Lietuvos rašytojų sąjunga

Lietuvos rašytojų sąjunga

Forma	Asociacija
Įkurta	1919 m. sausio 25 d.
Vadovai	Birutė Jonuškaitė (Biruta Augustinienė)
Būstinė	Vilnius
Adresas	K. Sirvydo g. 6, LT-01101
Tinklalapis	www.rasytojai.lt
El. paštas	info@rasytojai.lt, sajunga@rasytojai.lt,
Telefonas	(5) - 212.3919
Kodai	Juridinio asmens: 291368380

Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS) - visuomeninė organizacija, savanoriškumo pagrindu vienijanti profesionalius prozininkus, poetus, dramaturgus, vertėjus, literatūros kritikus ir mokslininkus, Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo nustatyta tvarka pripažintus meno kūrėjais.

Tikslai, uždaviniai, funkcijos

Skleisti humanizmo ir demokratijos idėjas, skatinti ir ginti profesionalią (aukšto meistriškumo) laisvą literatūros kūrybą, jos stilių ir žanrų įvairovę ir sklaidą, puoselėti tautinį savitumą, ugdyti gimtąją kalbą, intelektinėmis galiomis ir priemonėmis padėti savo tautai ir valstybei.
Rūpintis rašytojų (savo narių) profesiniais reikalais ir etika, ginti jų autorines teises ir jiems atstovauti.
Ugdyti pradedančius literatus.
Rūpintis lietuvių literatūros vertimais į kitas ir pasaulio tautų literatūros vertimais į lietuvių kalbą.
Plėsti tarptautinius literatūrinius ryšius, dalyvauti tarptautinėse rašytojų organizacijose.
Rūpintis literatūriniu palikimu, jo leidyba bei propagavimu, rašytojų atminimo įamžinimu.
Bendradarbiauti su svetur gyvenančiais lietuvių rašytojais, lietuvių literatūros vertėjais bei leidėjais.
Rengti ir dalyvauti ruošiant įvairius literatūros renginius, minėjimus, konferencijas, festivalius, kūrybines dirbtuves, skelbti konkursus, siūlyti kandidatus valstybinėms, vyriausybinėms bei kitokioms meno premijoms gauti, vykdyti įvairias kūrybines programas.
Bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio meno kūrėjų sąjungomis, kultūros, švietimo, mokslo, gamybinėmis ir komercinėmis organizacijomis, valstybinėmis įstaigomis.

Veiklos būdai ir formos

LRS vadovaujasi 2005 m. vasario 4 d. patvirtintais įstatais. >> Įstatai

LRS užsiima tokia veikla:

meninė ir literatūrinė kūryba ir interpretavimas;
leidyba (knygų, laikraščių, žurnalų ir periodinių leidinių, garso įrašų ir kita leidyba);
spausdinimas ir su juo susijusių paslaugų veikla;
socialinių ir humanitarinių mokslų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla;
reklama ir reklamos pristatymas žiniasklaidoje;
vertimas raštu ir žodžiu;
mugių, parodų ir suvažiavimų rengėjų veikla;

Pagrindiniai LRS darbai

....

Leidiniai

...

Premijos

...

Organizacinė sandara ir valdymas

LRS valdymo organai yra:
– Suvažiavimas
– Valdyba
- Pirmininkas

- Suvažiavimas, aukščiausias sąjungos valdymo organas. Kviečiamas kas 4 metai.
- Valdyba, atsako už numatytos veiklos programos įgyvendinimą, jai įgyvendinti sudaro reikalingas struktūras, tvirtina priemonių planą ir atsiskaito suvažiavimui
- Pirmininkas, vienasmenis valdantis asmuo, renkamas 4 metų kadencijai Suvažiavime.

Narystė

LRS nariu gali būti: asmuo, sulaukęs aštuoniolikos metų, parašęs, išvertęs ir išleidęs reikšmingų literatūros kūrinių, literatūros mokslo ir kritikos veikalų, pripažįstantis LRS įstatus ir atitinkantis Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo reikalavimus.

Į LRS narius priima LRS valdyba pagal jos patvirtintus priėmimo nuostatus. Pareiškėjas pateikia prašymą, trijų LRS narių rekomendacijas, skelbtų kūrinių sąrašą, atsiliepimus spaudoje. Esant reikalui Valdyba pasitelkia ekspertą kandidato kūrybai vertinti.

Sprendimas dėl naujo nario priėmimo, priimamas Valdyboje 2/3 balsų slaptu balsavimu.

LRS gali suteikti LRS garbės nario vardą Lietuvos ir kitų valstybių piliečiams, ypatingai nusipelniusiems lietuvių literatūrai ir jos garsinimui pasaulyje. Garbės narius LRS valdybos teikimu po atviro balsavimo paprasta balsų dauguma skelbia LRS suvažiavimas.

Narystė tarptautinėse organizacijose:

...

Istorija

LRS tęsia Lietuvių meno kūrėjų draugijos (MKD) Literatų sekcijos (1920-1922; 1925-1932), Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos (LRŽS, 1922-1929), Lietuvių rašytojų draugijos (LRD, 1932-1944) ir atskiru dokumentu* įvertintos LTSR rašytojų sąjungos (LRS, 1945-1989) veiklą.

Lietuvai 1918 m. atgavus nepriklausomybę, Vilniuje 1919 m. sausio 25 d. Juozo Tumo-Vaižganto iniciatyva buvo įsteigta Lietuvių raštijos darbuotojų draugija, kuri nustojo veikti Lenkijai okupavus Vilnių.

1932 m. buvo įsteigta Vilniaus meno ir literatūros draugija. Plačiau rašytojų interesus reiškė 1920 m. sausio 29 d. Kaune įsteigta Lietuvių meno kūrėjų draugija, kuriai pirmininkavo Vincas Krėvė. 1922 m. sausio 31 d. Kaune buvo įsteigta Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga, subūrusi rašytojus, dirbusius ir žurnalistinį darbą (pirmininkas Tumas-Vaižgantas, 1922–1925 m.; J. Purickis, 1925–1929 m.).

1932 m. vasario 21 d. Kaune įvyko steigiamasis Lietuvių rašytojų draugijos susirinkimas. Jos veikla okupacinės valdžios buvo nutraukta 1940 m. birželio 28 d. ir įsteigta Lietuvos rašytojų organizaciją, kuriai pirmininkavo Petras Cvirka.

Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvos rašytojų organizacijos vykdomasis komitetas buvo įsteigtas Maskvoje, atsakinguoju sekretoriumi buvo Kostas Korsakas. Nacių okupuotoje Lietuvoje tuo metu veikė Lietuvos rašytojų draugija.

1944 m. lapkričio 1 d. sovietinė okupacinė valdžia atnaujino Rašytojų sąjungos veiklą, patvirtino jos valdybą (pirmininkas K. Korsakas). Ne visi rašytojai galėjo būti jos nariais dėl politinių ideologinių nuostatų.

1945 m. spalio 25-27 d. Vilniuje įvyko suvažiavimas, kuris baigė steigti SSRS rašytojų sąjungos padalinį Lietuvoje: buvo išrinkta valdyba (pirmininkas P. Cvirka), patvirtintas narių sąrašas. Ši sąjunga neturėjo savų įstatų ir vadovavosi SSRS rašytojų sąjungos įstatais.

Sovietmečiu Rašytojų sąjunga buvo verčiama dalyvauti antilietuviškoje kultūros politikoje, tik kai kurie jos nariai asmeniškai ryždavosi ginti daugelį svarbių nacionalinių vertybių – kalbą, literatūrą, istorinę atmintį, tradicijas, tikėjimą.

1985–1989 m. Rašytojų sąjunga jau buvo aktyvi tautinio atgimimo žadintoja, nepriklausomybės atkūrimo skatintoja. Keletas sąjungos narių buvo išrinkti į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, vėliau – į Sąjūdžio Seimą, SSRS ir Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, o po to į Seimą.

Lietuvos rašytojų sąjunga buvo viena iš iniciatorių steigiant Lietuvos autorių teisių gynimo asociaciją.

Pirmininkai

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Vitas Povilaitis – autorius – 65% (+5326-0=5326 wiki spaudos ženklai).
Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 64% (+5288-2380=2908 wiki spaudos ženklai).