Lietuvos miestai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Pagal Lietuvos statistikos departamentos duomenis 2009 m. Lietuvoje yra 103 miestai. Žemiau pateikiami duomenys pagal statistikos departamento metraštį. [1]

Miestas Atstumas iki
sostinės, km [2]
Pirmą kartą paminėta
rašytiniuose šaltiniuose [3]
Gautos miesto
teisės [4]
Apskritis Gyventojų skaičius
(2021 m.)
Akmenė 274 1511 m. 1792 m. Šiaulių 2294
Alytus 101 1377 m. 1581 m. Alytaus 49195
Anykščiai 107 1442 m. 1792 m. Utenos 8362
Ariogala 148 1253 m. 1792 m. Kauno 2752
Baltoji Vokė 35 1950 m. 1958 m. Vilniaus 1047
Birštonas 91 1387 m. 1946 m. Kauno 2887
Biržai 202 XV a. 1589 m. Panevėžio 9972
Daugai 88 XIII–XIV a. 1792 m. Alytaus 907
Druskininkai 127 1635 m. 1946 m. Alytaus 11918
Dūkštas 136 1737 m. 1956 m. Utenos 729
Dusetos 134 1519 m. 1950 m. Utenos 512
Eišiškės 71 1384 m. 1950 m. Vilniaus 2941
Elektrėnai 48 1960 m. 1962 m. Vilniaus 11750
Ežerėlis 127 1918 m. 1956 m. Kauno 1561
Gargždai 292 1253 m. 1792 m. Klaipėdos 14306
Garliava 111 1809 m. 1958 m. Kauno 9683
Gelgaudiškis 178 XV a. pab. 1958 m. Marijampolės 1523
Grigiškės 16 1923 m. 1958 m. Vilniaus 10268
Ignalina 110 1810 m. 1950 m. Utenos 4777
Jieznas 80 1492 m. 1956 m. Kauno 991
Jonava 102 1740 m. 1924 m. Kauno 26123
Joniškėlis 179 XVII a. vid. 1950 m. Panevėžio 1015
Joniškis 227 1523 m. 1616 m. Šiaulių 8150
Jurbarkas 188 1258 m. 1611 m. Tauragės 9571
Kaišiadorys 71 1782 m. 1946 m. Kauno 7248
Kalvarija 155 1640 m. 1791 m. Marijampolės 3730
Kaunas 102 1361 m. 1408 m. Kauno 293257
Kavarskas 95 XV a. 1956 m. Utenos 508
Kazlų Rūda 136 1737 m. 1950 m. Marijampolės 5458
Kėdainiai 130 1372 m. 1590 m. Kauno 22389
Kelmė 225 1295 m. 1947 m. Šiaulių 7383
Kybartai 178 1561 m. 1924 m. Marijampolės 4383
Klaipėda 311 1252 m. 1257–1258 m. Klaipėdos 149046
Kretinga 314 1253 m. 1609 m. Klaipėdos 16487
Kudirkos Naumiestis 180 1560 m. 1643 m. Marijampolės 1408
Kupiškis 153 1480 m. 1791–1792 m. Panevėžio 5811
Kuršėnai 239 1561–1563 m. 1946 m. Šiaulių 10717
Lazdijai 145 1561 m. 1597 m. Alytaus 3518
Lentvaris 18 1596 m. 1946 m. Vilniaus 9904
Linkuva 199 XIV a. 1950 m. Šiaulių 1206
Marijampolė 138 1667 m. 1792 Marijampolės 34749
Mažeikiai 291 XVI a. 1924 m. Telšių 32201
Molėtai 64 1387 m. 1956 m. Utenos 5392
Naujoji Akmenė 269 1952 m. 1952 m. Šiaulių 7158
Nemenčinė 23 1338 m. 1955 m. Vilniaus 4454
Neringa 358 1385 m. 1961 m. Klaipėdos 3639
Obeliai 158 1519 m. 1956 m. Panevėžio 782
Pabradė 48 XV a. 2-oji pusė 1946 m. Vilniaus 5286
Pagėgiai 247 1281 m. 1946 m. Tauragės 1523
Pakruojis 184 1531 m. 1950 m. Šiaulių 4357
Palanga 326 1253 m. 1791–1792 m. Klaipėdos 16421
Pandėlys 181 1591 m. 1956 m. Panevėžio 698
Panemunė 246 XIX a. 1968 m. Tauragės 195
Panevėžys 136 1503 m. 1791–1792 m. Panevėžio 84587
Pasvalys 182 XIII a. pab. 1946 m. Panevėžio 6262
Plungė 287 1567 m. 1792 m. Telšių 16550
Priekulė 307 XVI a. 1-oji pusė 1946 m. Klaipėdos 1217
Prienai 101 1502 m. 1791 m. Kauno 8346
Radviliškis 191 XVI a. pr. 1924–1926 m. Šiaulių 15213
Ramygala 146 XIII a. 1956 m. Panevėžio 1303
Raseiniai 178 1253 m. 1792 m. Kauno 9484
Rietavas 263 1253 m. 1792 m. Telšių 3120
Rokiškis 155 1499 m. 1924 m. Panevėžio 11584
Rūdiškės 41 1774 m. 1958 m. Vilniaus 1977
Salantai 311 1556 m. 1950 m. Klaipėdos 1337
Seda 304 XVI a. pr. 1950 m. Telšių 875
Simnas 128 1382 m. 1626 m. Alytaus 1188
Skaudvilė 212 1760 m. 1950 m. Tauragės 1379
Skuodas 337 1253 m. 1572 m. Klaipėdos 5031
Smalininkai 200 XV a. pab. 1946 m. Tauragės 417
Subačius 165 1873 m. 1958 m. Panevėžio 875
Šakiai 164 1599 m. XIX a. 1-oji pusė Marijampolės 4941
Šalčininkai 46 1311 m. 1956 m. Vilniaus 6528
Šeduva 176 XVI a. pr. 1654 m. Šiaulių 2479
Šiauliai 213 1236 m. 1713 m. Šiaulių 101862
Šilalė 245 XVI a. pr. 1952 m. Tauragės 4604
Šilutė 286 1511 m. 1941 m. Klaipėdos 14857
Širvintos 51 XIV–XV a. 1950 m. Vilniaus 5444
Švenčionėliai 97 1861 m. 1939 m. Vilniaus 4654
Švenčionys 84 XIII–XIV a. 1800 m. Vilniaus 3979
Tauragė 230 1499 m. 1924 m. Tauragės 21246
Telšiai 285 1450 m. 1791 m. Telšių 21040
Tytuvėnai 203 XV a. pab. 1956 m. Šiaulių 1838
Trakai 27 XIII–XIV a. XIV a. pab. – XV a. pr. Vilniaus 4165
Troškūnai 126 1506 m. 1956 m. Utenos 377
Ukmergė 72 XIII–XIV a. 1792 m. Vilniaus 19851
Utena 96 1261 m. 1924–1926 m. Utenos 25296
Užventis 249 1527 m. 1956 m. Šiaulių 603
Vabalninkas 176 1554 m. 1795 m. Panevėžio 835
Varėna 84 1413 m. 1946 m. Alytaus 7786
Varniai 253 1314 m. 1417 m. Telšių 930
Veisiejai 139 1501 m. 1956 m. Alytaus 1118
Venta 268 1966 m. 1978 m. Šiaulių 2122
Viekšniai 280 1253 m. 1725 m. Telšių 2124
Vievis 37 1522 m. 1950 m. Vilniaus 4420
Vilkaviškis 161 XVI a. pr. 1660 m. Marijampolės 9402
Vilkija 131 1364 m. 1792 m. Kauno 1808
Vilnius 0 1323 m. 1387 m. Vilniaus 559250
Virbalis 174 1536 m. 1593 m. Marijampolės 873
Visaginas 152 1975 m. 1977 m. Utenos 17889
Zarasai 145 XV a. 1843 m. Utenos 5932
Žagarė 259 1253 m. 1924 m. Šiaulių 1272
Žiežmariai 63 1348 m. 1792 m. Kauno 3080

Gyventojai

Didžiausi Lietuvos miestai 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis (pagal gyventojų skaičių):

  1. Vilnius – 554 816 gyv.
  2. Kaunas – 336 635 gyv.
  3. Klaipėda – 177 716 gyv.
  4. Šiauliai – 120 461 gyv.
  5. Panevėžys – 109 953 gyv.
  6. Alytus – 63 828 gyv.
  7. Marijampolė – 46 261 gyv.
  8. Mažeikiai – 40 172 gyv.
  9. Jonava – 34 056 gyv.
  10. Utena – 31 940 gyv.

Didžiausios Lietuvos miestų savivaldybės 2010 m. duomenimis:

  1. Vilnius – 401 km²
  2. Kaunas – 157 km²
  3. Klaipėda – 98 km²
  4. Neringa – 94,4km²
  5. Šiauliai – 88 km²
  6. Palanga – 79 km²
  7. Visaginas – 58 km²
  8. Panevėžys – 52 km²
  9. Alytus – 48 km²

Tankiausiai ir rečiausiai apgyvendinti svarbesni Lietuvos miestai, 2010 m. duomenimis:

  1. Jonava – 3 201,0 žmonės/km²
  2. Mažeikiai – 2 869,0 žmonės/km²
  3. Kaunas – 2 221,0 žmonės/km²
  4. Marijampolė – 2 203,0 žmonės/km²
  5. Panevėžys – 2 153,0 žmonės/km²
  6. Utena – 2 115,0 žmonės/km²
  7. Klaipėda – 1 864,0 žmonės/km²
  8. Tauragė – 1 752,0 žmonės/km²
  9. Šiauliai – 1 426,0 žmonės/km²
  10. Alytus – 1 392,0 žmonės/km²
  11. Vilnius – 1 369,0 žmonės/km²
  12. Visaginas – 495,3 žmonės/km²
  13. Palanga – 222,9 žmonės/km²
  14. Neringa – 31,5 žmonės/km²

Miestų dydis

Pateikiama lentelė apie Lietuvos miestų skaičių pagal gyventojus nuo 1959 iki 2001 metų. [5]

Gyventojų skaičius, tūkst. Miestų skaičius
1959 m. 1970 m. 1979 m. 1989 m. 2001 m.
Iki 2 46 34 24 27 27
2–3 21 19 20 18 11
3–5 18 22 15 9 8
5–10 19 18 21 21 21
10–20 7 13 18 21 20
20–50 1 4 10 11 13
50–100 2 2 1 2 1
100–250 2 1 3 2 3
250–500 0 2 2 2 1
virš 500 0 0 0 1 1
Iš viso 116 115 114 114 106

Istorija

XX a. 3-ojo dešimtmečio pradžioje Lietuvos miestai priklausomai nuo dydžio ir administracinio statuso priskirti I arba II eilės miestams:

  • I eilės (4 miestai; apskrities miestai) – apskričių centrai, turintys > 10.000 gyventojų;
  • II eilės (22 miestai; valsčiaus miestai) – valsčių centrai, turintys > 3000 gyventojų, ir apskričių centrai, turintys < 10.000 gyventojų.

1931 m. gegužės 2 d. priimtas savivaldos įstatymas. Pagal jį miestai perskirstyti:

1939 m. Lietuvoje buvo 55 miestai ir miesteliai. 1941 m. sausio 1 d. buvo 37 miestai, iš jų 4 respublikinio pavaldumo (Kaunas, Panevėžys, Šiauliai, Vilnius). 1946 m. rugpjūčio 3 d. priimtas įsakas dėl LSSR gyvenamųjų vietų klasifikavimo įvardijos tokias miesto gyvenvietes:

1951 m. sausio 1 d. buvo 70 miestų, tarp jų 5 srities pavaldumo ir 65 rajoninio pavaldumo. 1953 m. panaikinus sritis, srities pavaldumo miestai tapo respublikinio pavaldumo. 1959 m. sausio 1 d. buvo 88 miestai (7 respublikinio ir 81 rajoninio pavaldumo), 1980 m. sausio 1 d. – jau 92 miestai (11 respublikinio pavaldumo – Alytus, Birštonas, Druskininkai, Kapsukas, Kaunas, Klaipėda, Neringa, Palanga, Panevėžys, Šiauliai, Vilnius – ir 81 rajoninio pavaldumo).

Žemėlapis

Lietuva All Cities.png

Šaltiniai

  1. http://www.stat.gov.lt/uploads/pdf/1_LSM_2008.pdf
  2. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenys.
  3. Lietuvos istorijos instituto duomenys.
  4. Lietuvos istorijos instituto duomenys.
  5. Vaitekūnas S. Lietuvos gyventojai per du tūkstantmečius. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2006, p. 162

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 123% (+21916-61=21855 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+0-3949=-3949 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 0% (+0-22=-22 wiki spaudos ženklai).