Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba
    LVAT logo LT RGB.jpg
    Forma Biudžetinė įstaiga
    Įkurta 1921 m. spalio mėn.
    Vadovai Inga Zakšauskienė
    Būstinė Vilnius
    Adresas Mindaugo g. 8, LT-03107
    Tinklalapis www.archyvai.lrv.lt
    El. paštas lvat@archyvai.lt
    Telefonas 8 698 87 348
    Kodai Juridinių asmenų registre: 188697087

    Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba (LVAT) – vykdomosios valdžios institucija, kurios misija yra kaupti, išsaugoti unikalų valstybės dokumentinį paveldą ir juo dalytis.

    Tarnybos tikslas

    Valstybės archyvuose išsaugoti Nacionalinio dokumentų fondo dokumentus ir visuomenei reikšmingą skaitmeninį turinį bei taikant naujus dokumentinio paveldo kaupimo ir saugojimo būdus užtikrinti jų prieinamumą.

    Įgaliojimai

    Pagrindinės LVAT funkcijos yra Lietuvos archyvų sistemos valdymas, nacionalinio dokumentų fondo kaupimas ir saugojimas bei dokumentų valdymo politikos formavimas. LVAT konsultuoja kitas įstaigas dokumentų valdymo klausimais, organizuoja mokymus, rengia dokumentų valdymo taisykles, išduoda pažymas.

    Struktūra

    Šiuo metu Lietuvos archyvų sistemą sudaro 9 archyvai – 5 specializuoti valstybės archyvai ir 4 regioniniai valstybės archyvai su filialais apskričių centruose.

    Specializuoti valstybės archyvai:

    • Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomi Lietuvos didžiosios kunigaikštystės dokumentai (seniausi iš jų siekia XV a.), Rusijos imperijos (1792-1918 m.) dokumentai, kaizerinės Vokietijos dokumentai, religinių įstaigų dokumentai ir asmenų, šeimų ir giminių fondai (iki 1941 m.). Taip pat čia saugoma dokumentų mikrofilmų ir skaitmenintų dokumentų vaizdų kolekcijos bei civilinės būklės aktų įrašai (1940-2007);
    • Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi Lietuvos Respublikos įstaigų (1918–1940 m.), Klaipėdos krašto įstaigų (XVIII a.–1944 m.), Lenkijos okupuotoje pietryčių Lietuvoje veikusių įstaigų (1919–1939), nacių okupacijos laikotarpio (1941–1944), sovietų okupacijos laikotarpių (1940–1941 m. ir 1944–1990 m.) dokumentai. Taip pat saugoma 455 016 fotodokumentų (nuo XIX a. vid. Iki šių dienų), 26 452 garso dokumentai (XX–XXI a.), 17 695 kino ir videodokumentai (nuo XX a. 2 deš. iki šių dienų).
    • Lietuvos ypatingajame archyve saugomi Lietuvos teritorijoje veikusių buvusios SSRS specialiųjų ir represinių struktūrų, komunistų partijos ir jai pavaldžių organizacijų dokumentai.
    • Literatūros ir meno archyve saugomi kultūros valdymo institucijų dokumentai, bei visų meno šakų (literatūros, dailės, muzikos, teatro ir kino) institucijų dokumentai.
    • Lietuvos valstybės naujajame archyve saugomi valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, likviduotų ir reorganizuotų institucijų, kitų valstybinių įstaigų dokumentus. Taip pat po 1990 m. kovo 11 d. susidariusius nevalstybinių juridinių asmenų nuolat saugotinus dokumentus, išliekamąją istorinę vertę turinčius fizinių asmenų veiklos dokumentus, iš kitų valstybių gautus dokumentus.
    • Regioniniai valstybės archyvai (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose) ir jų filialai (Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Telšiuose, Utenoje) saugo apskrities savivaldos įstaigų bei kitų įstaigų ir organizacijų, veikusių apskrityje, dokumentus.

    Šiuo metu Lietuvos archyvuose saugoma virš 100 tiesinių kilometrų dokumentų, kuriais rūpinasi apie 450 darbuotojų visoje Lietuvoje.

    Ištekliai

    LVAT vienu metu dirba apie 20 asmenų. Šiuo metu įstaiga yra įsikūrusi adresu Mindaugo g. 8, Vilniuje.

    Nors Lietuvos archyvai išbarstyti po visą Lietuvą, lankytojams nebūtina į juos vykti ieškant informacijos. Norint susipažinti su bylų apyrašais arba suskaitmenintais dokumentų vaizdais ar užsisakyti bylas galima naudotis Elektronineio archyvo informacine sistema. Interesantai taip pat gali sužinoti, kokie dokumentai buvo gauti iš užsienio ir kokie lietuvių išeivių archyvai yra saugomi Lietuvoje ir užsienyje. Visas paieškos sistemas bei kitą svarbią informaciją apie Lietuvos archyvus galima rasto oficialioje LVAT interneto svetainėje

    Istorija

    Pradžia

    Archyvai Lietuvoje pradėjo kauptis kartu su valstybe XIII a. Deja šie dokumentai neišliko. Seniausi žinomi lietuviški dokumentai yra Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) raštinės archyvas geriau žinomas, kaip Lietuvos metrikos. Šis archyvas po III-ojo Abiejų tautų respublikos padalijimo buvo išvežtas į Rusiją ir dabar yra saugomas Maskvoje.

    1852 m. caro įsakymu buvo įkurtas Vilniaus senųjų aktų archyvas. Valdžia siekė sukaupti visus dokumentus vienoje vietoje, apsaugoti nuo falsifikavimo. Šiais dokumentais turėjo naudotis įstaigos bei privatūs asmenys. Archyvas buvo įkurdintas uždarytame Vilniaus universitete. Čia dokumentai iš Vilniaus, Minsko, Gardino ir Kauno gubernijų buvo aprašyti ir suskirstyti į fondus. Prasidėjus I-ajam pasauliniam karui beveik pusė archyvo dokumentų buvo išvežti į Rusiją. Per karą, vokiečių okupacijos metu, archyvas beveik nenukentėjo.

    Įkūrimas

    Prasidėjus nepriklausomybės kovoms, Vilniuje vienai valdžiai keičiant kitą, galiausiai buvo suformuotas Vilniaus valstybinis archyvas, pavaldus Lenkijai. 1934 m. šio archyvo saugomi dokumentai perkelti į vieną vietą Slovackio g. 8 (dabar Mindaugo g. 8).

    Nepriklausomoje Lietuvoje archyvais 19191921 m. rūpinosi Valstybės archeologijos komisija (VAK). 1920 m. sausio mėn. Švietimo ministerija patvirtino VAK įstatus, kur pirmą kartą deklaruojamas privačių archyvų kaupimas ir apsauga. 1921 m. spalio mėn. Kaune įsteigtas Centralinis valstybės archyvas. Jame buvo saugomi grąžinami iš Rusijos fondai, taip pat Kaune išlikusios gubernijos valdybos, žandarų ir kitų rusiškų įstaigų fondų dalys bei suvežti į Kauną dvarų archyvai.

    Prasidėjus II-ajam pasauliniam karui archyvai vėl nukentėjo. Nors buvo grąžinta dalis į Rusiją išvežtų dokumentų, tačiau į Vokietiją išvežta nemažai Klaipėdos krašto dokumentų, taip pat dokumentų, susijusių su žydais.

    Sovietinis laikotarpis

    SSRS vėl okupavus Lietuvą, buvo kaupiami ir tvarkomi archyvų fondai, atkurti apskričių archyvai. Nemaža bylų įstaigose sunyko, fondai tvarkyti nepakankamai kvalifikuotai. Valstybės archyvo specialieji skyriai saugumui teikė informaciją, kuri naudota gyventojų represijoms.

    Susigrąžinti 1914 m. ir 1939 m. iš Lietuvos išvežtų archyvų fondai, tačiau nemažai fondų neteisėtai perduota Baltarusijai, Rusijai, Lenkijai. Per SSRS okupaciją daug lietuvių tautai vertingų archyvinių dokumentų, ypač iš dvarų, vienuolynų archyvų, žuvo arba dingo, buvo specialiai naikinama – permalama popieriaus fabrikuose, grobstoma. Politinio pobūdžio archyvai, pvz., Užsienio reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Šaulių sąjungos, politinių partijų, nacių okupacijos laikotarpio įstaigų, tyrinėtojams buvo beveik neprieinami.

    1988 m. sustiprėjus kovai dėl Lietuvos nepriklausomybės ir ypač po jos paskelbimo 1990 m. kovo 11 d. SSRS ir SSKP centrinių institucijų nurodymu joms pavaldžios institucijos ir kolaborantai dalį dokumentų iš SSRS KGB Lietuvos padalinio ir Partijos archyvo prie LKP CK archyvo sunaikino, dalį išvežė į SSRS. Kai kuriuos dokumentus 1992 m. Rusija grąžino.

    Atkūrimas

    Po nepriklausomybės paskelbimo 1990 m. archyvams vadovavo Lietuvos archyvų generalinė asamblėja. Nuo 1995 m. - Lietuvos archyvų departamentas. Tada buvo panaikinta keletas mažų archyvų, jų saugomi dokumentai perkelti į apskričių archyvus. 2011 m. Archyvų departamentas buvo reorganizuotas į Vyriausiojo archyvaro tarnybą, kuri dabar vadovauja Lietuvos archyvų sistemai.

    Vyriausias archyvaras

    LVAT yra pavaldi Kultūros ministerijai. Lietuvos vyriausiajį archyvarą Kultūros ministro teikimu 5 metų kadencijai skiria vyriausybė. Nuo 2011 m. iki 2018 m. LVAT vadovavo Ramojus Kraujelis. 2019 - 2022 m. LVAT vadovavo Kristina Ramonienė. Nuo 2023 m. LVAT vadovauja Inga Zakšauskienė.

    Šaltiniai

    • Tarnybos svetainė
    • Atrask Lietuvos archyvus. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos ir Lietuvos valstybės archyvų leidinys, 2013 m., Vilnius.


    Pavyzdinis straipsnis Straipsnis „Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba“ yra paskelbtas pavyzdiniu, taigi pripažintas vienu geriausių lietuviškosios Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui straipsnių. Jei matote, kaip pagerinti straipsnį nekenkiant prieš tai darytam darbui, visada prašome prisidėti.

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 95% (+8826-201=8625 wiki spaudos ženklai).
    • Darius Bujokas – redaktorius – 9% (+853-288=565 wiki spaudos ženklai).
    • Vitas Povilaitis – redaktorius – 1% (+120-43=77 wiki spaudos ženklai).