Marijampolė

Kitos reikšmės – Marijampolė (reikšmės).

Marijampolė
Marijampolė
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3
Respublika:	Lietuva
Apskritis:	Marijampolės apskritis
Savivaldybė:	Marijampolės savivaldybė
Gyventojų:	36 727 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Ma­rijámpolė Kilmininkas: Ma­rijámpolės Naudininkas: Ma­rijámpolei Galininkas: Ma­rijámpolę Įnagininkas: Ma­rijámpole Vietininkas: Ma­rijámpolėje
Istoriniai pavadinimai
rus. Марiамполь
Pašto kodas:	centrinis LT-68001
Filmuota medžiaga.
Vikiteka:	MarijampolėVikiteka

Marijampolė – miestas pietvakarių Lietuvoje, 56 km į pietvakarius nuo Kauno. Neoficiali Suvalkijos (Sūduvos) regiono sostinė, taip pat Marijampolės apskrities, Marijampolės savivaldybės ir kaimiškosios seniūnijos centras. Septintasis pagal dydį Lietuvos miestas.

Marijampolėje, Vytauto g. veikia unikalus „Tauro“ apygardos partizanų ir tremties muziejus, kitoje Vytauto gatvės pusėje, miesto parke, paminklas „Tauro“ apygardos partizanams (2003 m., skulptorius Alfonsas Ambraziūnas). Miesto centrinėje dalyje yra Kultūros centras, jame yra Stankūnienės dailės galerija, Turgaus halė (1932 m., inžinierius J. Dragašius).

Už senųjų kapinių tvoros ant Šešupės kranto pastatyti kryžiai – meno dirbiniai Lietuvos partizanų atminimui. Sovietinio teroro aukų kapai, kur 1944–1952 m. buvo užkasami nukankinti žmonės. 1990 m. pastatyti atminimo koplytstulpiai, įrengtas Ramybės parkas.

STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI

Marijampolėje veikia kelios šventyklos: Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo mažoji bazilika, pastatyta 1824 m., greta jos – Marijampolės marijonų vienuolynas, pastatytas 1791–1795 m. Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia (XIX a. pabaiga), Vytauto g. 31a Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta 1835–1841 m. Kauno g. 9 Stačiatikių Marijampolės Švč. Trejybės cerkvė, pastatyta 1901 m. kaip kapinių koplyčia, 2007 m. restauruota ir grąžinta stačiatikiams. Marijampolės sinagoga, pastatyta 1870 m. P. Butlerienės g. 5

Miesto centre – Jono Basanavičiaus aikštė. Senose miesto kapinėse stovi antkapinis paminklas rašytojai Žemaitei, R. Juknevičiui ir kitiems Lietuvai nusipelniusiems žmonėms. Vytauto g. stovi paminklas Ldk Vyteniui (stovėjo dar tarpukariu, atstatytas 2009 m. kovo 7 d., skulptorius Julius Narušis), o miesto parke – dar keli paminklai. 2010 m. pagrindinėje miesto aikštėje pastatytas paminklas lietuvių kalbai, tautai ir pirmam žinomam Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimui atminti (skulptorius Kęstutis Balčiūnas). Vytauto Didžiojo paminklas – 2010 m. gegužės 22 d. atidengta 9 m aukščio granitinė skulptūra (skulptorius Julius Narušis), esanti centriniame miesto parke, kuris pavadintas Vytauto Didžiojo vardu. Paminklas V. Mykolaičiui-Putinui Paminklas J. Jablonskiui (skulptorius P. Aleksandravičius) stovi šalia Rygiškių Jono gimnazijos, Kauno g. 5 Paminklas P. Kriaučiūnui (skulptoriai J. Narušis ir J. Dulinskas)

Buvęs Kvietiškio dvaras P. Armino g. 92

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS

Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka

✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

3 pašto skyriai (centrinis LT-68001)

Degučiuose – apskrities ligoninė

Dveji globos namai (Šv. Arkangelo Mykolo ir Švč. Marijos)

✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS

SUSISIEKIMAS

LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS

ŪKIS

Pietrytiniame miesto pakraštyje – seniausias Lietuvoje cukraus fabrikas (dabartinis „Arvi cukrus“)

Geografija

Marijampolė išsidėsčiusi 2050,7 ha žemės plote. Šešupė miestą skiria į dvi dalis, kurias jungia 6 tiltai. Didžioji miesto dalis yra dešiniame upės krante. Atstumas nuo Vilniaus – 139 km, nuo Klaipėdos – 236 km.

Seniūnijos

• Degučių seniūnija
• Mokolų seniūnija
• Narto seniūnija

Miesto dalys

• Degučiai
• Kareivinės
• Kvietiškis
• Laikštė
• Mokolai
• Nartas
• Pabaigai
• Skaisčiūnai
• Steponiškės
• Tarpučiai
• Triobiškiai

Susisiekimas

• Per miestą eina pagrindinis kelias  A16  Vilnius–Prienai–Marijampolė ( E28  Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas)
• Vakarų pusėje pagrindinį miesto kelią aplenkia  A5  Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (E67Helsinkis-Talinas-Ryga-Panevėžys-Kaunas-Varšuva-Vroclavas-Praha)
• Taip pat vakarinėje dalyje, miesto pagrindinis kelias virsta  A7  Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas ( E28  Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas)
• Pietuose eina kelias  182  Marijampolė–Liudvinavas–Krosna

Iš šiaurės į pietus praeina geležinkelis, yra geležinkelio stotis (pastatyta 1923–1924 m., architektas Edmundas Alfonsas Frykas).

Geležinkelio ruožas

Turgalaukis Marijampolė Būdviečiai

Žiūrėti didesniame žemėlapyje Marijampolė OpenStreetMap žemėlapyje

Marijampolė TSRS topografiniame žemėlapyje.

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90 1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896 1900s 1909 1915 1922 1936 1940 1942 1954 1967 1975 1985 1990 OpenStreetMap

Istorija

Marijampolės 1831 m. sukilimo mūšis

II tūkstm. pr. m. e. ir I tūkstm. po Kr. 1-ojoje pusėje Marijampolės vietoje būta senovės gyvenviečių, kurios buvo aptiktos 2006 m.

Miesto apylinkės dar iki viduramžių pabaigos buvo gyvenamos jotvingių genties. Juos mena Šešupės ardomas Meškučių piliakalnis ir greta Marijampolės stūksantis Kumelionių piliakalnis (abu dar vadinami Marijampolės vardu), taip pat stūkso Meškučių II piliakalnis. Manoma, kad iki XVI a. dabartinio miesto vietoje buvo miškai, į kuriuos kolonistai pradėjo kraustytis tik XVI a. Kolonizaciją galėjo paspartinti rusų invazija į Lietuvą 1655 m., kadangi pabėgėliai nuo rusų ieškojo prieglaudos Sūduvos miškuose.

Įprasta manyti, kad Marijampolė įkurta 1667 m. – remiantis istoriko ir kunigo Jono Totoraičio „Sūduvos Suvalkijos istorija“; kaimas minimas Kauno pavieto mokesčių sąraše. Ji kildinama iš Pašešupio kaimo, kuris buvo dabartinės J. Basanavičiaus aikštės vietoje ir priklausė Prienų seniūnijai. Tačiau dar 1662 m. įrašuose nurodoma, kad 1659–1661 m. buvo mokami mokesčiai kariuomenės reikalams nuo Pašešupio valdos laikytojo Adomo Narbuto ir jo žmonos. Be to, rasta dokumentų, dar 1626 m. mininčių Pašešupio kaimą.

Šiaurės karo metu 1701 m. Marijampolės apylinkės buvo nusiaubtos ir po Prienų pilies sugriovimo į nuošalesnę vietą prie Šešupės atsikraustė grafo G. Butlerio giminė, kuri 1717 m. netoli kaimo įkūrė Kvietiškio dvarą ir tapo miestelio įkūrimo iniciatoriais. Prienų seniūnui Pašešupio vardas nepatiko, todėl jį pervadino Starapole (minima nuo 1736 m.). Besikuriant Starapolei netoliese ėmė augti kitas miestelis (nuo 1756 m. minimas kaip Marijampolė), kurį pastačiusi bažnyčią įkūrė grafienė Pranciška Butlerienė. 1750 m. ji iš marijonų vienuolyno išrūpino Starapolei kunigą ir tarp Šešupės bei Jevonio upių pastatė vienuolyną su bažnyčia. XVIII a. bažnytkaimis išaugo į prekybinį miestelį.

Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčia XX a. pradžioje

Pastačius marijonų vienuolyną, miestelis pavadintas Marijampole, kuri minima nuo 1756 m. 1783 m. Prienų seniūnas Kazimieras Sapiega ir Prienų klebonas Mykolas Karpavičius įkūrė Marijampolės parapiją. Dvaras ir kaimas susijungė, o 1792 m. vasario 23 d. Ldk Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė Magdeburgo savivaldos teisių privilegiją ir herbą. 1812 m. gruodžio 5 d. pro Marijampolę grįždamas į Varšuvą pravažiavo imperatorius Napoleonas Bonapartas. 1829 m. baigtas tiesti plentas Peterburgas–Varšuva (su atšaka į Karaliaučių), 1834 m. pastatyta pašto stotis. 1831 m. ir 1863 m. sukilimų metu prie Marijampolės vyko aršios dalgininkų kovos su caro kariuomene. 1868 m. miestą nuniokojo didelis gaisras, tačiau jau 1869 m. atstatytas pagal caro Aleksandro II patvirtintą miesto reguliavimo projektą.

Marijampolė garsi savo šimtamete gimnazija, kurioje mokėsi tautinio atgimimo žadintojai Jonas Basanavičius ir Vincas Kudirka. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu aktyviai veikė „Varpo“ platintojai, susibūrę į slaptą „Sietyno“ organizaciją. Marijampolė nuo senų laikų yra švietimo centras, tarpukario laikotarpiu čia veikė ne viena leidykla, kuria rūpinosi vienuoliai marijonai.

1916 m. per karą vokiečiai nutiesė siauruką į Kalvariją ir Vilkaviškį. 1923 m. nutiestas geležinkelis Kazlų Rūda–Šeštokai, 1926 m. pastatyta Marijampolės geležinkelio stotis. 1931 m. AB „Lietuvos cukrus“ Marijampolėje pastatė cukraus fabriką, kuris ilgą laiką buvo pagrindinis pramonės objektas. 1936 m. įkurtas „Šešupės“ audimo fabrikas.

1940–1941 m. sovietų valdžia ištrėmė kelis šimtus Marijampolės apskrities gyventojų. Pirmosiomis II pasaulinio karo dienomis miestas buvo bombarduotas, prie Šešupės vokiečiai sušaudė žydų tautybės asmenis. 1944 m. gegužės 15 d. SS išformavo nepaklususį generolo Povilo Plechavičiaus vietinės rinktinės padalinį – 2 tūkst. karo mokyklos kursantų.

Sugrįžus frontui Raudonosios armijos kontražvalgyba „SMERŠ“ Marijampolėje represavo apie 500 asmenų. Pokaryje apylinkėse veikė partizanų „Tauro“ apygardos būriai. Sovietmečiu miestas buvo industrializuotas ir gerokai išaugo, buvo pervadintas LKP lyderio Vinco Kapsuko garbei – Kapsuku, siekiant panaikinti religinį atspalvį miesto pavadinime.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu pastatytas didelis pramonės automatų gamybinis susivienijimas, putliųjų verpalų fabrikas, pieno konservų kombinatas, automobilių remonto gamykla, grūdų produktų kombinatas, įkurtas agroprekybinis sovietinis ūkis-technikumas. Pastatyti Degučių, Mokolų ir Draugystės mikrorajonai, poilsio parkas, 10 aukštų viešbutis „Sūduva“ (architektė Aldona Kačerauskaitė), universalinė parduotuvė „Gulbė“ (archit. A. Kačerauskaitė), naujas paštas (architektas Jonas Putna), kraštotyros muziejus.

1977 m. kovo 30 d. miestas tapo respublikinio (nebe rajoninio) pavaldumo miestu. 1997 m. patvirtintas naujasis Marijampolės herbas. 2017 m. pirmąkart Marijampolės komanda (FK Sūduva) tapo Lietuvos futbolo čempione. 2018 m. Marijampolė buvo Lietuvos kultūros sostinė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1667 m.	?	Kauno apskritis
1717 m.	Prienų seniūnija	?
1795–1807 m.	?	Marijampolės apskrities centras	Prūsija
1807–1815 m.	?		Varšuvos kunigaikštystė
1816–1837 m.	?		Augustavo vaivadija
1837–1867 m.	?		Augustavo gubernija
1867–1915 m.	?		Suvalkų gubernija
1919 m.	Marijampolės valsčiaus centras
1919–1931 m.	?
1931–1950 m.	Marijampolės valsčiaus centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Marijampolės rajono centras	Kauno sritis
1953–1955 m.
1955–1977 m.		Kapsuko rajono centras
1977–1989 m.	?	respublikinio pavaldumo miestas, Kapsuko rajono centras
1989–1994 m.	?	respublikinio pavaldumo miestas, Marijampolės rajono centras
1994–1999 m.	?	Marijampolės rajono savivaldybės centras	Marijampolės apskrities centras
1999–2002 m.	Marijampolės seniūnijos centras	Marijampolės savivaldybės centras
2002–	3 miesto seniūnijos (Degučių seniūnija, Mokolų seniūnija, Narto seniūnija), Marijampolės seniūnijos centras

Pavadinimo kilmė

Pirmasis gyvenvietės pavadinimas buvo vandenvardinis vietovardis – Pašešupys (pagal čia tekančią Šešupės upę), minimas nuo XVII a. 2-osios pusės. Vėliau, XVIII a. 1-ojoje pusėje pervadinta Starapole – vietovardis kilęs nuo bendrinių žodžių (stara – „senas“ + pole – „laukas“) ir aptinkamas nuo 1736 m. kaip Starepol.

Vėliau miestelio atsiradimui ir augimui esminės įtakos turėjo marijonai, todėl jų garbei gyvenvietė ir pavadinta (pridedant -polė; nuo 1756 m.). Kadangi n prieš p lietuvių kalboje dėsningai virsta lūpiniu m, Marijanpolė virto Marijampole. Tačiau sandas -polė nėra vienareikšmiškai aiškinamas: jis galėjo būti graikų kilmės (graikiškai polis – „miestas, pilis“), kadangi Europoje ilgą laiką buvo madinga kurti vietovardžius antikiniais pavyzdžiais (dažniausiai – dvarus, palivarkus ir pan.). Kita vertus, slaviškai pole reiškia „laukas“. Tačiau veikiausiai tikroji bus pirmesnė versija, kadangi tai asmenvardinis vietovardis (slaviška -pole galūnė būdingesnė oronimams, kilusiems nuo bendrinių žodžių), nors ankstesnis gyvenvietės pavadinimas Starapolė kilęs nuo bendrinių žodžių. Kaip ir Budapešto atveju, upė (šiuo atveju Jevonis) skyrė Starapolę ir Marijampolę kaip dvi atskiras gyvenvietes, kurios ilgainiui susijungė. Vincas Kudirka XIX a. pabaigoje raštuose mini miestą kaip Senapilė (plg. dabartinis Kudirkos Naumiestis vadintas Naupile). XX a. tarpukariu norminė lytis buvo Mariampolė.

1955 m. balandžio 9 d. LTSR AT įsaku Marijampolė buvo pervadinta Kapsuku lietuvių komunistų veikėjo Vinco Mickevičiaus-Kapsuko garbei (pastarasis tikriausiai reiškia „jaunas kapsas“). 1989 m. kovo 21 d. LSSR AT prezidiumo įsaku miestui vėl sugrąžintas Marijampolės vardas, vadovaujantis gyventojų referendumo rezultatais.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Marijampolės dramos teatras

Kultūros rūmai

Marijampolėje veikia 27 valstybinės švietimo įstaigos:

• Rygiškių Jono gimnazija
• Marijampolės marijonų gimnazija
• Marijampolės Sūduvos gimnazija

• 6 pagrindinės mokyklos:
  • Marijampolės Petro Armino pagrindinė mokykla
  • Marijampolės Ryto pagrindinė mokykla
  • Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinė mokykla
  • Marijampolės Šaltinio pagrindinė mokykla
  • Marijampolės Jono Totoraičio pagrindinė mokykla
• Marijampolės suaugusiųjų mokymo centras
• Jaunimo mokykla
• Vilkaviškio vyskupijos Krikščioniškosios kultūros centro vidurinė mokykla
• Šešupės pagrindinė mokykla
• 2 pradinės mokyklos: Marijampolės ir „Smalsutis“
• 5 darželiai-mokyklos: Degučių, Mokolų, „Varpelis“, „Želmenėliai“, „Žiburėlis“
• 7 ikimokyklinės įstaigos,
• 5 papildomo ugdymo įstaigos
• R. Vosylienės mokykla (užsienio kalbų).

Sportas

Futbolas

• Futbolo klubai Marijampolėje

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1800 m. ir 2021 m.
1800 m.	1823 m.	1844 m.	1896 m.	1897 m.sur.	1923 m.sur.	1931 m.
1 178	1 200	2 984	4 212	6 777	9 488	9 991
1939 m.	1959 m.sur.	1966 m.	1970 m.sur.	1974 m.	1976 m.	1979 m.sur.
15 768	19 621	25 820	29 073	32 700	35 600	38 824
1989 m.sur.	2001 m.sur.	2006 m.	2011 m.sur.	2021 m.	-	-
50 887	48 675	47 356	41 051	36 727	-	-
Demografinės raidos histograma 10 000 20 000 30 000 40 000 50 000 60 000 1800 1823 1844 1896 1897 1923 1931 1939 1959 1966 1970 1974 1976 1979 1989 2001 2006 2011 2021

Žymūs žmonės

• Jonas Bendorius, kompozitorius, vargonininkas, 1912–1920 m. gyvenęs Marijampolės kaip bažnyčios vargonininkas. Išlikęs jo namas (vadinamasis Vargonininko namas), pastatytas apie 1758 m.
• Gintaras Grajauskas (1966–), poetas, eseistas, dramaturgas, prozininkas, dainų autorius ir atlikėjas.
• Rimantas Juknevičius (1966–1991), viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę.
• Vytautas Kašuba (1915–1997), išeivijos skulptorius, augęs Marijampolėje.
• Palaimintasis Jurgis Matulaitis (1871–1927), arkivyskupas, buvęs marijonų auklėtinis.
• Darius Songaila (1978–), Lietuvos rinktinės krepšininkas, NBA žaidėjas.
• Rimantas Antanas Stankevičius (1944–1990), lakūnas ir kosmonautas, kilęs iš Marijampolės.

Marijampolės senosiose kapinėse palaidota rašytoja Žemaitė, poetas Petras Arminas-Trupinėlis, Užnemunės istorijos autorius kun. Jonas Totoraitis, nepriklausomybės kovų dalyviai (tarp jų Antanas Ylius).

Šalia cerkvės palaidotas kapitonas Andrejus Armandas (1903–1944), Inesos Armand sūnus, galbūt Lenino nesantuokinis sūnus, sužeistas kovose prie Vilkaviškio, miręs Marijampolės ligoninėje.

Miestai-partneriai

• Viborgas, Danija
• Kalė, Prancūzija
• Bergiš Gladbachas, Vokietija
• Černiachovskas, Rusija
• Salihorskas, Baltarusija
• Kokola, Suomija (nuo 1970 m.)
• Suvalkai, Lenkija
• Petrakavas, Lenkija
• Kvamas, Norvegija
• Leša, Norvegija
• Naumburgas, Vokietija

Šaltiniai

• Marijampolė. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 285 psl.
• 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 177 psl.

• Kapsukas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 209 psl.
• Marijampolė. Mūsų Lietuva, T. 3. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. - 149 psl.
• Marijampole.lt
• Istorijos apžvalga
• Mažoji medinė Marijampolės krašto architektūra (sud. Danutė Katkuvienė, Romas Linionis). – Marijampolė: Piko valanda, 2008. – 164 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-642-67-1
• Senoji Marijampolė fotografijose: fotoalbumas (sud. Valentinas Juraitis). – Vilnius: Žemės trauka, 2011. – 136 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-810-06-3
• Heritage.lt