Marijampolė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigacija, paiešką
Marijampolė
   Marijampole COA.jpg      Flag of Marijampole.png   
Marijampole city.jpg

Marijampolė
54°32′49″N 23°21′00″E / 54.547°N 23.350°E / 54.547; 23.350 (Marijampolė)Koordinatės:54°32′49″N 23°21′00″E / 54.547°N 23.350°E / 54.547; 23.350 (Marijampolė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė: Vėliava Marijampolės savivaldybė
Gyventojų: 34 975 (2020 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Ma­rijámpolė
Kilmininkas: Ma­rijámpolės
Naudininkas: Ma­rijámpolei
Galininkas: Ma­rijámpolę
Įnagininkas: Ma­rijámpole
Vietininkas: Ma­rijámpolėje
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: centrinis LT-68001


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: MarijampolėVikiteka

Marijampolė – miestas pietvakarių Lietuvoje, 56 km į pietvakarius nuo Kauno. Neoficiali Suvalkijos (Sūduvos) regiono sostinė, taip pat Marijampolės apskrities, Marijampolės savivaldybės ir kaimiškosios seniūnijos centras. Septintasis pagal dydį Lietuvos miestas.

Marijampolėje, Vytauto g. veikia unikalus „Tauro“ apygardos partizanų ir tremties muziejus, kitoje Vytauto gatvės pusėje, miesto parke, paminklas „Tauro“ apygardos partizanams (2003 m., skulptorius Alfonsas Ambraziūnas). Miesto centrinėje dalyje yra Kultūros centras, jame yra Stankūnienės dailės galerija, Turgaus halė (1932 m., inžinierius J. Dragašius).

Už senųjų kapinių tvoros ant Šešupės kranto pastatyti kryžiai – meno dirbiniai Lietuvos partizanų atminimui. Sovietinio teroro aukų kapai, kur 19441952 m. buvo užkasami nukankinti žmonės. 1990 m. pastatyti atminimo koplytstulpiai, įrengtas Ramybės parkas.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Marijampolėje veikia kelios šventyklos:
Legenda pomnik.svg Miesto centre – Jono Basanavičiaus aikštė. Senose miesto kapinėse stovi antkapinis paminklas rašytojai Žemaitei, R. Juknevičiui ir kitiems Lietuvai nusipelniusiems žmonėms. Vytauto g. stovi paminklas Ldk Vyteniui (stovėjo dar tarpukariu, atstatytas 2009 m. kovo 7 d., skulptorius Julius Narušis), o miesto parke – dar keli paminklai. 2010 m. pagrindinėje miesto aikštėje pastatytas paminklas lietuvių kalbai, tautai ir pirmam žinomam Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimui atminti (skulptorius Kęstutis Balčiūnas).
Havezate 0gr.gif Buvęs Kvietiškio dvaras P. Armino g. 92
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Japanese Map symbol (Library).svg Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png 3 pašto skyriai (centrinis LT-68001)
RWB Krankenhaus.svg Degučiuose – apskrities ligoninė
Dveji globos namai (Šv. Arkangelo Mykolo ir Švč. Marijos)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
ŪKIS

Pietrytiniame miesto pakraštyje – seniausias Lietuvoje cukraus fabrikas (dabartinis „Arvi cukrus“)



Geografija[taisyti]

Marijampolė išsidėsčiusi 2050,7 ha žemės plote. Šešupė miestą skiria į dvi dalis, kurias jungia 6 tiltai. Didžioji miesto dalis yra dešiniame upės krante. Atstumas nuo Vilniaus – 139 km, nuo Klaipėdos – 236 km.

Seniūnijos[taisyti]

Miesto dalys[taisyti]

Susisiekimas[taisyti]

Iš šiaurės į pietus praeina geležinkelis, yra geležinkelio stotis (pastatyta 19231924 m., architektas Edmundas Alfonsas Frykas).

Geležinkelio ruožas

Railway station template image.jpg

Marijampolė




Istorija[taisyti]

Marijampolės 1831 m. sukilimo mūšis

II tūkstm. pr. m. e. ir I tūkstm. po Kr. 1-ojoje pusėje Marijampolės vietoje būta senovės gyvenviečių, kurios buvo aptiktos 2006 m.

Miesto apylinkės dar iki viduramžių pabaigos buvo gyvenamos jotvingių genties. Juos mena Šešupės ardomas Meškučių piliakalnis ir greta Marijampolės stūksantis Kumelionių piliakalnis (abu dar vadinami Marijampolės vardu), taip pat stūkso Meškučių II piliakalnis. Manoma, kad iki XVI a. dabartinio miesto vietoje buvo miškai, į kuriuos kolonistai pradėjo kraustytis tik XVI a. Kolonizaciją galėjo paspartinti rusų invazija į Lietuvą 1655 m., kadangi pabėgėliai nuo rusų ieškojo prieglaudos Sūduvos miškuose.

Įprasta manyti, kad Marijampolė įkurta 1667 m. – remiantis istoriko ir kunigo Jono Totoraičio „Sūduvos Suvalkijos istorija“; kaimas minimas Kauno pavieto mokesčių sąraše. Ji kildinama iš Pašešupio kaimo, kuris buvo dabartinės J. Basanavičiaus aikštės vietoje ir priklausė Prienų seniūnijai. Tačiau dar 1662 m. įrašuose nurodoma, kad 16591661 m. buvo mokami mokesčiai kariuomenės reikalams nuo Pašešupio valdos laikytojo Adomo Narbuto ir jo žmonos. Be to, rasta dokumentų, dar 1626 m. mininčių Pašešupio kaimą.

Šiaurės karo metu 1701 m. Marijampolės apylinkės buvo nusiaubtos ir po Prienų pilies sugriovimo į nuošalesnę vietą prie Šešupės atsikraustė grafo G. Butlerio giminė, kuri 1717 m. netoli kaimo įkūrė Kvietiškio dvarą ir tapo miestelio įkūrimo iniciatoriais. Prienų seniūnui Pašešupio vardas nepatiko, todėl jį pervadino Starapole (minima nuo 1736 m.). Besikuriant Starapolei netoliese ėmė augti kitas miestelis (nuo 1756 m. minimas kaip Marijampolė), kurį pastačiusi bažnyčią įkūrė grafienė Pranciška Butlerienė. 1750 m. ji iš marijonų vienuolyno išrūpino Starapolei kunigą ir tarp Šešupės bei Jevonio upių pastatė vienuolyną su bažnyčia. XVIII a. bažnytkaimis išaugo į prekybinį miestelį.

Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčia XX a. pradžioje

Pastačius marijonų vienuolyną, miestelis pavadintas Marijampole, kuri minima nuo 1756 m. 1783 m. Prienų seniūnas Kazimieras Sapiega ir Prienų klebonas Mykolas Karpavičius įkūrė Marijampolės parapiją. Dvaras ir kaimas susijungė, o 1792 m. vasario 23 d. Ldk Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė Magdeburgo savivaldos teisių privilegiją ir herbą. 1812 m. gruodžio 5 d. pro Marijampolę grįždamas į Varšuvą pravažiavo imperatorius Napoleonas Bonapartas. 1829 m. baigtas tiesti plentas PeterburgasVaršuva (su atšaka į Karaliaučių), 1834 m. pastatyta pašto stotis. 1831 m. ir 1863 m. sukilimų metu prie Marijampolės vyko aršios dalgininkų kovos su caro kariuomene. 1868 m. miestą nuniokojo didelis gaisras, tačiau jau 1869 m. atstatytas pagal caro Aleksandro II patvirtintą miesto reguliavimo projektą.

Marijampolė garsi savo šimtamete gimnazija, kurioje mokėsi tautinio atgimimo žadintojai Jonas Basanavičius ir Vincas Kudirka. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu aktyviai veikė „Varpo“ platintojai, susibūrę į slaptą „Sietyno“ organizaciją. Marijampolė nuo senų laikų yra švietimo centras, tarpukario laikotarpiu čia veikė ne viena leidykla, kuria rūpinosi vienuoliai marijonai.

1916 m. per karą vokiečiai nutiesė siauruką į Kalvariją ir Vilkaviškį. 1923 m. nutiestas geležinkelis Kazlų Rūda–Šeštokai, 1926 m. pastatyta Marijampolės geležinkelio stotis. 1931 m. AB „Lietuvos cukrus“ Marijampolėje pastatė cukraus fabriką, kuris ilgą laiką buvo pagrindinis pramonės objektas. 1936 m. įkurtas „Šešupės“ audimo fabrikas.

19401941 m. sovietų valdžia ištrėmė kelis šimtus Marijampolės apskrities gyventojų. Pirmosiomis II pasaulinio karo dienomis miestas buvo bombarduotas, prie Šešupės vokiečiai sušaudė žydų tautybės asmenis. 1944 m. gegužės 15 d. SS išformavo nepaklususį generolo Povilo Plechavičiaus vietinės rinktinės padalinį – 2 tūkst. karo mokyklos kursantų.

Sugrįžus frontui Raudonosios armijos kontražvalgyba „SMERŠ“ Marijampolėje represavo apie 500 asmenų. Pokaryje apylinkėse veikė partizanų „Tauro“ apygardos būriai. Sovietmečiu miestas buvo industrializuotas ir gerokai išaugo, buvo pervadintas LKP lyderio Vinco Kapsuko garbei – Kapsuku, siekiant panaikinti religinį atspalvį miesto pavadinime.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu pastatytas didelis pramonės automatų gamybinis susivienijimas, putliųjų verpalų fabrikas, pieno konservų kombinatas, automobilių remonto gamykla, grūdų produktų kombinatas, įkurtas agroprekybinis sovietinis ūkis-technikumas. Pastatyti Degučių, Mokolų ir Draugystės mikrorajonai, poilsio parkas, 10 aukštų viešbutis „Sūduva“ (architektė Aldona Kačerauskaitė), universalinė parduotuvė „Gulbė“ (archit. A. Kačerauskaitė), naujas paštas (architektas Jonas Putna), kraštotyros muziejus.

1977 m. kovo 30 d. miestas tapo respublikinio (nebe rajoninio) pavaldumo miestu. 1997 m. patvirtintas naujasis Marijampolės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1667 m. ? Kauno apskritis
1717 m. Prienų seniūnija ?
17951807 m. ? Marijampolės apskrities centras Prūsija
18071815 m. ? Varšuvos kunigaikštystė
18161837 m. ? Augustavo vaivadija
18371867 m. ? Augustavo gubernija
18671915 m. ? Suvalkų gubernija
1919 m. Marijampolės valsčiaus centras
19191931 m. ?
19311950 m. Marijampolės valsčiaus centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Marijampolės rajono centras Kauno sritis
19531955 m.
19551977 m. Kapsuko rajono centras
19771989 m. ? respublikinio pavaldumo miestas, Kapsuko rajono centras
19891994 m. ? respublikinio pavaldumo miestas, Marijampolės rajono centras
19941999 m. ? Marijampolės rajono savivaldybės centras Marijampolės apskrities centras
19992002 m. Marijampolės seniūnijos centras Marijampolės savivaldybės centras
2002 3 miesto seniūnijos (Degučių seniūnija, Mokolų seniūnija, Narto seniūnija), Marijampolės seniūnijos centras


Pavadinimo kilmė[taisyti]

Pirmasis gyvenvietės pavadinimas buvo vandenvardinis vietovardisPašešupys (pagal čia tekančią Šešupės upę), minimas nuo XVII a. 2-osios pusės. Vėliau, XVIII a. 1-ojoje pusėje pervadinta Starapole – vietovardis kilęs nuo bendrinių žodžių (stara – „senas“ + pole – „laukas“) ir aptinkamas nuo 1736 m. kaip Starepol.

Vėliau miestelio atsiradimui ir augimui esminės įtakos turėjo marijonai, todėl jų garbei gyvenvietė ir pavadinta (pridedant -polė; nuo 1756 m.).[5] Kadangi n prieš p lietuvių kalboje dėsningai virsta lūpiniu m, Marijanpolė virto Marijampole. Tačiau sandas -polė nėra vienareikšmiškai aiškinamas: jis galėjo būti graikų kilmės (graikiškai polis – „miestas, pilis“), kadangi Europoje ilgą laiką buvo madinga kurti vietovardžius antikiniais pavyzdžiais (dažniausiai – dvarus, palivarkus ir pan.). Kita vertus, slaviškai pole reiškia „laukas“. Tačiau veikiausiai tikroji bus pirmesnė versija, kadangi tai asmenvardinis vietovardis (slaviška -pole galūnė būdingesnė oronimams, kilusiems nuo bendrinių žodžių), nors ankstesnis gyvenvietės pavadinimas Starapolė kilęs nuo bendrinių žodžių.[6] Kaip ir Budapešto atveju, upė (šiuo atveju Jevonis) skyrė Starapolę ir Marijampolę kaip dvi atskiras gyvenvietes, kurios ilgainiui susijungė.[7] Vincas Kudirka XIX a. pabaigoje raštuose mini miestą kaip Senapilė (plg. dabartinis Kudirkos Naumiestis vadintas Naupile). XX a. tarpukariu norminė lytis buvo Mariampolė.

1955 m. balandžio 9 d. LTSR AT įsaku [8] Marijampolė buvo pervadinta Kapsuku lietuvių komunistų veikėjo Vinco Mickevičiaus-Kapsuko garbei (pastarasis tikriausiai reiškia „jaunas kapsas“). 1989 m. kovo 21 d. LSSR AT prezidiumo įsaku miestui vėl sugrąžintas Marijampolės vardas, vadovaujantis gyventojų referendumo rezultatais.

Švietimo ir ugdymo įstaigos[taisyti]

Marijampolės dramos teatras
Kultūros rūmai

Marijampolėje veikia 27 valstybinės švietimo įstaigos:

Sportas[taisyti]

Futbolas[taisyti]

Gyventojai[taisyti]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1800 m. ir 2011 m.
1800 m. 1823 m. 1844 m. 1896 m. 1897 m.sur. 1923 m.sur.
1 178 1 200 2 984 4 212 6 777 9 488
1931 m. 1939 m. 1959 m.sur. 1966 m. 1970 m.sur. 1974 m.
9 991 15 768 19 621 25 820 29 073 32 700
1976 m. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2006 m. 2011 m.sur.
35 600 38 824 50 887 48 675 47 356 41 051

Žymūs žmonės[taisyti]

Marijampolės senosiose kapinėse palaidota rašytoja Žemaitė, poetas Petras Arminas-Trupinėlis, Užnemunės istorijos autorius kun. Jonas Totoraitis, nepriklausomybės kovų dalyviai (tarp jų Antanas Ylius).

Šalia cerkvės palaidotas kapitonas Andrejus Armandas (1903–1944), Inesos Armand sūnus, galbūt Lenino nesantuokinis sūnus, sužeistas kovose prie Vilkaviškio, miręs Marijampolės ligoninėje.[9]

Miestai-partneriai[taisyti]

Šaltiniai[taisyti]

  1. Marijampolė. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Марiамполь. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 18А (36) : Малолетство — Мейшагола. С.-Петербургъ, 1896., 619 psl. (rus.){{#subobject:Marijampolė (Марiамполь, ESBE) |Straipsnis=Marijampolė |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Марiамполь |Žodyno tomas=Т. 18А (36) |Žodyno puslapis= 619 psl. }}
  3. Marijampolė SSRS genštabas 1985–1990 m.
  4. Marijampolė loadmap.net
  5. „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 275 p.
  6. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 130–133 psl.
  7. Algirdas Sabaliauskas. Iš kur jie? // Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 1994. p. 207.
  8. http://www.suduvosgidas.lt/index.php?cid=45&new_id=1684
  9. http://belopolye.narod.ru/known_people/may/armand_sens.htm
  • Marijampolė. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 285 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 177–179 psl.
  • Kapsukas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 209 psl.
  • Marijampolė. Mūsų Lietuva, T. 3. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. - 149 psl.
  • Mažoji medinė Marijampolės krašto architektūra (sud. Danutė Katkuvienė, Romas Linionis). – Marijampolė: Piko valanda, 2008. – 164 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-642-67-1
  • Senoji Marijampolė fotografijose: fotoalbumas (sud. Valentinas Juraitis). – Vilnius: Žemės trauka, 2011. – 136 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-810-06-3
  • Marijampole.lt
  • Istorijos apžvalga
  • Heritage.lt

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 96% (+20029-923=19106 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 13% (+2662-978=1684 wiki spaudos ženklai).
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Vikipedijose
Google paieška
Spausdinti/eksportuoti