MMRG istorija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija
MMRG pradžia Istorija Administracija Mokytojai Mokiniai Laidos Veikla

Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos istorija

Mokyklos statusas[taisyti]

  • Mažeikių vidurinioji 4 klasių mokykla, 1919-1922 m.
  • Mažeikių vidurinė mokykla, 1922 m.
  • Mažeikių 5-kl. progimnazija, 1923 m.
  • Mažeikių valstybinė 6-kl. progimnazija, 1924 m.
  • Mažeikių gimnazija, 1925 m.
  • Mažeikių Valdžios gimnazija
  • Mažeikių valstybinė gimnazija
  • Mažeikių vidurinė mokykla
  • Mažeikių I-oji vidurinė mokykla, 1970-1993 m.
  • Mažeikių Merkelio Račkausko vidurinė mokykla, 1993-1996 m.
  • Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija, nuo 1996 m.

Švietimo raida Mažeikiuose[taisyti]

Pirmoji pačiuose Mažeikiuose atsiradusi švietimo įstaiga - Mažeikių cerkvinė mokykla. Ji pradėjo veikti 1896 metais prie cerkvės pastatytame name (dabar čia yra M. Račkausko gimnazijos sporto salė). Iš pradžių ją lankė daugiau nei 60 mokinių, iš kurių apie 40 buvo katalikų vaikai. Mokykloje mokytoju dirbo Polidovas. Po 1905 m. mokykla turėjo ir lietuviškų vadovėlių, todėl norinčius šiek tiek mokė skaityti ir lietuviškai. Ši mokykla veikė iki 1915 metų.

1903 m. pradėjo veikti ir Geležinkelio mokykla, kurioje mokėsi daugiausia geležinkeliečių vaikai. Tai buvo žemesnioji pradinė mokykla. Joje lietuviškų pamokų niekada nebūdavo. Ne geležinkeliečių darbuotojų vaikams už mokslą reikėjo brangiai mokėti. Mokytoja dirbo Jadyga Šarafanovič.[1].1913 m. mokykla buvo dviklasė, joje mokėsi 63 berniukai ir 42 mergaitės. Ji turėjo ir 12 vietų bendrabutį. Mokyklai išlaikyti geležinkelis išleido 7151,52 rub.[2].

1907 m. pradžioje mažeikiškiai sueigoje nutarė prašyti Rusijos švietimo vadovybės Mažeikiuose atidaryti progimnaziją, kurioje būtų dėstoma ir lietuvių kalba. Gyventojai patys įsipareigojo išlaikyti lietuvių kalbos mokytoją ir jam mokėti per metus po vieną kapeiką nuo turimos žemės dešimtinės - t. y. iš viso 1,5 tūkst. rub. per metus. Sužinoję apie tokį nutarimą viekšniškiai panoro, kad progimnazija būtų ne Mažeikiuose, o Viekšniuose[3]. Kauno mokyklų direkcija sutiko Viekšnių valsčiuje atidaryti ne progimnaziją, bet naujo tipo miesto mokyklą. Direkcijos siūlymą svarstė Viekšnių valsčiaus atstovų sueiga. Balsų dauguma 1908 m. rudenį nutarta prašyti miesto mokyklą atidaryti Viekšniuose[4]. 1910 m. į Mažeikius atvyko Kauno gubernijos mokyklų direkcijos inspektorius ir pasiūlė čia atidaryti švietimo ministerijos išlaikomą vienaklasę arba dviklasę mokyklą ir kad tokiai mokyklai skirtų paramą. Mažeikių miesto sueiga neidele balsų persvara atsisakė valdinės ministerijos išlaikomos mokyklos, nes jau veikė „Saulės" draugijos lietuviška mokykla[5]. Vis dėlto 1911 m. pavasarį vienaklasė ministerijos mokykla Mažeikiuose buvo atidaryta.

1908 m. pavasarį Mažeikiose leista atidaryti „Saulės" draugijos mokyklą. Mokykla įsteigta prie bažnyčios pastatytoje špitolėje. Pirmasis mokytojas buvo Adomas Juodelė, mokėsi apie 60 mokinių. Už mokslą kiekvienas mokinys turėjo mokėti po 50 kapeikų per mėnesį. Neturtingų tėvų vaikai mokyklos lankyti negalėjo. Todėl kitiems mokslo metams nutarta mokyklą išlaikyti visų katalikų lėšomis iš parapijos kasos. 1910 m. pradžioje mokyklą lankė 12 mokinių. Pritrūkus lėšų, nutarta iš kiekvieno mokinio imti po vieną rublį per metus [6]. Padidėjus mokinių skaičiui, nuo 1911 m. „Saulės" mokykloje dirbo du mokytojai. 1915 m. pr. mokėsi 113 mokinių, dėstė Vincenta Burbaitė ir nuo 1913 m. Juozas Marcinkevičius (g. 1892-01-01 Zapyškyje - m. 1916-10-06). Per I pasaulinį karą mokykla neveikė, bet 1915 m. pabaigoje, gavus vokiečių valdžios leidimą, vėl pradėjo veikti pačių mažeikiškių išlaikoma lietuviška mokykla. Joje mokytojavo „Ryto" švietimo draugijos kursus Vilniuje baigusi Gudzinskaitė. 1917 m. pabaigoje mokėsi 120 mokinių, mokytojas Gedžiutis[7]. Šioje mokykloje yra dirbę dar šie mokytojai: Julius Grubliauskas (1908 m.), Kazys Blažys (ar Blaževičius, 1909 m.), Agota Kovalskaitė, Juozas Lapinskas, Pranas Marcinkevičius, Marija Juodeikaitė ir Vincė Burbaitė.

1911 m. rugpjūčio mėn. Mažeikiuose atidaryta privati keturklasė L. Markevičienės prekybos mokykla. Pirmojo pasaulinio karo metais Mažeikiuose buvo uždarytos visos mokyklos ir pradėjo veikti tik karui pasibaigus. Po 1918 m. pradėtos steigti pradinės mokyklos rajone, o Mažeikiuose imta rūpintis aukštesnės mokyklos įsteigimu. Nuo 1919 m. Mažeikiuose veikė ir pradinė mokykla. Abu komplektai buvo pilnai užimti, todėl mokytojams tekdavo dirbti po pietų iki 10 val. vakaro. Toliau kasmet buvo steigiama po 1-2 naujus komplektus. 1924-1925 m. jau veikė 7 komplektai, išsidėstę 3 atskirose vietose. 1925 (ar 1926 m.) iš jos 4 komplektų atidaryta pradžios mokykla Nr.2, o ji su likusiais 3 komplektais pervadinta 1-ma pradžio mokykla. Toliau mokykla augo ir 1930 m. veikė jau vėl 7 komplektai. Mokyklą lankė 315 mokinių. Iki 1934 m. mokykla buvo kilnojama iš vienų namų į kitus ir buvo išmėtyta 2-3 pastatuose, kas apsunkino darbą. Todėl nuspręsta statyti nauja mokyklą. Apskrities taryba priėmė sprendimą pastatyti 8 komplektų mūrinį pastatą mokyklai. Darbas pradėtas 1933 m. pavasarį [8]. 1934 m. rugpjūčio mėn. pastatytas mūrinis dviejų aukštų pastatas, įrengta dešimt klasių, salė, centrinis šildymas, vandentiekis. Mokyklai buvo suteiktas J. Tumo-Vaižganto vardas (1935 m. vardą patvirtino Švietimo ministerija). 1937 m. ją lankė 464 mokiniai, dirbo 10 mokytojų[9]. Pastato III-ame aukšte buvo įrengta 10x16 m ploto salė muziejui, kur išbuvo iki 1955 m. gaisro (žr. Mažeikių muziejus).

Mažeikių pradžios mokykla Nr. 2 veikė 1925-1944 m. Ją įsteigė ir išlaikė Mažeikių miesto savivaldybė. Mokykla buvo keturių skyrių, o nuo 1935 m. - šešių skyrių bendrojo lavinimo įstaiga. Nuo 1942 m. Mažeikių pradžios mokykla Nr. 2 buvo privaloma penkiametė.

Nuo 1932 m iki 1944 m.lapkričio mėn. Mažeikiuose veikė Mažeikių žiemos žemės ūkio mokykla, kurią įsteigė ir išlaikė Žemės ūkio rūmai. Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus Lietuvą, mokykla tęsė veiklą. Nuo 1940 m. rugsėjo mėn. mokykla buvo pavaldi Lietuvos TSR žemės ūkio liaudies komisariato Žemės ūkio švietimo valdybai. 1941-1944 m. Mažeikių žiemos žemės ūkio mokykla buvo pavaldi ir ją išlaikė Žemės ūkio vadyba. Mažeikių žiemos žemės ūkio mokykla buvo mišri mokymo įstaiga, kuri rengė kvalifikuotus žemės ūkio ir namų ruošos darbininkus. Mokykloje mergaitės buvo mokomos maisto ruošimo, siuvimo, audimo, skalbimo, lyginimo ir kt. namų ruošos darbų, berniukai - žemdirbystės ir gyvulininkystės, buvo dėstoma lietuvių kalba, skaičiavimas bei visuomenės mokslas. Mokslas mokykloje vyko lapkričio-balandžio mėn. Į mokyklą buvo priimami asmenys baigę pradžios mokyklos 4 klases.

Mokyklos įkūrimas[taisyti]

Pirmasis mokyklos pastatas geležinkeliečių name Stoties g. 14
Tas pats patstatas dabar

1919 m. rugpjūčio 18 d. buvo sušauktas Mažeikių valsčiaus visuotinis gyventojų susirinkimas, kuriam vadovavo Mažeikių valsčiaus Valdybos pirmininkas Feliksas Pračkauskis, o sekretoriavo tos pačios valdybos sekretorius Aleksandras Vaičkus. Svarstyta, ar reikalinga Mažeikiuose vidurinė mokykla. Iš Akmenės atvykęs pradinių mokyklų inspektorius Petras Bimba įrodinėjo tokios mokyklos būtinybę Mažeikiuose, nes tokios pat mokyklos atidarymą Viekšniuose nutarimą priėmė ir Viekšnių valsčius. Nutarta įsteigti privačią vidurinę mokyklą Mažeikiuose ir ieškoti pinigų jos išlaikymui, atlikti reikalingą remontą buvusioje rusų cerkvinėje mokykloje, aprūpinti kūru, o mokytojus gyvenamu plotu. Tuo tikslu sudarytas mokyklos steigimo komitetas, kurį sudarė septyni nariai: kunigas D. Žukauskas, F. Pračkauskis, K. Pukevičius, A. Osteika, J. Lizdenis, J. Strazdauskis, Ign. Dargis [10], [11].

1919 m. spalio 4 d. įvyko mokyklos steigiamojo komiteto posėdis. Jame apsvartytos mokyklos atidarymo sąlygos bei turimos lėšos. Tuo pačiu Švietimo ministerijai buvo pranešta, kad patalpos mokyklai jau beveik suremontuotos, mokyklos vedėjui bus mokma 800, o mokytojams - po 600 auksinų per metus. Komitetas taip pat pasižadėjo aprūpinti mokyklą malkomis ir išlaikyti sargą, bei prašė Ministerijos kuo greičiau paskirti mokyklai vedėją ir mokytojus. Mokykla laikiniai buvo patalpinta geležinkelininkų namuose (Stoties g. Nr. 14), kur prieš I-ąjį pasaulinį karą veikė geležinkeliečių mokykla. Geležinkelininkų namuose tuo metu dar tebešeimininkavo bermontininkai, o jiems išsikrausčius, reikėjo nemažai padirbėti, kad pastatas būtų pritaikytas mokymo reikalams. Čia įrengti kambariai trim klasėms ir atliktas remontas. Šiuos darbus finansavo mokinių tėvai. Tam buvo išleista 3424 auksinai.Tuo tarpu buvusioje rusų cerkvinėje mokykloje, kuri labiausiai tiko naujai steigiamai mokyklai, dar tebebuvo vokiečių ligoninė, kuri čia įkurta per Pirmąjį pasaulinį karą. Vokiečiams išsikrausčius, šį pastatą ketino užimti Mažeikių apskrities komendantas [12].

Pirmuoju Mažeikių vidurinės mokyklos vedėju Pradžios mokslo departamento direktorius J. Vokietaitis 1919 metų spalio 9 d. paskyrė Petrą Bimbą, kuris tas pareigas jau ėjo nuo rugsėjo 1 d. Vedėjui buvo nurodyta tuoj imtis reikalingų priemonių, kad kuo greičiau prasidėtų mokslas naujai įkurtoje mokykloje ir numatyti mokytojų kandidatus [13]. 1919 m. lapkričio 2 d. mokytojai pedagogų tarybos posėdyje nusprendė paskelbti stojamuosius egzaminus į I ir II klasę. Lapkričio 6-8 dienomis mokykloje vyko stojamieji egzaminai. Egzaminus į I klasę laikė 52, o į II klasę - 32 mokiniai. Į pirmąją klasę buvo priimta 30, o į antrąją - 25 mokiniai, o 29 mokiniai liko nepriimti dėl silpno pasiruošimo[14]. Tais metais suformuotos tik dvi klasės. Buvo priimtas nutarimas atidaryti ir III klasę jei atsiras 15 mokinių. Todėl 1920 m. sausio 8-9 paskelbti stojamieji egzaminai į III klasę ir papildomai į I ir II klasę. Tačiau į III klasę egzaminus išlaikė tik 5 mokiniai, dėl to ši klasė nebuvo atidaryta. Nemaža dalis stojančiųjų į mokyklą nebuvo priimta, nes jų žinių lygis buvo žemas. Pirmaisiais metais mokslo metus baigė 70 mokinių.

Mokykla pašventinta ir atidaryta 1919 m. lapkričio 11 d., o kitą dieną čia prasidėjo pamokos, į kurias susirinko 54 mokiniai. Pamokos prasidėjo 9 val. ir tęsėsi 50 min., baigėsi 14 ar 15.25 val., per dieną būdavo 5-6 pamokos. Pirmaisiais metais buvo pasiskolinta 35 suolai, kurie buvo likę iš buvusios čia prieš karą prekybos mokyklos, mokykla turėjo dvi rašomas lentas, 4 stalus, 1 spintą, o taip pat vieną kirvį ir du kibirus, 9 žemėlapius, gaublį, 6 paveikslus ir smuiką [15]. Pirmaisiais metais mokslo metai baigėsi 1920 m. birželio 12 d.

Iš pradžių dirbo 5 mokytojai. Kiekvienas iš jų dėstė po kelis dalykus. Petras Bimba vaikus mokė istorijos, geografijos, gimnastikos, Augustinas Virkietis (kilęs iš Sedos valsčiaus) - lietuvių ir vokiečių kalbos, grafikos, Albinas Ramanauskas iš Laižuvos - aritmetikos, geomterijos ir gamtos mokslų, mokyklos kapelionas Dominykas Žukauskas - tikybos, Karolis Pukevičius - muzikos ir dainavimo. Mokyklą turėjo išlaikyti patys tėvai, tačiau tėvų komitetas buvo nepajėgus parūpinti visko iš karto. Trūko vadovėlių, mokymo priemonių, inventoriaus. Pirmieji tėvų komiteto nariai buvo J. Motuzas, Liutkus, A. Osteika, V. Molis, K. Jurkūnas, Mažeika, J. Širvinskienė, Sidabras. Pirmaisiais metais šiek tiek lėšų skyrė ir Švietimo ministerija: 1000,2 auksinų mokymo priemonėms ir bibliotekai. Iš mokinių buvo renkamas mokestis už stojamuosius egzaminus ir už mokslą. Be to mokykla šiek tiek pajamų gaudamo iš organizuojamų įvairių vakarų, loterijų, parodėlių. Gautas lėšas panaudojo remonto darbams, mokymo priemonėms įsigyti ir neturtingų tėvų vaikams remti - juos atleisdavo nuo mokesčio už mokslą. 1919 m. faktiškai išleista 7150,20 auksinų, iš jų mokyklos vedėjo algai - 2400, mokytojų algoms - 2580, kl. auklėtojams - 800, raštinės reikalams - 120, pašto ir telegrafo išlaidoms - 30, kelionės išlaidoms tarnybos reikalais - 120, mokyklos vedėjui butui, kurui ir apšvietimui - 100 ir mokymo priemonėms bei bibliotekai - 1000,20 auksinų.[16]. Mokyklos direktorius metinėje ataskaitoje nurodė, kad reikia papildyti knygomis mokyklos biblioteką, įrengti fizikos ir psichologijos kabinetą, įsigyti daugiau mokslo priemonių, gimanstikos priemonių. Taip pat, kad mokyklai būtina statyti savo pastatą, nes patalpas nuomojo iš Gelžkelio valdybos, nėra mokinių rūbinės, gimnastikos salės [17].

Antraisiais mokslo metais mokykloje pradėjo dirbti mokytoja Eugenija Kęnstavičiūtė-Bimbienė iš Židikų valsčiaus. Ji dėstė geografiją, gamtos mokslus, dailyraštį ir mokė mergaites rankdarbių. Į mokymo programą nuo III klasės buvo įvestos ir kooperacijos bei buhalterijos disciplinos, kurias dėstė mokyklos vedėjas P. Bimba. Jo iniciatyva 1920 m. sausio 16 d. įsteigtas mokinių kooperatyvėlis „Laimė", kuris užsiėmė knygų prekyba. Tais metais mokykloje buvo 3 klasės, mokėsi 116 mokinių (70 berniukų ir 46 mergaitės). Mokytojai lankydavo vidurinių mokyklų vasaros mokytojų kursus, kuriuose geriau susipažindavo su mokymo programomis.

Mokykla patalpas samdė iš Gelžkelio valdybos, kuriai mokėjo 246 auksinų ir 40 skatikų mėnesinį mokestį [18]. 1921 m. mokyklos patalpos buvo: 3 klasės, 1 mokytojų kambarys, rekreacijos salė ir mažas prieškambaris. Ketvirtoji klasė buvo įrengta kitame pastate. Prie mokyklos buvo 660 kv. m. žemės plotas, kurį valdė geležinkelio tarnautojai. 1921 m. mokykla turėjo šį inventorių: 84 suolus, 4 stalus, 4 rašomąsias lentas, 2 spintas, pianiną, laikrodį, 2 vėliavas, 2 kubirus, prietaisą ūgiui matuoti, 6 krepšius, 7 kdes ir kt.; iš viso ivnetoriaus už 32.005 auks. Mokyklos bibliotekėlėje (knygyne) buvo 210 egz. knygų mokytojams ir 240 egz. mokiniams, iš viso už 3588.90 auks. Mokykloje dirbo 9 tarnautojai. Iš viso mokyklos pajamos buvo 149.882,98 auks., iš jų Švietimo ministerija skyrė 89.970, Apskrities valdyba - 21.520, taip pat 10.842,98 gauta iš mokinių vakarėlių, 24.200 surinkta mokesčių už mokslą, 1450 už egzaminus, o išlaidos - 129.386,05 auks., iš jų tarnautojų algoms išmokėti - 87.210, sargo algai - 4.800, raštinės reikalams - 600, mokslo priemonėms ir knygynui - 3.699,05, inventoriui - 15.022, remontui - 230, kurui - 10.000, šviesai - 1.390, pašalpoms - 2.250, ūkio reikalams - 4.185. Vieno mokinio išlaikymas kainavo 765 auksinus, mokestis už mokslą metams - 200 auks. [19]. 1923 m. Švietimo ministerija mokyklai skyrė 1200 litų mokslo priemonėms įgyti ir knygynui papildyti, 300 litų - raštinės ir kelionės išlaidoms [20].

1921-1922 m.m. mokykloje jau veikė 4 klasės, mokėsi 157 mokiniai (90 berniukų ir 67 mergaitės): I kl. - 49, II kl. - 30, III kl. - 32, IV kl. - 27. Tais mokslo metais mokykloje pradėjo dirbti kunigas Teodoras Radžius, kilęs iš Klaipėdos krašto. Jis ėmėsi dėstyti vokiečių kalbą ir gimnastiką. Daktaras Povilas Tautvaišas buvo paskirtas mokyklos gydytoju. 1921 m. rudenį atvažiavo Jurgis Gvildys, Klaipėdos krašto lietuvninkas, kuris mokė vokiečių kalbos. Tais metais įsteigta mokinių ateitininkų kuopelė, kuri leido laikraštėlį „Žibutė". Pirmasis gimnazijos sargas buvo invalidas vienarankis Lemežis, kuris su šeima joje ir gyveno. Metų pabaigoje iš viso mokykloje buvo 143 mokiniai: I kl. - 44, II kl. - 39, III kl. - 38 ir IV kl. - 22.

1922 m. birželio mėn. išleista pirmoji šios mokyklos auklėtinių laida - baigiamuosius egzaminus išlaikė 19 mokinių ir dar du po vasaros pataisų. Pirmosios laidos mokiniai: Polė Danilevičiūtė, Jadzė Kumpikevičaitė, Jadzė Krakauskaitė, Konradas Kaveckas, Cilė ir Mylė Opulskaitės, Lionė Osteikaitė, Pušinskas, Jonas Sidabras, Alfonsas Sadauskas, Vladas Širvinskas, Izabelė Motuzaitė, Alb. Molis ir kt. Tuo metu Mažeikiuose jau rūpintasi, kad mieste įsikurtų aukštesnė švietimo įstaiga - progimnazija.

Progimnazija[taisyti]

Švietimo ministro 1923 m. liepos 27 įsakymu Nr.14, Mažeikių vidurinė mokykla reformuota į progimnaziją leidžiant jai vystytis iki gimnazijos. Progimnazija įkurta Švietimo ministerijai priklausančiame name, kuris 1924-01-24 perimtas iš buvusios cerkvinės mokyklos. Trys klasės laikiniai buvo patalpintos gelžkelio namuose iki kol bus suremontuotos patalpos buv. cerkvinės mokyklos name. Buv. cerkvinėje mokykloje buvo didelis prieškambaris, trys koridoriai ir 13 kambarių, iš kurių klasėms įrengti tikto tik trys. 1924 m. antrame aukšte visus penkis kambarius ir koridorių buvo užėmusi miesto pradžios mokykla, kuri čia įsikūrė dar prieš perduodant šį pastatą Švietimo ministerijos žiniai. Prie mokyklos buvo sargo nameliai, cerkvė, daržinė, malkinė ir lauko tualetai. Visas mokyklos žemės plotas su trobesiais užėmė 2900 kv.m. [21].

Už geležinkelininkų name nuomojamas tris patalpas klasėms mokykla tiek 1924 m. tiek ir 1925 m. sumokėjo po 1141 Lt. nuomą. Kadangi Gelžkelio valdyba toliau kėlė nuomos mokestį ir užsiprašė net 2282,4 litų per metus, progimanzijos Ūkio komiteto pastangomis buvo nutarta 1925 m. rudenį iškelti iš ten visas klases į Švietimo ministerijos namus. [22]. 1925 m. vasarą buvo suremontuotos buvusios cerkvinės mokyklos patalpos, kurių remontui išleista 11845 litai. Buvo įrengtos 6 klasės, salė, raštinė, direktoriaus kabinetas, fizikos-gamtos kabinetas, mokytojų kambarys ir mokinių drabužinė. Prie mokyklos buvo sargo nameliai, daržinė, malkinė. Planuojama mokyklos patalpas praplėsti, pristatat fligelius (sparnus), kur sutilpų ir tos klasės, kurios buvo nuomojamame geležinkeliečių name. Mokyklai priklausė 2900 kv. metrų žemės plotas. Tuo tarpu geležinkeliečių name buvo įrengtos trys klasės, mokytojų kambarys, poilsio kambarys ir mažas prieškambaris. Tačiau šiame pastate grindys išpuvusios, durys blogai užsidarančios, sienos netapetuotos, o 660 kv. metrus aplink pastatą esančią žemę valdo gelžkelio tarnautojai.

1924 m. mokykla turėjo 133 suolus, 11 stalų, 6 rašomas lentas, 5 indaujas, 17 kėdžių, 2 taburetes, 14 pakabų drabužiams, 2 laikrodžius, pianiną, fisharmoniją, 5 šventųjų paveikslus, kryžių, dvi vėliavas, šapirografą, 6 muzikos instrumentus ir kito inventoriaus iš viso už 5514 litų. Tų metų mokyklos biudžetas buvo 54 tūkst. litų, iš kurių 48,7 tūkst litų skirta tarnautojų algoms mokėti, o likusi suma mokslo priemonėms, raštinės ir kelionės išlaidoms, sargo algai mokėti, buto nuomai, kursams, inventoriui įsigyti, remontui ir šviesai. Vieno mokinio išlaikymas kainavo 236,55 Lt., mokestis už mokslą - 50 litų per metus. Iš viso I pusmetyje nuo mokesčio už mokslą buvo atleisti 39, o II-ame pusmetyje - 57 mokiniai. Vasarą prie progimnazijos buvo surengti pradžios mokyklų mokytojų vasaro kursai, kuriuos lankė 50 klausytojų [23].

Po metų mokykla jau turėjo 145 suolus, 19 stalų, 9 lentas, 8 spintas, 26 kėdes, 4 taburetes, o taip pat pianiną, fisharmoniją, 6 muzikos instrumentus, 2 laikrodžius, 5 rėmus Vyčiui, 2 kryžius, 5 šventųjų paveikslus, 3 skambučius, rašomąją mašinėlę, šapirografą ir kt. priemonių iš viso už 7446 litus. Nuo 1924 m. rugpjūčio 1 d. buvo atidaryta šešta, o 1925 m. rugpjūčio 1 d. - 7-ta klasė ir dvi paralelinės klasės - II b ir III b klasės. Iš viso mokyklos biudžetas 1925 m. pab. sudarė 98 tūkst. litų, iš jų beveik 19 tūkst. sudarė surinktas mokestis už mokinių mokymą ir 290 litai mokestis už egzaminus, likusią sumą skyrė Švietimo ministerija - 78,9 tūkst. litų, daugiausiai lėšų išleista tarnautojų algoms - 71260 Lt. [24]. Pagal 1926 m. sudarytą sąmatą mokyklos tarnautojų algoms buvo numatyta skirti 90.612, raštinės, ūkio ir kelionės išlaidoms - 4040, inventoriui - 1860, mokslo priemonėms ir knygynui - 4947, namų nuomai - 1141, pastatų remontui - 1000, iš viso 103600 litų. [25].

Šaltiniai[taisyti]

  1. Radžiūnas B. Švietimas Mažeikiuose // Pergalės vėliava. - 1989. - Gruod. 5. - Nr. 145.
  2. Žemaitis L. V. Liepojos-Romnų geležinkelis 1869-1915. - Vilnius, 2005. - P. 147.
  3. Šidlauskas D. Mažeikiai // Vilniaus žinios. - 1908. - Nr. 270.
  4. Mažeikiai // Viltis. - 1908. - Nr. 148.
  5. Jaunutis. Mažeikiai // Viltis. - 1910. - Nr. 124.
  6. K. K. Mažeikiai // Viltis. - 1910. - Nr. 10.
  7. Lietuvos aidas. - 1917. - Nr. 42.
  8. Ličkūnas St. Pirmoji Mažeikių lietuvių mokykla // Tautos mokykla. - 1937. - Liepos 15. - Nr. 14-15. - P. 339-340.
  9. Laurinavičius J. Mažeikiai. - V., 1978. - P. 26.
  10. Lietuvos valst. centrinis archyvas: F. 391, ap. 2, b. 916, l. 221
  11. Lukošius R. Mažeikių gimnazijos kūrimasis // Žemaičių žemė. - 1997. - Nr. 3(16). - P. 18.
  12. Lietuvos valst. centr. archyvas: F. 391, ap. 2, b. 916, l. 193.
  13. Lietuvos valst. centr. archyvas: F. 391, ap. 2, b. 916, l. 6.
  14. Lietuvos valst. centr. archyvas: F. 391, ap. 2, b. 916, l. 203.
  15. Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 97, l. 1-8. - 1919/1920 m.m. statistikos žinios.
  16. Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 44, l. 66.
  17. Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 97, l. 4.
  18. Mažeikų muziejus: F. 1, ap. 1, b. 34-I, p. 70.
  19. Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 98, l. 3-8. - Mažeikių viduriniosios mokyklos 1921 m. apyskaita.
  20. Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 35, l. 93.
  21. Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 99, l. 1-2. - Mažeikių progimnazijos 1924 metų apyskaita
  22. Mažeikiųmuziejus: F. 1, ap. 1, b. 45, l. 126
  23. Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 99, l. 2, 7. - Mažeikių progimnazijos 1924 metų apyskaita.
  24. Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 100, l. 1-2. - Mažeikių gimnazijos 1925 metų apyskaita.
  25. Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 46, l. 17-21.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Algirdas Vilkas – autorius ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – redaktorius.