Makedonija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Republika Makedonija
Република Македонија
Makedonijos vėliava Makedonijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Makedonija žemėlapyje
Valstybinė kalba makedonų
Sostinė Skopjė
Didžiausias miestas Skopjė
Valstybės vadovai Georgas Ivanovas Nikola Gruevski
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
25 333 km² (144)
1,9 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
2 069 847 (139)
81.71 žm./km² (86)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
16,91 mlrd. $ (121)
8200 $ (76)
Valiuta Denaras (MKD)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+1
UTC+2
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Jugoslavijos
1991 m. rugsėjo 8 d.
Valstybinis himnas Makedonijos himnas
ISO kodas MK
ISO3 kodas MKD
ISO skaitmeninis kodas 807
FIPS kodas MK
GeoName kodas 718075
Interneto kodas .mk
Šalies tel. kodas 389
Vaizdas:Commons-logo.svg Vikiteka: MakedonijaVikiteka

Makedonija – valstybė Balkanų pusiasalyje, pietryčių Europoje. Ribojasi su Graikija pietuose, Bulgarija rytuose, Albanija vakaruose bei Kosovu ir Serbija šiaurėje.

Dėl tebesančių nesutarimų su Graikija dėl valstybės pavadinimo (viena iš Graikijos provincijų taip pat vadinama Makedonija) kai kurios valstybės bei tarptautinės organizacijos, įskaitant Jungtines Tautas šalį vadina „Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija“.

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Makedonijos istorija; taip pat žr. Makedonijos regionas

Šalies pavadinimas kilęs iš graikų Μακεδονία, šis savo ruožtu iš μακεδνός – „aukštas, ilgas“. Manoma, kad taip graikai apibūdino senovės makedonus.

Dabartinė Makedonija apima šiaurės vakarinę Makedonijos regiono dalį. Senovėje čia gyveno pajonai, graikų gentys molosai, ilyrų gentys. 356 m. pr. m. e. Makedonija tapo Pilypo II valstybės dalimi, o vėliau Aleksandro Makedoniečio imperijos dalimi. Valdant romėnams buvo sudaryta Makedonijos provincija, kuri Diokletiano laikais padalinta (dabartinė Makedonija atsidūrė Macedonia Salutaris provincijoje). Prie Gradsko yra provincijos sostinės Stobio liekanos. Kitas romėnų miestas Skupis (prie Skopjės), priklausė Mezijos provincijai.

VI-VII a. į regioną įsiveržė slavų ir bolgarų gentys. Naujakurių sostine tapo Bitola. Apie IX a. Makedonijos gyventojai priėmė krikščionybę. 1014 m. regionas buvo užimtas Bizantijos, kurioje išsilaikė iki XIII a., kai tapo Antrosios Bulgarijos imperijos dalimi. Vėliau Makedonija vėl grįžo Bizantijai, bet XIV a. tapo Serbijos imperijos dalimi. Valdant Stefanui Urošui IV Dušanui Skopjė tapo imperijos sostine. Tačiau greitai visi Balkanai atsidūrė Osmanų imperijos valdžioje.

XVIII–XIX a. regione prasidėjo sukilimai prieš osmanus, ėmėsi formuotis makedonų etninė savimonė. 1903 m. makedonų sukilėliai užimtame Kruševo mieste paskelbė Kruševo Respubliką. Nors ji greit žlugo, bet po I pasaulinio karo žlugo ir Osmanų imperija. Dabartinės Makedonijos žemės tapo Jugoslavijos karalystės dalimi ir vadintos Pietų Serbija. 1929 m. Pietų Serbija pervadinta į Vardaro banoviną. Tarpukariu makedonų nacionalistai siekė sukurti nepriklausomą nuo Serbijos ir Graikijos Makedoniją, pradėjo partizaninį karą, bet pasiekti nepriklausomybės nesugebėjo.

II pasaulinio karo metais Makedonija okupuota Ašies valstybių ir valdyta bulgarų. Karo metu dalis makedonų parėmė Josipo Broz Tito komunistų partizanus. Po 1944 m. Bulgarijos perversmo, bulgarų kariuomenė iš Makedonijos atitraukta. Po karo Makedonija įjungta į Jugoslavijos Federaciją, sudarė vieną iš 6 jos respublikų.

Makedonija kaip nepriklausoma valstybė susikūrė po Jugoslavijos iširimo. Nepriklausomybę paskelbė 1991 m. rugsėjo 8 d., po referendumo, pritariančio išstojimui iš Jugoslavijos. Jugoslavijos karų metu Makedonija liko nuošalyje, tačiau neramumai prasidėjo kai 1999 m. Kosovo karo metu į šalį ėmė plūsti pabėgėliai albanai. 2001 m. albanų apgyvendintuose Kosovo ir Albanijos pasieniuose kilo ginkluoti konfliktai tarp albanų ir makedonų. Įsikišus NATO konfliktas numalšintas, albanams suteikta didesnė autonomija, o šie sutiko nusiginkluoti.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Makedonijos politinė sistema

1991 m. konstitucija iš dalies pakeista 2001 m., suteikiant daugiau teisių tautinėms mažumoms. Vienerių rūmų parlamentas (Sobranie) turi 120 narių, renkamų ketveriems metams. Ribotas galias turintis prezidentas renkamas visuotiniu balsavimu penkerių metų kadencijai.

Administracinis suskirstymas

Vaizdas:Opstini vo Makedonija.png
Makedonijos administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Makedonijos regionai

Makedonija padalinta į 8 regionus. Regionai padalinti į savivaldybes.

Geografija

Vaizdas:St-John-Kaneo.jpg
Ochrido ežeras ir Šv. Jovano bažnyčia

Pagrindinis straipsnis: Makedonijos geografija

Makedonija vidurio Balkanų valstybė, neturinti priėjimo prie jūros, kalnuota, su giliais slėniais. Šalies centrine dalimi eina platus Vardaro slėnis, likusi šalies dalis kalnuota. Albanijos pasienyje iškilę aukšti Šaro kalnai (juose yra aukščiausia šalies vieta – Korabas, 2764 m), šiaurės rytuose – Osogovo masyvas, pietuose – Babos, Nidžės, Kozufo masyvai, centrinėje dalyje – Jakupica, pietvakariuose – Belasica, ir kt.

Svarbiausia Makedonijos upė yra Vardaras (teka į Egėjo jūrą), kurio baseinas užima 80 % šalies ploto. Svarbiausi jo intakai Makedonijoje yra Crna, Bregalnica, Pčinia, Lepenecas, Treska. Vakariniu šalies pakraščiu teka Juodasis Drinas, pietryčiuose – Strumos intakas Strumica. Makedonijos teritorijoje yra 3 dideli ežerai: Ochrido, Prespos ir Dojrano. Kalnuose yra krioklių.

Klimatas subtropinis, pereinantis į žemyninį. Būdingos sausos ir karštos vasaros bei gan šaltos žiemos. Vidutinis metinis kritulių kiekis svyruoja nuo 1700 mm vakariniuose kalnuose iki 500 mm rytuose. Šilčiausia yra Vardaro slėnio pietuose (Demir Kapija, Gevgelija), kur vasarą oras gali įkaisti iki 40 °C. Skopjėje būdingos temperatūros virš 30 °C. Žiemą atvėsta nuo ~0 °C Vardaro slėnyje iki žemiau -20 °C kalnuose.

Būdinga mišriųjų ir plačialapių miškų lygumose, bei spygliuočių miškų (ypač balkaninių pušų) augalija kalnuose. Makedonijoje yra 3 nacionaliniai parkai: Mavrovo, Galičicos ir Pelisterio.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Makedonijos ekonomika

Tai atviros ekonomikos šalis, viena iš skurdžiausių buvosios Jugoslavijos respublikų. Pagrindinės ekonomikos šakos – maisto perdirbimas, tabako, tekstilės gaminiai, cheminių medžiagų, plieno ir cemento gamyba.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Makedonijos gyventojai

Makedonija etno.PNG

2009 metų apskaičiavimais, šalyje gyvena 2 066 718 žmonių. Gyventojų skaičius šiuo metu lėtai auga. Pasak 2002 metų surašymo, 64,2 % visų Makedonijos gyventojų yra makedonai. Didžiausias mažumas sudaro albanai (25,2 %), turkai (3,9 %), čigonai (2,7 %) ir serbai (1,8 %). Pasiskirstymas pagal kalbas labai primena tautinę sudėtį: 66,5 % kalba makedoniškai, 25,1 % – albaniškai, 3,5 % – turkiškai, 1,9 % – čigoniškai, 1,2 % – serbiškai ir 1,8 % – kitomis kalbomis.[2] 64,7 % visų gyventojų yra makedonai ortodoksai, 33,3 % – musulmonai, 0,37 % – kiti krikščionys.[2] Tiesa, ši staistika rodo tik priskyrimą religijai, o ne praktiką. Maždaug 8 % visų šalies gyventojų yra ateistai arba agnostikai.[3] 2002 metų surašymo duomenimis, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas yra 96,1 % (98,2 % vyrams ir 94,1 % moterims). Pasak 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Makedonijoje yra 74,68 metų (tik truputį mažesnė negu Lietuvos).[2]

Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apsk.)[2]:

  • 0-14 metų: 19,2 %
  • 15-64 metų: 69,4 %
  • virš 65 metų: 11,4 %
Demografinė raida tarp 1994 m. ir 2012 m.
1994 m. 2002 m. 2006 m. 2012 m.
1 945 932 2 016 060 2 036 855 2 069 847

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Makedonijos kultūra

Makedonijos kultūra panaši į Bulgarijos bei buvusių Jugoslavijos šalių, t. y. susiformavo pradžioje veikiant Bizantijai, vėliau Osmanų imperijai, o XX a. – socialistinei Jugoslavijai. Šalis turi gan turtingą religinį paveldą – senų vienuolynų, freskų, mozaikų. Makedonijos muzikoje ryški bizantiškosios muzikos įtaka, kaip ir Bulgarijoje populiarūs šokiai rateliais (oro), dažnai grojama Balkanų fleita kavalu, dūdmaišiu gaida, tambūru ir kt. Iš šiuolaikinės muzikos populiari pop muzika, rokas. Makedonija turi gan geai išvystytą kino pramonę, makedonų filmai yra pelnę tarptautinių apdovanojimų (pvz., „Prieš lietų“).

Makedonijos virtuvė panaši į kitų Balkanų šalių virtuves; vartojama daug daržovių, sūrio. Nacionalinis patekalas yra Tavče Gravče, gaminamas iš pupelių, svogūnų ir paprikų. Populiarūs gėrimai yra mastika bei rakija.

Populiariausia sporto šaka Makedonijoje yra futbolas, tiesa, Makedonijos vyrų futbolo rinktinė aukštų rezultatų nėra pasiekusi. Antra populiariausia šaka yra rankinis, kuriame gerai rungtyniauja šalies moterų rinktinė. Krepšinis taip pat gan populiarus šalyje, ypač po sėkmingo Makedonijos vyrų krepšinio rinktinės pasirodymo 2011 m. Europos krepšinio čempionate.

Kita informacija

Šaltiniai



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+19093-270=18823 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+21-0=21 wiki spaudos ženklai).