Maskva

Kitos reikšmės – Maskva (reikšmės).

Maskva (kirč. Maskvà) rus. Москва




Maskva Koordinatės:55°45′06″N 37°37′04″E / 55.751666666667°N 37.617777777778°E / 55.751666666667; 37.617777777778 (Maskva)

Valstybė:	Rusija
Miestas:	Maskvos miestas

Įkūrimo data:	1147

Gyventojų:	10 513 000 (2010 m.)
Plotas:	1 101 km²
Tankumas (2010):	9 549 žm./km²

Kirčiavimas:	Maskvà
GeoName kodas	524901

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Vikiteka:	MaskvaVikiteka

Maskva – Rusijos Federacijos sostinė, Maskvos srities ir stambus kultūros centras. Didžiausias Europos miestas. Maskva yra politinis, ekonominis ir kultūrinis šalies centras, joje veikia Maskvos universitetas, aukštosios ir profesinės mokyklos, daugybė cerkvių, teatrų, muziejų, galerijų. Vienu iš miesto simbolių yra ir 577 m aukščio Ostankino televizijos bokštas. Maskvoje yra Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchato rezidencija, įsikūrusi Danilovo vienuolyne.

Maskvos tvirtovė – Maskvos kremlius, praradęs savo tiesioginę paskirtį, yra Rusijos vyriausybės centras. Maskvos kremlius (senoji carų rezidencija, dabar – prezidento būstinė) ir Raudonoji aikštė nuo 1990 m. yra UNESCO pasaulio kultūros vertybių sąraše. Maskva taip pat garsi ir Palaimintojo Vasilijaus soboru su jos rytietiškais svogūno formos stogais (pastatytas pergalei prieš Kazanės chaną atminti; 8 kupolai simbolizuoja mūšio trukmę), gerai prižiūrimu metropolitenu, kuriuo kasdien naudojasi milijonai keleivių.

Miestas buvo priešimperinės Rusijos kunigaikštystės ir Sovietų Sąjungos sostinė.

Istorija

Maskvos kremlius. Spaso bokšto vartai

„Oficialia“ miesto įkūrimo data laikoma 1147 m. balandžio 4 d., nes šia diena datuotas pirmasis žinomas rašytinis Maskvos paminėjimas. Volynės metraštyje ties šia data aprašytas Suzdalės kunigaikščio Jurijaus Vladimirovičiaus Dolgorukio susitikimas su jo sąjungininku, Severėnų Naugardo kunigaikščiu Sviatoslavu Olegovičiumi, kurio metu Jurijus, kviesdamas Sviatoslavą atvykti pas jį į svečius pasitarti (?), į jį esą kreipęsis žodžiais „Atvyk pas mane, brolau, į Maskvą“ (Pridi ko mnie, bratie, v Moskov[u]; XV a. pab. Maskvos metraščių sąvade – Budi, bratie, ko mnie na Moskov'). Tuo metu Maskva buvo mažai kam žinomas provincijos miestukas, gyvenamas daugiausia pietinių rusėnų (viatičių palikuonių), Naugardo-Pskovo krašto slavų, taip pat besiformuojančio rusų (didžiarusių) etnoso ir turbūt kai kurių finų bei baltų genčių atstovų (slavakalbiai viatičiai ir kt. pietiniai rusėnai Maskvos ir jos apylinkių teritorijoje apsigyveno apie I ir II tūkstm. sandūrą; archeologiniai kasinėjimai parodė, kad nedidelės amatininkų ir pirklių gyvenvietės dab. Maskvos centro vietoje būta jau XI a. pab. ar net viduryje).

1156 m. Jurijus Dolgorukis (tuomet jau Rusios didysis kunigaikštis) Maskvos miestą apjuosė medine siena ir gynybiniu groviu.

1177 m. visi Maskvos gyventojai buvo išžudyti, o pats miestas iki pamatų sudegintas tuomet su Vladimiro kunigaikštyste kariavusio Riazanės kunigaikščio Glebo Rostislavičiaus atvestos kariuomenės.

Maskva. Vasilijaus Palaimintojo soboras

XIII a. II pusėje (apie 1260 m.) Maskva tapo nedidelės, tačiau nuo Vladimiro didžiųjų kunigaikščių faktiškai nepriklausomos kunigaikštystės sostine.

1238 m. sausį Maskvą kone visiškai sunaikino chano Batu vadovaujama totorių armija.

XIV a. I pusėje labai sustiprėjus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Aukso ordos didieji chanai ėmė remti Maskvos kunigaikštystę, vad. jarlyką jos valdovams suteikdami dažniau, nei kitiems Šiaurės Rytų Rusios kunigaikščiams, – taip Maskvos kunigaikštystė virto Maskvos didžiąja kunigaikštyste, kuri XV–XVI a. savo ruožtu transformavosi į tuo metu vienintelę rytų slavų valstybę – Maskvos carų valdomą Rusiją. XIV a. į Maskvą persikėlus Rusios stačiatikių bažnyčios metropolitui, Maskva ilgainiui tapo ir svarbiausiu religiniu senosios Rusios centru.

Stambiu amatų ir prekybos centru (t. y. miestu tikrąja šio žodžio prasme) Maskva ėmė virsti XIV–XV a.; ypač sparčiai miestas augo po 1480 m., kuomet Maskvos didžioji kunigaikštystė galutinai atsikratė pavaldumo Aukso ordai.

1571 m. miestą užėmė ir sudegino Krymo chanato kariuomenė.

Nuo 1610 m. rugsėjo iki 1612 m. spalio, Lietuvos ir Lenkijos valdovui Zigmantui Vazai siekiant tapti dar ir Maskvos didžiuoju kunigaikščiu ar bent pasodinti į Maskvos carų sostą savo statytinį, Maskvoje buvo dislokuota Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės įgula. Lietuvių ir lenkų politikų pastangoms įsigalėti Rusijoje nesulaukus pakankamo vietos diduomenės palaikymo ir iki kraštutinės ribos išaugus Maskvos regiono gyventojų pasipiktinimui centrinę Rusijos dalį okupavusios Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės plėšikavimu, 1612 m. Maskvoje ir aplinkinėse srityse kilo visuotinis sukilimas, kurio metu Kremliuje įsitvirtinusi lietuvių ir lenkų karių įgula kapituliavo (visi jos nariai sukilėlių buvo išžudyti).

1613 m. Rusijos valstybės susirinkimas nauju caru išrinko Michailą Romanovą – naujos Romanovų dinastijos pradininką. Apie XVIII a. pr. Maskvos gatves imta grįsti akmenimis.

Rusijos sostine Maskva nustojo būti 1712 m., – po to, kai 1703 m. caro Petro I įsakymu Nevos žiotyse kaip nauja šalies sostinė buvo pastatytas Sankt Peterburgo miestas. Nuo šiol Rusijos carai Maskvoje būdavo tik vainikuojami.

Nuo 1708 m. Maskva buvo Maskvos gubernijos ir Maskvos generalgubernatorystės centras.

1754 m. M. Lomonosovo iniciatyva Maskvoje įkurtas pirmasis Rusijoje universitetas.

1812 m. rugsėjo-spalio mėn. Maskvą buvo neilgam užėmusi į Rusiją įsiveržusi Napoleono armija. Tų metų rugsėjo 14 d., panikos apimtiems Maskvos gyventojams besitraukiant iš Rusijos kariuomenės neginamo miesto, jame kilo didžiulis gaisras. Po 1812 m. karo beveik visiškai sudegusi ir Napoleono armijos karių apiplėšta Maskva greitai atsigavo; atstatytasis miestas nuo ankstesniojo, kuris buvo iš esmės medinis, skyrėsi ne tik žymiai didesniu mūro pastatų skaičiumi, bet ir „pusiau vakarietišku“ savo naujosios architektūros stiliumi.

1800 m. miestas turėjo apie 250 000, 1813 m. – apie 215 000, 1840 m. – 349 100 gyventojų; ypač sparčiai Maskva ėmė augti po 1861 m. (po baudžiavos panaikinimo Rusijos imperijoje), – 1868 m. joje gyveno 416 400, o 1897 m. – jau per 1 mln. žmonių.

1905 m. sausį oficialiai įsteigta Maskvoje miesto gubernatoriaus (mero) institucija.

Po 1917 m. Rusijos revoliucijos Leninas, baimindamasis galimos užsienio šalių karinės intervencijos, 1918 metų kovo 5 d. RTFSR sostinę iš Petrogrado perkėlė į Maskvą (nuo 1922 m. pab. iki 1991 m. pab. Maskva kartu buvo ir TSRS sostinė).

1941 m. Maskva kaip strateginės svarbos Sovietų Sąjungos transporto linijų mazgas buvo (kartu su Leningradu ir Kijevu) vienas iš trijų pagrindinių Vermachto puolimo Sovietų Sąjungoje objektų. Raudonoji armija vokiečių armijų grupę „Centras“ miesto prieigose sustabdė 1941 gruodžio pr., tačiau kiek toliau nuo TSRS sostinės hitlerinės Vokietijos kariuomenė buvo atstumta tik 1942 m. vasario–balandžio mėn., jau baigiantis 1941 m. lapkričio – 1942 m. balandžio mėn. vykusioms „kautynėms dėl Maskvos“.

1991 m. iširus Sovietų sąjungai, Maskva tapo Rusijos Federacijos sostine.

2010 m. rugpjūtį miestą ištiko didžiulis smogas, kilęs dėl karščių (virš 40 laipsnių) ir degančių durpynų. Matomumas buvo toks pablogėjęs, kad Kremliaus aikštės viename gale nebuvo matyti kito galo.

Maskvos panorama 1867 m.

Pavadinimo kilmė

Maskvos miesto vardas kilęs nuo pro ją pratekančios bendravardės upės (Moskva-reka). Tačiau pastarosios kilmė yra neaiški, jai sukurta daug vardo kilmės hipotezių:

Karvės upė: nuo suomiškos kilmės žodžių mosk – „karvė, telyčia“ + va – „upė, vanduo“.
Galvijo upė: skitų kalboje mask – „galvijas“.
Lokės upė: marių kalboje maska – „lokys“ + ava – „motina, patelė“.
Srauni, smarkiai tekanti upė: rusų istorikas A. Sobolevskis aiškino, kad tai iraniškos kilmės žodis, sietinas su avestos ama – „stiprus“.
Sąsaja su Kaukazo etnonimu moshoi.
Sąsajos su galų vietovardžiais Mosa, Mosella.
Sąsaja su suomių žodžiu musta – „juodas“ + va – „vanduo“.
Sąsaja su lenkų žodžiu moszcz – „vaisių sultys“.
Čekų žodis moskva reiškia „šlapi javai“ ir etimologiškai yra susijęs su lietuvių žodžiu mazgoti, kuris irgi kartais nurodomas prie Maskvos kilmės teorijų.
Slovakiškai moskva reiškia „žalia duona“.
Skitų kalba reiškia „stirpi varovė, medžiotoja“ (sąsaja su upės sraunumu).
Rusų tarmiška mosk – „titnagas“ + hov – „slėptuvė“ (F. Salovas ir J. Sauškinas).
Rusų tarmiška mosky – „pelkėta vietovė“.
vok. Most – „sultys, syvai“.
Senovės Kolchidėje gyveno gentis moschai.
Lotyniškai mergo reiškia „nerti“.

Išsamiai Maskvos kilmės teorijos yra apžvelgtos 1966 m. V. Nikonovo knygoje „Kratkij toponimičeskij slovar'“.

Geografija

Maskva yra Rusijos lygumos centre, priskirta Centrinės Rusijos federalinei apygardai, kuri yra Rusijos vakaruose. Klimatas vidutinis, žemyninis.

Klimatas

Vaizdas:Nuvola apps kweather.svg Maskvos klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Rekordinė aukščiausia °C	8,6 (2007)	8,3 (1989)	17,5 (2007)	28,0 (1950)	33,2 (2007)	34,7 (1901)	40,2 (2010)	36,7 (1936)	32,3 (1890)	24,0 (1915)	12,6 (1934)	9,6 (2008)	36,7 (1936)
Vidutinė aukščiausia °C	−6,3	−4,2	1,5	10,8	18,2	22,1	23,2	21,3	15,1	8,1	0,6	−3,5	8,6
Vidutinė temperatūra °C	−9,3	−7,7	−2,2	5,8	13,1	16,6	18,2	16,4	11,0	5,0	−1,2	−6,1	5,0
Vidutinė žemiausia °C	−12,3	−11,1	−5,6	2,1	7,4	12,0	13,8	12,0	7,0	2,0	−3,7	−8,6	1,3
Rekordinė žemiausia °C	−42,2 (1940)	−38,2 (1929)	−32,4 (1913)	−21,0 (1879)	−7,5 (1885)	−2,3 (1916)	1,3 (1886)	−1,2 (1885)	−8,5 (1881)	−16,1 (1960)	−32,8 (1890)	−38,8 (1892)	−42,2 (1940)
Krituliai mm	46	36	33	38	52	84	90	80	67	66	60	53	705
Duomenys: Maskvos klimatas^[1] 2009 01 16

Kultūra

Maskva – Rusijos baleto ir vaidybinio žanro menų širdis. Teatrai ir baleto studijos puošia Maskvą. Žinomiausi – Didysis (Большой) ir Mažasis (Малый) teatrai. Bilietai į teatrus sovietiniu laikmečiu kainavo mažiau negu 1 dolerį, bet nuo to laiko kainos buvo stipriai pakoreguotos. Žinomiausia paveikslų galerija – Tretjakovo, kurioje sukaupta neįkainuojamų Rusijos tapybos vertybių. Lankomas Istorijos muziejus yra centre – prie pat Kremliaus, o Borodino mūšį su Napoleono armija pamaskvėje mena muziejus – diorama bei triumfo arka.

Nors mažiau nei ketvirtadalis Rusijos federacijos gyventojų gyvena kaimo tipo vietovėse, maskviečiai, kaip ir kitų miestų gyventojai, pakankamai prisirišę prie kaimo gyvenviečių. Daugelis jų savaitgalius ir atostogas praleidžia užmiestyje esančiuose vasarnamiuose (дача). Daliai pensinio amžiaus maskviečių vasarnamiai yra pastovi gyvenamoji vieta.

Daugelyje Maskvos parkų ir sodų sportuojama, žaidžiama šachmatais.

Pokario metais Maskvoje buvo apgyvendinimo krizė, kurią išsprendė blokinės plokštės sukūrimas. Didelė dalis Maskvos gyventojų gyvena standartiniuose blokinio tipo namuose. Jie buvo statomi 9, 12, 17 ir 21 aukštų. Butų konstrukcijos buvo surenkamos ir dalinai įrengiamos gamyklose, prieš jas sudedant vieną ant kitos statybų aikštelėse. Populiaraus sovietinės eros filmų režisieriaus E. Riazanovo komedija „Likimo ironija“ (Ирония Судьбы) šauniai parodijavo šį mirusį statybos metodą. Filmas padarė tokį didelį įspūdį visiems rusams, žiūrėjusiems jį per savo standartinius televizorius, savo standartiniuose butuose, kad filmas ligšiol yra rodomas kiekvienų Naujųjų Metų išvakarėse.

Sportas

1980 m. Maskvoje vyko XXII vasaros olimpinės žaidynės.

Futbolas

Mokslas ir švietimas

Maskvoje yra taip pat nemažai aukštųjų mokslo įstaigų – universitetų, tarp jų ir garsus Maskvos valstybinis universitetas, kurio pagrindiniai rūmai yra įsikūrę 240 m aukščio bokšte Воробьёвые Горы (Žvirblių kalvose), Maskvos Valstybinis Tarptautinių Santykių institutas. Maskvos valstybiniame universitete apie 30 000 studentų siekia bakalauro ir apie 7000 magistro diplomo. Maskvos valstybinis Baumano technikos universitetas siūlo platų techninės pakraipos studijų programų spektrą.

Carinės Rusijos ir sovietinio pokario laikais Maskvos universitete aukštąjį išsilavinimą įsigijo ne vienas Lietuvos šviesuolis, tarp jų ir dr. Jonas Basanavičius. Visada, kol buvo lietuvių studentų, net gūdžiausiais tarybiniais laikais veikė jų organizacijos, telkusios tautiečius Tėvynės labui. 1987–1993 metais veikė Lietuvos jaunimo studijuojančio Maskvoje bendrija „Atžalynas“.

Rajonai, priemiesčiai

Pagrindinis straipsnis - Maskvos administracinis suskirstymas

1960 m. prie miesto prijungti Babuškinas (Бабушкин), Kuncevas (Кунцево), Liublinas (Люблино), Perovas (Перово), Tušinas (Тушино), o 1986 m. – Solncevas (Солнцево). Priemiesčiuose yra ir Maskvos oro uostai – Vnukovo, Šeremetjevo, Domodedovo.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1400 m. ir 2002 m.

1400 m.

1638 m.

1710 m.

1725 m.

1738 m.

1775 m.

1785 m.

1811 m.

40 000

200 000

160 000

145 000

138 400

161 000

188 700

270 200

1813 m.

1825 m.

1840 m.

1856 m.

1868 m.

1871 m.

1888 m.

1897 m.^sur.

215 000

241 500

349 100

368 800

416 400

601 969

753 459

1 038 600

1912 m.

1920 m.

1926 m.^sur.

1939 m.^sur.

1959 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2002 m.^sur.

1 617 157

1 027 300

2 101 200

4 609 200

6 133 100

8 142 200

8 972 300

10 383 000

Lietuviai Maskvoje

Klaida kuriant sumažintą paveikslėlį:

Maskvos naujieji rajonai. Vilniaus gatvė

Nėra tikslių duomenų kada Maskvoje apsigyveno pirmieji lietuviai, bet ko gero, tai buvo Gediminaičių dinastijos atstovės, ištekintos už Maskvos kunigaikščių. Kiti šaltiniai nurodo, kad artileristai aptarnavę Maskvos Kremliaus pirmąsias patrankas buvo lietuviai.

Taigi, lietuviai savo ar ne savo noru pastoviai gyveno Maskvoje. Lietuvą okupavus carinei imperijai ir uždarius Vilniaus universitetą daug lietuvių patraukė studijuoti į Maskvą, Sankt Peterburgą ar Varšuvą. Maskvoje visada buvo lietuvių, kurie tapę studentais, periodiškai susiburdavo į aktyvesnes įvairios politinės pakraipos organizacijas. Pasikeitus kartoms, kartais jų veikla apmirdavo arba išvis nutrūkdavo.

1920 metais Maskvoje buvo pasirašyta Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartis, formalizavusi santykius. 1920 metais Maskvoje buvo įkurta Lietuvos atstovybė ir pirmasis Lietuvos pasiuntinys buvo poetas Jurgis Baltrušaitis, išbuvęs juo iki 1939 metų.

Šiuo metu Maskvoje gyvena apie 2 000 lietuvių. Yra Maskvos lietuvių bendruomenė, jaunimo sąjunga, veikia Maskvos vidurinė J.Baltrušaičio vardo mokykla Nr. 1247, Lietuvos verslo klubas.

Šaltiniai

↑ Error on call to template:cite web: Parameters url and title must be specified Nuoroda tikrinta 2009-01-16.

Nuorodos

Maskvos valdžia:

Maskvos valdžios oficialus tinklalapis

Pažintinė informacija keliaujantiems į Maskvą:

Maskvos profilis ir istorija:

Maskvos lankytinos vietos ir mziejai:

Virtuali kelionė po Maskvos Kremlių

Maskvos tarptautiniai ar regioniniai oro uostai eilės tvarka pagal dydį:

Maskvos transportas ir žemėlapiai:

Maskvos naujienos:

Maskvos laikas, orai ir kita informacija:

Maskvos lietuvių organizacijos:

Maskvos vaizdo kameros realiu laiku:

[meteoinfo-1] Error on call to template:cite web: Parameters url and title must be specified Nuoroda tikrinta 2009-01-16.

[1]