Linkuva

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Linkuva
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Linkuva.jpg   
Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia 2019-12 V.Mitė"><a href=Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia 2019-12 V.Mitė" />

Linkuva
56°05′10″N 23°58′19″E / 56.086°N 23.972°E / 56.086; 23.972 (Linkuva)Koordinatės:56°05′10″N 23°58′19″E / 56.086°N 23.972°E / 56.086; 23.972 (Linkuva)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Pakruojo rajono savivaldybė
Seniūnija: Linkuvos seniūnija
Gyventojų: 1 550 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)
Vardininkas: Lin­kuvà
Kilmininkas: Linkuvõs
Naudininkas: Liñkuvai
Galininkas: Liñkuvą
Įnagininkas: Liñkuva
Vietininkas: Lin­kuvojè
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-83046


Filmuota medžiaga.[1]


Paminklo Linkuvai ir Linkuviams atidengimas

Commons-logo.svg Vikiteka: LinkuvaVikiteka

Linkuva – miestas Pakruojo rajono savivaldybėje, prie krašto kelių  151  PakruojisLinkuva,  211  LinkuvaŽeimelis ir  152  JoniškisLinkuva sankryžos, 15 km į šiaurės rytus nuo Pakruojo, Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Centro ir Parko). Miesto centras su unikalia gatvių struktūra (labai vertinga centrinė aikštė, iš kurios spinduliais išeina 7 gatvės) – urbanistikos paminklas (nuo 1969 m.), vienas seniausių Lietuvos Žiemgalos miestelių.

Miesto šventė – liepos 16 diena, kai vyksta Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai („Škaplierna“), vyksta naktinės žvakių procesijos, sporto varžybos, koncertai, kiti renginiai.


Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia, pastatyta 1593 m.
Legenda cmentarz.svg Linkuvos miesto kapinės
Legenda zabytek judaizmu.svg Linkuvos sinagoga
SilentHillFilmCultSymbol.svg Tričių piliakalnis
Legenda pomnik.svg Linkuvos skulptūros
Moulin et sacs.svg Linkuvos malūnai
Tree map icon.svg Linkuvos gamtos paminklai
Havezate 0gr.gif Linkuvos dvaras
Linkuvos istorija

Linkuvos istoriniai pastatai:

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Linkuvos gimnazija
Japanese Map symbol (Library).svg Linkuvos biblioteka
Linkuvos specialioji mokykla
Educación.svg Linkuvos darželiai
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Linkuvos paštas
RWB Krankenhaus.svg Linkuvos socialinių paslaugų centras[6]
Green Pharmacy Cross w Bowl of Hygieia.svg Linkuvos vaistinės
Map marker icon – Nicolas Mollet – Convenience store – Stores – iphone.png Linkuvos parduotuvės
Linkuvos bendruomenė
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Linkuvos gimnazijos muziejus
Linkuvos kultūros centras
SUSISIEKIMAS
BSicon MBAHN.svg Linkuvos siauruko stotis
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
Sport balls.svg Linkuvos sportas
Linkuvos meno kolektyvai[7]
ŪKIS

Linkuvos plytinės



Yra ambulatorija, Linkuvos specialioji mokykla, lopšelis-darželis, socialinių paslaugų, vaikų ir jaunimo užimtumo centrai, pensionas, kultūros namai.

Žemėlapiuose



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Linkuva OpenStreetMap žemėlapyje

Linkuva TSRS topografiniame žemėlapyje[8][9].

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap


Geografija

Linkuva įsikūrusi Mūšos-Nemunėlio žemumoje, Linkuvos kalvagūbryje, 70–80 m virš jūros lygio. 6 km į vakarus nuo Linkuvos teka Beržtalis.

Linkuvą su kitais miestais ir miesteliais jungia keliai: Linkuva įsikūrusi Mūšos-Nemunėlio žemumoje, Linkuvos kalvagūbryje, altitudė 70–80 m virš jūros lygio. 6 km į vakarus nuo Linkuvos teka Beržtalis.

Istorija

Linkuva (Linkow) pavaizduota 1706 m. Frederik de Wit-Pieter Mortier Livonijos ir Kuršo žemėlapyje
1596 m. kartografo Gerardo Merkatoriaus sudarytas Lietuvos žemėlapis.

Linkuva pirmąkart minima 1371 m. Vartbergės Livonijos kronikoje. 1500 m. minimas Linkuvos dvaras. 1500 m. pastatyta pirmoji Linkuvos bažnyčia, įsteigta katalikų parapija. Tarp 15061520 m. Bialozorai įkūrė Linkuvos miestelį. 1605 m. minima Linkuvos evangelikų reformatų bažnyčia. XVI–XIX a. Linkuva dažnai buvo niokojama gaisrų, karų, vidaus nesutarimų.

XVI a. antroje pusėje ir XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. 1634 m. įsteigtas Linkuvos karmelitų vienuolynas, uždarytas 1832 m., ir jurisdika. 1690 m. jurisdikai suteikta turgaus ir prekymečių privilegija. 18611950 m. buvo valsčiaus centras. 1863 m. Linkuvą užėmė sukilėliai, kurie išplėšė grūdų magaziną ir jo gėrybes išdalino vietos gyventojams. 1868 m. gaisro metu sudegė daugiau nei pusė miestelio pastatų.

Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu čia aktyviai veikė knygnešiai. Per 1905 m. revoliucinius įvykius nušalinta valsčiaus valdyba ir uždaryta valdinė mokykla. 19151916 m. vokiečiai, norėdami išgabenti rekvizuotus grūdus, nutiesė siaurojo geležinkelio atkarpą į Petrašiūnus ir taip pro miestelį nutiestas siaurasis geležinkelis ŠiauliaiPasvalys. 1918 m. pavasarį Linkuvoje įvyko viena pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės manifestacijų, kuri pritarė Lietuvos Tarybos veiklai. 1919 m. miestą buvo užėmę bermontininkai, bet linkuviai partizanai padėjo krašte įtvirtinti Lietuvos valstybingumą.

1923 m. įkurta Linkuvos gimnazija (nuo 1918 m. progimnazija) tapo Šiaurės Lietuvos švietimo židiniu. Tarpukariu veikė malūnas, pastatyta elektros stotis, veikė pašto-telegrafo linija, suremontuota bažnyčia, įkurta biblioteka.

Vokietijos okupacinės administracijos įsakymu 1941 m. rugpjūčio mėn. nužudyta 614 miestelio ir apylinkių žydų. Po Antrojo pasaulinio karo kovai su Lietuvos partizanais Linkuvoje buvo dislokuotas TSRS kariuomenės 150 karių padalinys. Sovietų valdžia 19401941 m. ir 19441953 m. iš Linkuvos ištrėmė 30 žmonių.

1950 m. Linkuva gavo miesto teises, 19501959 m. buvo Linkuvos rajono centras, vėliau – apylinkės centras, 19501992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1969 m. miesto centras paskelbtas urbanistikos paminklu.

1995 m. patvirtintas Linkuvos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Linkuvos valsčiaus centras  ?
1915 m. Linkuvos apskrities centras
19151919 m. Joniškėlio apskritis
19191945 m. Šiaulių apskritis
19451950 m. Joniškio apskritis
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Linkuvos apylinkės centras Linkuvos rajono centras Šiaulių sritis
19531959 m.
19591995 m. Pakruojo rajonas
1995 Linkuvos seniūnijos centras Pakruojo rajono savivaldybė Šiaulių apskritis


Pavadinimo kilmė

Ankstesnė miesto vardo lytis buvo Linkava, kuri pasitaiko ir dabar. Linkuva nusistovėjo XX amžiuje, tarpukario metais: nors 1904 m. Vaižgantas dar mini Linkavą, bet 1925 m. oficialus vietovardžių sąrašas „Lietuvos apgyventos vietos“ jau rašo Linkuva. Vietovardis kildinamas iš žodžio linkis – „dauba, slėnis; įlanka; vingis“.[10] Istorinė senoji Linkuva buvo toliau į rytus, apie 3 km nuo dabartinio miesto, kur Mūša linksta į šiaurę – būtent šis linkis ir turimas omenyje.[11].

Pavadinimo kaita Linkuo –> Linkuva –> Linkava –> Linkova –> Linkov –> Linkof. Tik ta senoviška „uo“ buvo tariama ne kaip dabar rašoma, o maždaug šitaip: Linku(v)a – pusiau per V.

AR ŽINOTE, KAD YRA TOKS NUOSTABUS MIESTELIS LINKUVA?

Klaidas Navickas

Linkuvos legendos

Linkuva Klaidas Navickas


Linkuva vienas seniausių Lietuvos Žiemgalos miestelių. Linkuva pirmąkart minima 1371 m. Vartbergės Livonijos kronikoje. 1500 m. minimas Linkuvos dvaras. Linkuva savo istoriją skaičiuoja nuo 1503 m., kai jos savininkai Mykolas ir Kotryna Potockiai čia pastatė pirmąją Linkuvos bažnyčią, susikūrė katalikų parapija. Renesansinė Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia, pastatyta 1593 m., po gaisro atstatyta 1745 m. 1634 m. įsteigtas karmelitų vienuolynas, uždarytas 1832 m. Kasmet liepos 16 d. vyksta Marijos Škaplierinės atlaidai (vietinių vadinama Škaplierna), mieste susirenka daug svečių.

Linkuvos vietovardis kildinamas iš žodžio „linkis“ – vingis, įlanka. Dar pasakojama, kad senų senovėje tose vietose tekėjusi plati upė. Upės duburiuose gyvenusi baisinio dydžio žuvis, kuri ne tik upėje besimaudančius žmones, bet ir gyvulius atėjusius atsigerti rydavo. Neapsikentė žmogeliai tos siaubo žuvies, susibūrė visi ir nugalabijo pabaisą, o kad dvasna kvapo baisaus neskleistų, žemėmis gausiai užpylė. Taip iškilo kalva, o upės vaga turėjo daryti linkį. Ilgainiui ant kalvos pradėjo kurtis žmones, savo gyvenvietę pavadinę Linkuva (Lionkau). Upė nuseko, toli atsitraukė o Linkuva liko amžiams.

Apie tai byloja ir Linkuvos herbas - perkirsto skydo viršutiniame mėlyne lauke sidabrinė bažnyčia, apatiniame auksiniame lauke – mėlynas upės linkis ir trys dobilo lapai. Mėlynas – upės vingis, simbolizuojantis miesto geografinę padėtį, vardo kilmę. Dobilo lapai – vietovės vešlias pievas ir laukus. Auksinis apatinis laukas – krašto turtingumas. Sidabrinė bažnyčia – Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčią.

Vietos reikšmė labai išaugo tiek dėl susikertančių prekybos kelių, tiek dėl XVI a. viduryje Žygimanto Augusto Linkuvai suteiktos Magdeburgo privilegijos. Miestelio centre susikirto septyni keliai. Valdant Jonui Sobieskiui čia buvo leista rengti net tris metines muges. Linkuva pritraukdavo nemažai prekybininkų bei pirkėjų tiek iš apylinkių, tiek ir atvykstančių iš tolimesnių kraštų.1861–1950 m. miestelis buvo valsčiaus centras. 1863 m. Linkuvą buvo užėmę sukilėliai. 1890 m. Linkuvoje pastatyta sinagoga. Linkuvos siauruko stotis buvo pastatyta 1920-1922 m. nutiesus Linkuvos-Petrašiūnų siauruko atšaką.

Retas mažas miestas gali pasigirti, kad jo vardu pavadinta ne kalva, o visa kalvų grandinė – Linkuvos kalvagūbris, besitęsiantis 120 kilometrų. Jis prasideda nuo Latvijos sienos ties Žagare, o baigiasi Biržų rajone. Gūbrio pietiniu pakraščiu dideliu lanku teka Mūša, Latvijoje virstanti Musa, o susiliejusi su Nemunėliu / Memele tampa Lielupe.

Miestelio-miesto chronologija

1500 m. – minimas Linkuvos dvaras, buvęs Livonijos ordino riterio Otto Grotthuso Paryškinti tekstąnuosavybe
1500 (ar 1501) m. – pastatyta pirmoji medinė katalikų bažnyčia
1503-03-08 – Kotryna Bialozoraitė – Potockienė („Mykolienė de Žeimy”) suteikė bažnyčiai fundaciją
1503 03 08 – minima bažnyčiai užrašyta karčema
tarp 1506 ir 1520 m. – Žygimantas Senasis leido Bialozorams „jų tėvonijos dvare kurti Linkuvos miestelį”
1536 09 09 – minima dvaro ir miestelio savininkė Ona Sangailovaitė – Bialozorienė
15501554 m. – dvaro ir miestelio žemės išmatuotos valakais
1555 m. – veikė ne mažiau kaip 8 karčemos
1567 05 02 – Žygimantas Augustas leido Matui Martynovičiui statyti karčemą
1564 m. – mirus O. Sangailovaitei – Bialozorienei, dvaras ir miestelis padalytas jos sūnums Mykolui ir Jokūbui Bialozorams, dukteriai Jadvygai Bialozoraitei su vyru Veclavu Ploniausku
1564 m. – evangelikai reformatai atėmė iš katalikų bažnyčią, užgrobė jos žemes
15781580 m. – miestelis pirmą kartą pažymėtas kartografinėje medžiagoje (Lietuvos – Lenkijos karo su Rusija žemėlapyje)
1599 m. – Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis pradėjo bylą su evangelikams reformatams atstovaujančiais Bialozorais dėl užgrobtos katalikų bažnyčios ir žemių atgavimo
1605 02 17–24 – minima mūrinė evangelikų reformatų bažnyčia, stovėjusi šalia senosios medinės katalikų bažnyčios
1606 02 03 – minima „anksčiau” (XVI a. viduryje ar antroje pusėje?) veikusi parapinė mokykla
1626 01 – LDK lauko etmonas Kristupas Radvila Lietuvos – Lenkijos karo su Švedija metu Linkuvoje buvo įsirengęs laikinąją stovyklą
1634 11 29 – Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius atidavė senosios regulos karmelitams pagal bažnyčios fundaciją skirtą žemę su pastatais, įsteigė vienuolyną ir įpareigojo vienuolius bylinėtis su Bialozorais dėl užgrobto turto atgavimo
1643 m. – išmatuotos vienuolyno žemės, sudarytas jų planas
1676 m. – vienuolyne įsteigtas noviciatas (naujokynas)
1680 m. – “atliktas miestelio valdų ribų matavimas”, “sudarytas valdų žemėlapis”
1681 05 11 – Lietuvos – Lenkijos valdovas Jonas Sobieskis patvirtino jo komisarų sprendimą, pripažįstantį vienuolynui visas Katalikų bažnyčios fundacijos aktu jai skirtas žemes kartu su reformatų statyta mūrine bažnyčia
1689 11 21 – Bialozorai taip pat pripažino šį komisarų dekretą
1689 m. – pastatytas vienaaukštis medinis vienuolynas ir padidinta bažnyčia
1690 04 30 – Jonas Sobieskis leido karmelitams priklausiusioje miestelio dalyje rengti turgų kartą per savaitę ir 3 prekymečius
1690 07 24 – per miestelyje įvykusį gaisrą sudegė vienuolynas ir bažnyčia
1698 02 07 ir 1699 08 13 – vienuolyną ir miestelėnus apiplėšė LDK kariuomenė
1703 03 08 – miestelį buvo užėmęs generolo Lėvenhaupto vadovaujamas švedų kariuomenės dalinys
1704 05–06 – ties miesteliu įvyko LDK ir Švedijos kariuomenės dalinių susirėmimas po XVIII a. pradžios karo (baigėsi 1721 m.) miestelyje apsigyveno žydų
1732 m. – veikė evangelikų reformatų mokykla
1736 ar 1738 m. – popiežius Klemensas XII leido įsteigti šv. Škaplieriaus broliją
1745 m. – Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius konsekravo atstatytą katalikų bažnyčią
1752 m. – buvo žydų maldos namai
17451773 m. – pastatytas mūrinis vienuolynas
1755 m. – pastatyta špitolė
17661767 m. ir 1793 m. – sumažinta parapija
1775 m. – veikė ne mažiau kaip 14 karčemų
1780 m. – sudarytas karmelitų jurisdikos inventorius
1786 m. – Linkuva pažymėta Biržų kunigaikštystės žemėlapyje
1800 m. – veikė parapinė mokykla
1803 06 08 – gaisro metu sudegė 48 sodybos ir krautuvės
18201825 m. – suremontuotas vienuolynas
1827 m. – ištapytos kai kurios vienuolyno patalpos
1832 09 07 – caro valdžios įsaku vienuolynas uždarytas
1844 m. – įsteigta valstybinė mokykla, taip pat pradėjo veikti paštas, vaistinė
1861 metais Linkuva paskelbta valsčiaus centru, joje gausėjo krautuvių, smuklių, veikė vėjo ir vandens malūnai.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/septyniais-linkuvos-spinduliais-pro-gelynus-ir-murus/
1849 m. – sudarytas ankstyviausias kol kas aptiktas Linkuvos planas. Pastatytas Magazinas Linkuvoje
18601861 m. – šventoriuje pastatyta 14 kryžiaus kelio koplytėlių
1863 ir 1865 m. – sudaryti miestelio planai
1863 06 20–24 – miestelį buvo užėmę sukilėliai
1863 06 22 – gaisro metu sudegė 58 namai ir 27 krautuvės
1865 10 – gaisro metu sudegė 4 sodybos
1868 m. – įvyko du gaisrai, per kuriuos sudegė 10 namų su 22 krautuvėmis
1870 06 28 – sudegė špitolė
1873 04 01 – sudegė vienuolynas, apdegė bažnyčia
1873 m. – sudarytas miestelio dalies planas
18801891 m. – kapitaliai suremontuota bažnyčia
1890 m. – pastatyta Sinagoga
1898 m. – miestelyje veikė 55 prekybos įmonės
1905 02 28 – revoliucijos metu nušalinta valsčiaus valdyba
1905 11 25 – uždaryta valstybinė mokykla
1906 m. – sudegė mokyklos pastatas
1907 m. – pastatyta nauja mokykla
1908 m. – įsteigtas žemės ūkio kooperatyvas
1913 m. – įsteigtas Lietuvių katalikių moterų draugijos skyrius
1914 m. – atidaryta senelių prieglauda
1915 12 04 – sudaryta Linkuvos apskritis su centru Joniškėlyje
1915 m. – atkurta pradinė mokykla
1918 02 18 – pravesti rinkimai
1918 09 16 – įsteigta „Saulės” progimnazija
1918 11 27 – įvyko apskrities valsčių atstovų suvažiavimas
1919 10 16 – miestelį buvo užėmę bermontininkai
1920 m. – įsteigta verpykla
19201922 m. – veikė vakariniai pradžios mokyklų mokytojų kursai
1921 – 1922 m. – įsteigti Pavasario ir Darbo federacijos kooperatyvai, pieninė
1923 m. – progimnazijai suteiktos gimnazijos teisės
19241926 m. – keliasdešimt šeimų gavo žemės iš išparceliuoto Zabielos dvaro
1927 m. – suremontuota bažnyčia
1928 m. – pradėjo veikti vyskupo M.Valančiaus liaudies universiteto skyrius
1928 m. – sutvarkyta Bažnyčios gatvė
1929 m. – sudarytas buvusios J. Tiškevičiaus jurisdikos planas
1930 m. – suvalstybinta gimnazija
1930 m. – paleista elektros stotis, pradėjo dirbti mechaninis malūnas, vilnų vėlimo ir dažymo dirbtuvė
1930 m. – sudaryta gatvių schema
1931 m. – uždarytas Darbo federacijos kooperatyvas
1932 m. – pastatyta bendrovės “Gerovė” pieninė
1933 m. – Pakruojaus gatvė pavadinta Dariaus ir Girėno vardu
1935 m. – pastatyta dviaukštė gimnazija
1935 m. – sudarytas buvusios M. Zabielos jurisdikos planas
19371939 m. – parengti svarbiausių gatvių tvarkymo darbai
1937 07 30 – patvirtintas miestelio išplėtimo ir naujos turgavietės projektas
1937 m. – įsteigta viešoji biblioteka
1937 m. – pastatytas mūrinis “Lietūkio” sandėlis
1938 m. – pastatyta triaukštė Lindės Dobilo pradžios mokykla
1938 m. – sudarytas mūro rajono scheminis planas
1939 m. – pastatyti prapijos namai
1940 m. – nacionalizuotos didesnės krautuvės
1941 m. pradžioje – į Vokietiją repatrijavo 12 šeimų
1941 06 14 – suimta ir išvežta keliasdešimt miestelio ir apylinkės gyventojų šeimų
1941 07 – į Vakarus išvyko keliolika miestelio šeimų
1941 08 – vokiečiai sušaudė 614 žydų, kompartijos ir sovietų valdžios veikėjų
1950 06 20 – įsteigtas Linkuvos rajonas, miesteliui suteiktos miesto teisės
1950 m. – pradėjo eiti rajono laikraštis „Bolševikinis kelias”
1951 05 10 – pakeisti aikštės ir kai kurių pagrindinių gatvių pavadinimai
1951 m. – pastatyta elektros stotis
1954 m. – sudarytas pirmasis generalinis planas
1959 m. – parapijos namai perstatyti į kultūros namus
1959 m. – prie aikštės pastatytas tipinis 12 butų namas ir universalinė parduotuvė
1959 12 07 – panaikintas Linkuvos rajonas
1959 m. – rekonstruota Sinagoga, padaryta kino salė
1963 06 27 – Pakruojo rajono nutarimu mieste leista kurti gretimų Kalpokų ir Linkuvos kolūkių gyvenvietes
1967 m. – išasfaltuota Dariaus ir Girėno gatvė
1968 ar 1969 m. – pastatytas pieninės priestatas
1969 m. – sudarytas naujas generalinis planas
1969 m. – Linkuvai suteiktas vietos reikšmės urbanistikos paminklo statusas.

Architektūra

Miestas raiškaus spindulinio plano, savaimingai susiklostė iki XIX a. vidurio. Septynių gatvių sankryžoje yra netaisyklingo keturkampio formos aikštė. Svarbiausi statiniai:

Dvarai

LINKUVOS DVARAI

18 a. pabaigoje Linkuvos dvarą (dwor Stary Linkow) su Butėnų, Skėrių ir Plikelių kaimais turėjo Pulkovskiai.

Taip pat minimas Telšių seniūnui Zabielai priklausęs Linkuvos dvaras su Kalpokų, Jurgaičių kaimais ir eiguva prie miško.

PALINKUVĖS DVARAI

18 a. pabaigoje Palinkuvės (Podlinkow) dvarą su Dūčių, Laborų, Guostagalio, Voronėlių, Liesų, Sterkonių kaimais turėjo Upytės pavieto vėliavininkas Benediktas Karpis.

Taip pat minimas pakamario Jurgio Turnoff Palinkuvės dvaras su Megučionių, Paberžių (Poberesty), Latvelių, Papušėlių, Oniūnų, Smilgelių, Stipinų, Vienžindžių (3 dūmai ir karčema) kaimais, Paplonių palivarku su Kurnonių ir Trumponių kaimais ir Keliuotiškių palivarku su Keliuotiškių, Rudžionių, Grikpėdžių (2 dūmai) kaimais.

MŪRAVOTO DVARAS

Mūravoto (Murowany) dvarą su Kizerių, Kalpokų, Ratkūnų, Eirimonių (Eyrymany) kaimais, Joneloniu palivarku su Jonelonių, Gaižūnų (4 dūmai) kaimais ir Gaižūnų palivarku ir 2 dūmais Gaižūnų kaime (Gaižūnų palivarke ūkininkavo Grochovskiai) 18 a. pabaigoje turėjo Upytės pavieto rotmistras Daugvilavičius.

Kyzerių palivarką 18 a. pabaigoje turėjo bajoras Ignacas Daunoravičius.

PAMŪŠIO DVARAI

Pamūšio dvarą su Belkovčyznos (Bialkoczyzna) ir Titonių palivarkais, Krukovčyznos, Laiškonių, Pamūšninkų, Lumbelių, Daržinykų, Veselkiškių, Titonių, Miciškių, Nakiškių, taip pat Pazūkų, Ožkyčių kaimais 18 a. pabaigoje turėjo bajoras Jonas Ruselas.

Kitą Pamūšio dvarą su Kareiviškių arba Pakruojščyznos (Pokroyszczyzna) palivarku Impolės, Pamuckų, Bagdonėlių, Girbutkių, Vaiškonių kaimais turėjo Upytės pavieto teisėjas Mykolas Kosciuška.

PUKNIONIŲ DVARAS

Puknionių dvarą su Puknionių, Zimbiškių, Blekonių, Kibiškių, Tautkūnų kaimais 18 a. pabaigoje turėjo Starodubo seniūnas LDK teisėjas Juozapas Straševičius.

RAUDONPAMŪŠIO KRAŠTAS

Raudonpamūšio dvarą su Bučiūnų, Butėnų ir Plunkių kaimais 18 a. pabaigoje turėjo baronas Rahden.

DOVYDIŠKIO DVARAS

Dovydiškių dvarą su Kapčiūnų, Tryčių, Myciškių (vienas dūmas), Laiškonių (vienas dūmas) kaimais 18 a. pabaigoje turėjo kapitonas Kristupas Harenas.

LINKAVIEČIŲ DVARAI

1775 m. Linkaviečių dvarą (dwor Dolny Linkowiec) su Šikšnių, Antaniškių, Barysų, Degesių, taip pat Ruškelių kaimais turėjo Upytės pavieto seniūnienė Puzinienė.

Taip pat Puzinienei priklausė iš Biržų kunigaikštijos atitekusi Daugelonių vaitystė su Daugelonių, Mikalajūnų, Tulminių, Skironių, Laborų kaimais.

18 a. pabaigoje Linkaviečių dvarą (dwor Dolny Linkowiec) su Antaniškių, Šikšnių (kaimo dalimi), Degesių ir Ruškelių kaimais turėjo Upytės pavieto seniūnienė Antanina Puzinienė.

1775 m. Kalno arbą Aukštutinių Linkaviečių dvarą su Šikšnių, Ūdekų ir Gudžiūnų kaimais turėjo Steigvilių seniūnienė Puzinienė.

Jai taip pat priklausė Steigvilių seniūnija su Steigvilių, Bardiškių, Miciūnų, Mažonių kaimais ir Liaudiškių seniūnija su Liaudiškių kaimu ir Rinkūnų palivarkas su Rinkūnų kaimu.

18 a. pabaigoje minimas Steigvilių seniūnienės Puzinienės Linkaviečių dvaras (Dwor Gorny Linkowiec) su Žiniūnų palivarku ir Šikšnių (kaimo dalimi), Gudžiūnų, Ūdekų, Gataučių kaimais ir Kerkšnio vienkiemiu.

Daunorių kaimą 18 a. pabaigoje nuomojosi bajoras Tomas Goštautas.

DAUGELONIŲ VAITIJA

Daugelonių vaitiją su Mikalajūnų, Tulminių, Skironių, Laborų kaimais ir karčema 18 a. pabaigoje nuomojosi broliai Mykolas ir Juozapas Pangovskiai


JUDIŠKIŲ PALIVARKAS

Judiškių palivarką su Judiškių ir Vizgonių kaimais 18 a. pabaigoje turėjo šambelionas Mykolas Cibovičius.

19 a. minimas bajorės Kosciuškienės Judiškių dvaras.

TRIŠKONIAI

Triškonius ir Janulonius 18 a. pabaigoje turėjo prancūzų kariuomenės kapitonas Kristupas Vigantas.

VALAKŲ DVARAS

19 a. minimas Tiškevičiaus Valakų dvaras.

JONELONIAI

19 a. minimas bajoro Lapinskio Jonelonių dvaras.

STUFO PALIVARKAS

19 a. minimas Stufo palivarkas.

PUPIŠKIAI

19 a. minimas Šv. Karmelitų Pupiškių palivarkas.

KOPANŠČYZNOS DVARAS

19 a. minimas Landsbergų Kopanščyznos dvaras.

SPRAKŠIAI

19 a. minimas Sprakšių palivarkas.


LINKUVOS parapijos dvarai ir sodybos

V.Didžpetrio knygoje LINKUVA 2018 m.

Linkuvos siauruko stotis

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Linkuvos siauruko stotis.

Linkuvos siauruko stotis buvo pastatyta 1920-1922 m. nutiesus Linkuvos-Petrašiūnų siauruko atšaką.

Linkuvietė T. Katilienė prisimena, kad Linkuvoje nedaug būdavo pramogų, todėl miestelio gyventojai, ypač mokiniai, buvo pamėgę rinktis į geležinkelio stotį sutikti ir išleisti siauruko traukinių. Kai būdavo gražus oras, patraukdavo bėgiais link artimiausio kaimo ir grįždavo linksmai pasivaikščioję, padainavę. Siauruku į Linkuvą buvo atvykęs Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona.

1996 metais Lietuvos Vyriausybės nutarimu uždaryti 102 kilometrai siaurojo geležinkelio Panevėžio - Joniškėlio - Biržų ir Joniškėlio - Linkuvos ruožai.

Renginiai

Europos kultūros paveldo dienos

Raudona Lieka`17 Raudona Lieka`18

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m.
1833 m. 1867 m.*[2] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1976 m.
745 474 2 077 1 851 2 144 1 950 1 900
1979 m.sur. 1986 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2006 m. 2011 m.sur. -
1 876 2 100 2 025 1 797 1 772 1 550 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Daugiau Linkuvos gimnaziją garsinantys mokiniai

Šaltiniai

  1. Linkuva. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. 2,0 2,1 Линковъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 51 psl. (rus.)
  3. Pamūšio dvaras II. Šiaulių kraštas.
  4. Pamūšio dvaras II. Buvusių dvarų sodybų želdiniai.
  5. Žiemgalos lygumų vėjų išsupuotas.
  6. Linkuvos socialinių paslaugų centras
  7. Linkuvos meno kolektyvai
  8. Linkuva SSRS genštabas 1985–1990 m.
  9. Linkuva loadmap.net
  10. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 125–126 psl.
  11. „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 264 p.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 20–21 psl.


Pavyzdinis straipsnis Straipsnis „Linkuva“ yra paskelbtas pavyzdiniu, taigi pripažintas vienu geriausių lietuviškosios Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui straipsnių. Jei matote, kaip pagerinti straipsnį nekenkiant prieš tai darytam darbui, visada prašome prisidėti.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Emilija Stanevičienė – autorius ir redaktorius – 90% (+30816-2000=28816 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 41% (+13923-9971=3952 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 4% (+1469-180=1289 wiki spaudos ženklai).
  • Rimantas Lazdynas – redaktorius – 0% (+31-0=31 wiki spaudos ženklai).