Lietuvos miestai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigacija, paiešką

Pagal Lietuvos statistikos departamentos duomenis 2009 m. Lietuvoje yra 103 miestai. Žemiau pateikiami duomenys pagal statistikos departamento metraštį. [1]

Miestas Atstumas iki
sostinės, km [2]
Pirmą kartą paminėta
rašytiniuose šaltiniuose [3]
Gautos miesto
teisės [4]
Apskritis Gyventojų skaičius
(2005 m.)
Akmenė 274 1511 m. 1792 m. Šiaulių 2973
Alytus 101 1377 m. 1581 m. Alytaus 69859
Anykščiai 107 1442 m. 1792 m. Utenos 11757
Ariogala 148 1253 m. 1792 m. Kauno 3627
Baltoji Vokė 35 1950 m. 1958 m. Vilniaus 1075
Birštonas 91 1387 m. 1946 m. Kauno 3138
Biržai 202 XV a. 1589 m. Panevėžio 14999
Daugai 88 XIII–XIV a. 1792 m. Alytaus 1453
Druskininkai 127 1635 m. 1946 m. Alytaus 16890
Dūkštas 136 1737 m. 1956 m. Utenos 992
Dusetos 134 1519 m. 1950 m. Utenos 4211
Eišiškės 71 1384 m. 1950 m. Vilniaus 3688
Elektrėnai 48 1960 m. 1962 m. Vilniaus 13819
Ežerėlis 127 1918 m. 1956 m. Kauno 2066
Gargždai 292 1253 m. 1792 m. Klaipėdos 17011
Garliava 111 1809 m. 1958 m. Kauno 13423
Gelgaudiškis 178 XV a. pab. 1958 m. Marijampolės 1985
Grigiškės 16 1923 m. 1958 m. Vilniaus 11566
Ignalina 110 1810 m. 1950 m. Utenos 6307
Jieznas 80 1492 m. 1956 m. Kauno 1423
Jonava 102 1740 m. 1924 m. Kauno 34782
Joniškėlis 179 XVII a. vid. 1950 m. Panevėžio 1432
Joniškis 227 1523 m. 1616 m. Šiaulių 11129
Jurbarkas 188 1258 m. 1611 m. Tauragės 13625
Kaišiadorys 71 1782 m. 1946 m. Kauno 9734
Kalvarija 155 1640 m. 1791 m. Marijampolės 5066
Kaunas 102 1361 m. 1408 m. Kauno 364059
Kavarskas 95 XV a. 1956 m. Utenos 753
Kazlų Rūda 136 1737 m. 1950 m. Marijampolės 7330
Kėdainiai 130 1372 m. 1590 m. Kauno 31613
Kelmė 225 1295 m. 1947 m. Šiaulių 10597
Kybartai 178 1561 m. 1924 m. Marijampolės 6395
Klaipėda 311 1252 m. 1257–1258 m. Klaipėdos 188767
Kretinga 314 1253 m. 1609 m. Klaipėdos 21425
Kudirkos Naumiestis 180 1560 m. 1643 m. Marijampolės 1951
Kupiškis 153 1480 m. 1791–1792 m. Panevėžio 8243
Kuršėnai 239 1561–1563 m. 1946 m. Šiaulių 13854
Lazdijai 145 1561 m. 1597 m. Alytaus 5027
Lentvaris 18 1596 m. 1946 m. Vilniaus 11832
Linkuva 199 XIV a. 1950 m. Šiaulių 1770
Marijampolė 138 1667 m. 1792 Marijampolės 47693
Mažeikiai 291 XVI a. 1924 m. Telšių 41389
Molėtai 64 1387 m. 1956 m. Utenos 7059
Naujoji Akmenė 269 1952 m. 1952 m. Šiaulių 11748
Nemenčinė 23 1338 m. 1955 m. Vilniaus 5885
Neringa 358 1385 m. 1961 m. Klaipėdos 2834
Obeliai 158 1519 m. 1956 m. Panevėžio 1335
Pabradė 48 XV a. 2-oji pusė 1946 m. Vilniaus 6398
Pagėgiai 247 1281 m. 1946 m. Tauragės 2321
Pakruojis 184 1531 m. 1950 m. Šiaulių 5998
Palanga 326 1253 m. 1791–1792 m. Klaipėdos 17611
Pandėlys 181 1591 m. 1956 m. Panevėžio 985
Panemunė 246 XIX a. 1968 m. Tauragės 324
Panevėžys 136 1503 m. 1791–1792 m. Panevėžio 116247
Pasvalys 182 XIII a. pab. 1946 m. Panevėžio 8562
Plungė 287 1567 m. 1792 m. Telšių 23246
Priekulė 307 XVI a. 1-oji pusė 1946 m. Klaipėdos 1690
Prienai 101 1502 m. 1791 m. Kauno 11131
Radviliškis 191 XVI a. pr. 1924–1926 m. Šiaulių 19883
Ramygala 146 XIII a. 1956 m. Panevėžio 1678
Raseiniai 178 1253 m. 1792 m. Kauno 12305
Rietavas 263 1253 m. 1792 m. Telšių 3937
Rokiškis 155 1499 m. 1924 m. Panevėžio 16118
Rūdiškės 41 1774 m. 1958 m. Vilniaus 2527
Salantai 311 1556 m. 1950 m. Klaipėdos 1887
Seda 304 XVI a. pr. 1950 m. Telšių 1260
Simnas 128 1382 m. 1626 m. Alytaus 1940
Skaudvilė 212 1760 m. 1950 m. Tauragės 2081
Skuodas 337 1253 m. 1572 m. Klaipėdos 7598
Smalininkai 200 XV a. pab. 1946 m. Tauragės 644
Subačius 165 1873 m. 1958 m. Panevėžio 1122
Šakiai 164 1599 m. XIX a. 1-oji pusė Marijampolės 6605
Šalčininkai 46 1311 m. 1956 m. Vilniaus 6644
Šeduva 176 XVI a. pr. 1654 m. Šiaulių 3270
Šiauliai 213 1236 m. 1713 m. Šiaulių 130020
Šilalė 245 XVI a. pr. 1952 m. Tauragės 6157
Šilutė 286 1511 m. 1941 m. Klaipėdos 21258
Širvintos 51 XIV–XV a. 1950 m. Vilniaus 7176
Švenčionėliai 97 1861 m. 1939 m. Vilniaus 6585
Švenčionys 84 XIII–XIV a. 1800 m. Vilniaus 5658
Tauragė 230 1499 m. 1924 m. Tauragės 28504
Telšiai 285 1450 m. 1791 m. Telšių 30539
Tytuvėnai 203 XV a. pab. 1956 m. Šiaulių 2775
Trakai 27 XIII–XIV a. XIV a. pab. – XV a. pr. Vilniaus 5504
Troškūnai 126 1506 m. 1956 m. Utenos 534
Ukmergė 72 XIII–XIV a. 1792 m. Vilniaus 28006
Utena 96 1261 m. 1924–1926 m. Utenos 33086
Užventis 249 1527 m. 1956 m. Šiaulių 844
Vabalninkas 176 1554 m. 1795 m. Panevėžio 1225
Varėna 84 1413 m. 1946 m. Alytaus 10555
Varniai 253 1314 m. 1417 m. Telšių 1310
Veisiejai 139 1501 m. 1956 m. Alytaus 1673
Venta 268 1966 m. 1978 m. Šiaulių 3221
Viekšniai 280 1253 m. 1725 m. Telšių 2248
Vievis 37 1522 m. 1950 m. Vilniaus 5246
Vilkaviškis 161 XVI a. pr. 1660 m. Marijampolės 13102
Vilkija 131 1364 m. 1792 m. Kauno 2326
Vilnius 0 1323 m. 1387 m. Vilniaus 541278
Virbalis 174 1536 m. 1593 m. Marijampolės 1314
Visaginas 152 1975 m. 1977 m. Utenos 28438
Zarasai 145 XV a. 1843 m. Utenos 8001
Žagarė 259 1253 m. 1924 m. Šiaulių 2208
Žiežmariai 63 1348 m. 1792 m. Kauno 3852

Gyventojai[taisyti]

Didžiausi Lietuvos miestai 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis (pagal gyventojų skaičių):

  1. Vilnius – 554 816 gyv.
  2. Kaunas – 336 635 gyv.
  3. Klaipėda – 177 716 gyv.
  4. Šiauliai – 120 461 gyv.
  5. Panevėžys – 109 953 gyv.
  6. Alytus – 63 828 gyv.
  7. Marijampolė – 46 261 gyv.
  8. Mažeikiai – 40 172 gyv.
  9. Jonava – 34 056 gyv.
  10. Utena – 31 940 gyv.

Didžiausios Lietuvos miestų savivaldybės 2010 m. duomenimis:

  1. Vilnius – 401 km²
  2. Kaunas – 157 km²
  3. Klaipėda – 98 km²
  4. Neringa – 94,4km²
  5. Šiauliai – 88 km²
  6. Palanga – 79 km²
  7. Visaginas – 58 km²
  8. Panevėžys – 52 km²
  9. Alytus – 48 km²

Tankiausiai ir rečiausiai apgyvendinti svarbesni Lietuvos miestai, 2010 m. duomenimis:

  1. Jonava – 3 201,0 žmonės/km²
  2. Mažeikiai – 2 869,0 žmonės/km²
  3. Kaunas – 2 221,0 žmonės/km²
  4. Marijampolė – 2 203,0 žmonės/km²
  5. Panevėžys – 2 153,0 žmonės/km²
  6. Utena – 2 115,0 žmonės/km²
  7. Klaipėda – 1 864,0 žmonės/km²
  8. Tauragė – 1 752,0 žmonės/km²
  9. Šiauliai – 1 426,0 žmonės/km²
  10. Alytus – 1 392,0 žmonės/km²
  11. Vilnius – 1 369,0 žmonės/km²
  12. Visaginas – 495,3 žmonės/km²
  13. Palanga – 222,9 žmonės/km²
  14. Neringa – 31,5 žmonės/km²

Miestų dydis[taisyti]

Pateikiama lentelė apie Lietuvos miestų skaičių pagal gyventojus nuo 1959 iki 2001 metų. [5]

Gyventojų skaičius, tūkst. Miestų skaičius
1959 m. 1970 m. 1979 m. 1989 m. 2001 m.
Iki 2 46 34 24 27 27
2–3 21 19 20 18 11
3–5 18 22 15 9 8
5–10 19 18 21 21 21
10–20 7 13 18 21 20
20–50 1 4 10 11 13
50–100 2 2 1 2 1
100–250 2 1 3 2 3
250–500 0 2 2 2 1
virš 500 0 0 0 1 1
Iš viso 116 115 114 114 106

Istorija[taisyti]

XX a. 3-ojo dešimtmečio pradžioje Lietuvos miestai priklausomai nuo dydžio ir administracinio statuso priskirti I arba II eilės miestams:

  • I eilės (4 miestai; apskrities miestai) – apskričių centrai, turintys > 10.000 gyventojų;
  • II eilės (22 miestai; valsčiaus miestai) – valsčių centrai, turintys > 3000 gyventojų, ir apskričių centrai, turintys < 10.000 gyventojų.

1931 m. gegužės 2 d. priimtas savivaldos įstatymas. Pagal jį miestai perskirstyti:

1939 m. Lietuvoje buvo 55 miestai ir miesteliai. 1941 m. sausio 1 d. buvo 37 miestai, iš jų 4 respublikinio pavaldumo (Kaunas, Panevėžys, Šiauliai, Vilnius). 1946 m. rugpjūčio 3 d. priimtas įsakas dėl LSSR gyvenamųjų vietų klasifikavimo įvardijos tokias miesto gyvenvietes:

1951 m. sausio 1 d. buvo 70 miestų, tarp jų 5 srities pavaldumo ir 65 rajoninio pavaldumo. 1953 m. panaikinus sritis, srities pavaldumo miestai tapo respublikinio pavaldumo. 1959 m. sausio 1 d. buvo 88 miestai (7 respublikinio ir 81 rajoninio pavaldumo), 1980 m. sausio 1 d. – jau 92 miestai (11 respublikinio pavaldumo – Alytus, Birštonas, Druskininkai, Kapsukas, Kaunas, Klaipėda, Neringa, Palanga, Panevėžys, Šiauliai, Vilnius – ir 81 rajoninio pavaldumo).

Žemėlapis[taisyti]

Lietuva All Cities.png

Šaltiniai[taisyti]

  1. http://www.stat.gov.lt/uploads/pdf/1_LSM_2008.pdf
  2. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenys.
  3. Lietuvos istorijos instituto duomenys.
  4. Lietuvos istorijos instituto duomenys.
  5. Vaitekūnas S. Lietuvos gyventojai per du tūkstantmečius. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2006, p. 162

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 122% (+21916-61=21855 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+0-3949=-3949 wiki spaudos ženklai).
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Vikipedijose
Spausdinti/eksportuoti