Liudas Gira

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Liudas Gira
GiraLiudas1.jpg
Liudas Gira 1920 m.
Gimė 1884 m. rugpjūčio 27 d.
Vilnius
Mirė † 1946 m. liepos 1 d. (61 m.)
Vilnius
Vaikai

Vytautas Sirijos Gira

Veikla
Lietuvos vertėjas, poetas
Vikiteka Liudas GiraVikiteka

Liudas Gira (1884 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje – 1946 m. liepos 1 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse) – lietuvių poetas, dramaturgas, kritikas, publicistas, vertėjas, kultūros veikėjas, Lietuvos mokslų akademijos akademikas.

Biografija

Augo Butrimonyse, Stakliškėse. Baigė Stakliškių pradinę mokyklą, 1897–1900 m. mokėsi Vilniaus realinėje gimnazijoje, jos nebaigęs 1901 m. Kazanėje eksternu baigė 4 gimnazijos klases ir įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, kurią 1905 m. pavasarį baigė, bet kunigu neįsišventino;[1]

Gyveno Vilniuje ir Kaune, dirbdamas daugiausia spaudos darbą lietuviškų laikraščių: 1905–1906 m. „Vilniaus žinių“, 1906 m. „Šviesos“, 1907 m. „Lietuvos ūkininko“, nuo 1908 m. „Vilties“ redakcijose. Vienas slapyvardžių – Stakliškių Liudas. 1906–1907 m. faktinis laikraščio „Lietuvis“ redaktorius. 1905 m. dalyvavo Lietuvių mokytojų sąjungos veikloje, buvo išrinktas Didžiojo Vilniaus seimo prezidiumo sekretoriumi, 1907 m. aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvių mokslo draugiją. 1909–1910 m. baigė vaidybos kursus Vilniaus muzikos mokykloje.

Su H. Dirse 1914 m. įsteigė knygų leidimo bendrovę „Žinynas“. Iš lietuvių spaudos surinko publicistų pasisakymus apie lietuvių ir lenkų santykius ir 1907 m. paskelbė rinkinį „Ze stosunkow litewsko–polskich“. Redagavo 1911–1912 m. literatūros almanachą „Švyturys“, 1913–1914 m. – pirmąjį lietuvių literatūrinį žurnalą „Vaivorykštė“.

1918–1920 m. ėjo įvairias administracines pareigas Lietuvos valdžios aparate. 1922–1925 m. Valstybes dramos teatro, 1925–1926 m. – Valstybės teatro direktorius, 1926–1936 m. – Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos sekretorius.

1927 m. kovo 19 d. – 1929 m. sausio 10 d. vadovavo Kauno radiofonui, kartu ir Radijo tarybos pirmininkas. Apie 1936 m. tapo bolševikinės TSRS rėmėju. 1937–1938 m. redagavo laikraštį „Literatūros naujienos“. 1938–1939 m. Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas.

Bendradarbiavo beveik visuose svarbiausiuose žurnaluose: Skaitymai (jį 22–24 t. ir 1923 m. pats ir redagavo), „Pradai ir žygiai“, „Gaisai“, „Židinys“, „Vairas“, „Trimitas“, „Dienovidis“.

1940 m. paskirtas TSRS okupuotos Lietuvos taip vadinamo Liaudies seimo atstovu, kaip Įgaliotosios delegacijos narys, dalyvavo sesijoje, kurioje Lietuva buvo inkorporuota į TSRS. 1940–1941 m. LTSR švietimo komisaro pavaduotojas. 1941 m. per TSRS-Vokietijos karą gyveno Maskvoje ir Penzoje, 1942–1944 m. 16-osios Lietuviškosios divizijos kapitonas. [2] 1945 m. sunkiai sirgdamas grįžo į Vilnių. 1946 m. LTSR Mokslų Akademijos akademikas

Kūryba

Kūrinius pradėjo spausdinti nuo 1902 m. (apsakymai „Šūvis“ – „Lietuva“, Nr. 37; „Panaktinis“ – „Naujienos“, Nr. 6.) Kaip poetas, debiutavo 1903 m. Pirmasis eilėraščių rinkinys „Dul-dul dūdelė“ pasirodė 1909 m. Liudas Gira išleido 13 poezijos rinkinių, išspausdino poemų, dramos kūrinių, apybraižų. Yra parašęs eilėraščių rusų, baltarusių ir lenkų kalbomis.

Literatūros mokslo darbais reiškėsi nuo 1905 m. Parengė pirmąsias lietuvių poezijos antologijas („Lietuva pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą“, „Cit, paklausykit“), A. Strazdo, Lazdynų Pelėdos, P. Vaičaičio, K. Sakalausko-Vanagėlio raštus. Išspausdino straipsnių apie baltarusių, ukrainiečių, rusų, čekų literatūrą, bei publicistikos straipsnių. Kompozitoriai Abelis Klenickis, Stasys Šimkus, Juozas Tallat-Kelpša, Antanas Vanagaitis ir daugelis kitų yra parašę muziką Liudo Giros tekstams.

Pasirašinėjo slapyvardžiais: Akstinų Vincas, Aldonė V., B. Dzūkas, Eglė, Ensexistens, Gerulis, Kuzavas, Kažin kas, Rimbas, Saugus, Szlachcic-Katolik, Teatralas ir kitais.

Bibliografija

  • Liudas Gira (L. Gerulis): „Lietuvių mokslo draugija ir jos įsteigimas“ — 1907 m. „Lietuvių tauta“ 1 t. 1 d.
  • Monologai: teatras ir dekoracijos. – Vilnius, 1913 m.[3]
  • Mylėkime savo kalbą! – Vilnius, 1914 m.
  • Mylėkime mūsų tėvynę! – Vilnius, 1914 m.
  • Ką mes turime žinoti apie mūsų kalbą? – Vilnius, 1914 m.
  • Kas yra lietuviai ir Lietuva / parašė St. Ld.. – Vilnius, 1914 m.
  • Kovotojas dėl Vilniaus lietuvybės: (kun. Juozas Ambraziejus). – Vilnius, 1914 m.
  • Cit, paklausykit!: parinktos iš lietuvių poetų geriausios eilės tinkamos skaityti viešuose vakaruose ar šiaip susirinkimuose. – Kaunas, 1914 m.
  • Vaikai ir alkoolio nuodai: alkoolio kenksmingumas į vaikų protą ir organizmą. – Vilnius, 1915 m.
  • Nejaugi mes da gersime?! – Vilnius, 1915 m.
  • Lietuvių rašybos vadovėlis. – Kaunas, 1922 m. [kitas leidimas 1918]
  • Poezijų raštai: parinkti Lietuvos mokyklų jaunimui. – Kaunas, 1923 m.
  • Kritikos raštai. – Kaunas, 1928 m.
  • Spaudos draudimo ir atgavimo reikšmė kultūrinei mūsų pažangai. – Kaunas, 1929 m.
  • Kuo buvo Lietuvai Vytautas Didysis?: trumpi jo gyvenimo ir žygių bruožai. – Kaunas, 1930 m.
  • Kun. Tumo-Vaižganto gyvenimas ir darbai. – Kaunas, 1930 m.
  • Lietuviškos eilėdaros kūrimosi raida, studija, 1934 m.
  • Kritikos baruose. – Vilnius, 1982 m.

Poezijos rinkiniai

Liudos Giros paminklas Vilniaus senamiestyje, skulptorius V.Palys, architektas Šeškevičius
  • Dul dul dūdelė, 1909 m.,
  • Milžinkapių daina: eilės. – Vilnius, 1910 m.
  • Žalioji pievelė, 1911 m.,
  • Laukų dainos, – Seinai, 1912 m.,
  • Tėvynės keliais, – Vilnius, 1912 m.,
  • Tėvynės keliais: eilėraščiai – Kaunas, 1920 m.
  • Žiežirbos: 1912–1920 m. poezijos. – Kaunas = Vilnius, 1921 m.,
  • Žygio godos: eilėraščiai. – Klaipėdoje, 1928 m.,
  • Liudo Giros Raštai: autoriaus naujai peržiūrėti. – Kaunas, 1928 m.
  • Šilko gijos: lirika. – Kaunas, 1928 m.,
  • Amžių žingsniai: eilėraščiai. – Kaunas, 1929 m.,
  • Rinktiniai eilėraščiai (ankstyvesnieji). – Kaunas, 1934 m.
  • Stalino LTSR konstitucija: poema. – Kaunas, 1940 m.
  • Žalioji pievelė. – Vilnius, 1941 m.
  • Žalgirio Lietuva, 1942 m.,
  • Smurtas ir ryžtas, 1942 m.,
  • Tolimuos keliuos, 1945 m.
  • Rinktinė poezija. – Kaunas, 1945 m.
  • Trys berželiai. – Vilnius, 1949 m.
  • Rinktinė. – Vilnius, 1951 m.
  • Eilėraščiai. – Kaunas, 1951, 1956, 1957, 1960 m.
  • Raštai: 2-se tomuose. – Vilnius, 1953
  • Liudas Gira: sutrumpinti kūriniai. – Kaunas, 1957 m.
  • Raštai, T. 1–5, 1960–1963 m.
  • Ne margi sakalėliai. – Vilnius, 1963 m.
  • Raudonosios aguonos: rinktinė. – Vilnius, 1969 m.
  • Keturios raidės: eilėraščiai ir poemos. – Vilnius, 1980 m.
  • Džiugios dienos: eilėraščiai. – Vilnius, 1984 m.
  • Poezija: rinktinė. – Vilnius, 1984 m.

Pjesės

  • Svečiai: I veiksmo fragmentas. – [s. l.], 1910 m.
  • Kerštas: 3 veiksmų 4 paveikslų tragedija iš senovės laikų. – Vilnius, 1910 m.,
  • Beauštanti aušrelė: pijesa 2-m pav.. – Vilnius, 1913 m.,
  • Paparčio žiedas: keturių veiksmų su prologu ir epilogu poema misterija; Beauštanti aušrelė: pjesė dviem paveikslais. – Klaipėda, 1928 m.
Vertimai į rusų kalbą
  • Здравствуй вихрь!: стихи. – Ленинград, 1960
  • Слово борьбы. – Москва, 1943

Politika

Apie 1939 metus L. Gira, tuometinis Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas, TSRS pasiuntiniui patarė neperduoti Lietuvai Vilniaus krašto, nes „kuo arčiau Lietuvos ir TSRS siena, tuo geriau lietuvių tautai“ [4].

Šaltiniai

  1. ↑ Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m.
  2. ↑ Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 150 psl.
  3. ↑ Liudas Gira. Rašytojai
  4. ↑ Butkus Z. SSRS intrigos Baltijos šalyse (1920–1940 m.). Darbai ir dienos, 1998, nr. 7, p. 156–157.
Rodomas puslapis "https://m.lietuvai.lt/w/index.php?title=Liudas_Gira&oldid=31843815"