Matematikos ir informatikos institutas

Matematikos ir informatikos institutas
Įkurta	1956 m. spalio 1 d.
Būstinė	Vilnius
Veikla	Moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra, doktorantūros studijos
Adresas	Akademijos g. 4, LT-08663 Vilnius
Tinklalapis	old.mii.lt

Matematikos ir informatikos institutas (MII) – Lietuvos mokslų akademijos institutas (1990-07-09 - 1001-02-11), Lietuvos valstybinis institutas (1991-02-12 - 2010-09-30), Vilniaus universiteto kamieninis padalinys (2010-10-01 – 2017-12-31), nuo 2018 m. – Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas.

Instituto raida

• 1977 m. sausio 1 d. įsteigtas LMA prezidiumo nutarimu Nr. 350, 1976 m. gruodžio 29 d.
• 1990 m. liepos 9 d. LMA Prezidiumo nutarimu Nr. 216 MKI buvo pervadintas Matematikos ir informatikos institutu (MII)
• 2010 m. spalio 1 d. MII pavaldumas perduotas Vilniaus universitetui.
• 2018 m. sausio 1 d. pervardintas į Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutą bei įjungtas į VU Matematikos ir informatikos fakultetą.

Misija, statistiniai duomenys

Misija Matematikos ir informatikos institutas yra Vilniaus universiteto kamieninis padalinys (iki 2010 m. rugsėjo 30 d. – buvo valstybės mokslo institutas, biudžetinė mokslinių tyrimų įstaiga). Institutas įsteigtas Lietuvos ūkiui ir tarptautiniam bendradarbiavimui svarbiems ilgalaikiams tarptautinio lygio moksliniams tyrimams vykdyti. Pagrindinė Instituto veikla yra moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTEP).

Be mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, Instituto uždaviniai yra kartu su aukštosiomis mokyklomis rengti mokslininkus, padėti joms rengti specialistus bei teikti informatikos ir matematikos mokslinę bei metodinę paramą švietimo įstaigoms.

Pagrindinės veiklos kryptys:

• Tikimybių teorijos ir matematinės statistikos, finansų ir draudos matematikos, diferencialinių lygčių ir jų skaitinių sprendimo metodų bei matematinės logikos, algoritmų sudėtingumo ir diskrečiosios matematikos problemų tyrimai;
• Atpažinimo procesų, duomenų analizės, daugiaekstremalių optimizavimo uždavinių bei multimedijos technologijų ir interaktyviųjų sistemų tyrimai;
• Informatikos teorinių ir metodinių pagrindų, mokyklinės informatikos problemų, kompiuterizuotų sistemų ir kompiuterių tinklų inžinerijos metodų tyrimai bei taikymai naujoms informacinėms technologijoms kurti; kultūros paveldas skaitmeninėje erdvėje.
• Leidžiami tarptautiniai (ISI Web of Science) žurnalai „Informatica“, „Lithuanian Mathematical Journal“, „Nonlinear Analysis. Modelling and Control“ ir kt.

Pagrindinės kryptys, kuriose pasiekti geriausi rezultatai:

• Atpažinimo algoritmų sudėtingumo, mokymo duomenų kiekio ir algoritmų tikslumo ryšys ir jo panaudojimas praktiniams uždaviniams spręsti;
• Laiko eilučių ekonometriniai modeliai ir statistinės išvados;
• Ontologijomis grindžiamų komponentinių programų, informacinių ir verslo sistemų inžinerijos problemos;
• Statistikos asimptotinė analizė;
• Statistiniais ir neuroninių tinklų metodais paremtų atpažinimo algoritmų sudarymas;
• Šiurkščiųjų funkcijų analizė ir jos taikymai finansų matematikoje;
• Žinių ir kompiuterinių agentų logikų automatizavimo metodai.

Institutas dalyvavo nacionalinėse technologijų platformose: Programinės įrangos ir paslaugų, Visuomenės informavimo komunikacijų ir elektroninių technologijų, Biotechnologijų, Nano medicinos, Aeronautikos.

Mokslinių tyrimų kryptys:

• Tikimybių teorijos ir matematinės statistikos, finansų ir draudos matematikos, diferencialinių lygčių ir jų skaitmeninių sprendimo metodų bei matematinės logikos ir algoritmų teorijos problemų tyrimai;
• Atpažinimo procesų ir duomenų analizės, daugiaekstremalių optimizavimo uždavinių bei multimedijos technologijų ir interaktyvių sistemų tyrimai;
• informatikos teorinių ir metodinių pagrindų, mokyklinės informatikos problemų, kompiuterizuotų sistemų ir kompiuterių tinklų inžinerijos metodų tyrimai ir taikymas naujoms informacinėms technologijoms kurti.

Matematikos ir informatikos institutui nuo 2007 m. buvo suteikta Erasmus universiteto chartija (Nr. 234527-IC-1-2007-1-LT-ERASMUS-EUC-1; nuo 2010-10-01 d. VU: 63543-IC-1-2007-LT-ERASMUS-EUCX-1).

Organizacinė sandara ir valdymas

 

Skyriai bei laboratorijos
Tikimybių ir statistikos Skaičiavimo metodų Sistemų analizės Programų sistemų inžinerijos Bendrųjų reikalų				Informatikos metodologijos Atsitiktinių procesų Atpažinimo procesų Kompiuterių tinklų Biblioteka

2017 m. instituto struktūra: .

Istorija

Instituto įkūrimo data laikoma 1956 m. spalio 1 d., kai vietoj Lietuvos mokslų akademijos Fizikos–technikos instituto buvo įkurti trys nauji institutai: Statybos ir architektūros institutas, Energetikos ir elektrotechnikos institutas ir Fizikos ir matematikos institutas. Pastarasis institutas laikomas Matematikos ir informatikos instituto pirmtaku. Pirmuoju jo direktoriumi buvo paskirtas akademikas Adolfas Jucys; 1963 m. spalio 10 d. FMI direktoriumi išrinktas prof. Juras Požela.

1966 m. lapkričio 23 d. Lietuvos mokslų akademijos Prezidiumas priėmė nutarimą dėl Fizikos ir matematikos instituto reorganizavimo, puslaidininkių fizikos padalinių bazėje suformuotas naujas Puslaidininkių fizikos institutas (kurio direktoriumi paskirtas dr. J. Požela); Fizikos ir matematikos instituto direktoriumi tapo dr. Vytautas Statulevičius.

1977 m. sausio 1 d. institutas suskaidytas į Fizikos institutą ir Matematikos ir kibernetikos institutą.

1990 m. liepos 9 d. pervadintas į Matematikos ir informatikos institutą.

2010 m. spalio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutas.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. pervardintas į Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutą bei įjungtas į VU Matematikos ir informatikos fakultetą.

Detaliau institutas aprašytas MII 50-mečio knygoje, MII 60-mečio knygoje ir Instituto istorijos tinklalapyje.

Mokslinės veiklos kryptys

2003 m. kovo 10 d. Vyriausybės patvirtintos pagrindinės instituto veiklos kryptys yra:

• tikimybių teorijos ir matematinės statistikos, finansų ir draudos matematikos, diferencialinių lygčių ir jų skaitmeninių sprendimo metodų bei matematinės logikos ir algoritmų teorijos problemų tyrimai;
• atpažinimo procesų ir duomenų analizės, daugiaekstremalių optimizavimo uždavinių bei multimedijos technologijų ir interaktyvių sistemų tyrimai;
• informatikos teorinių ir metodinių pagrindų, mokyklinės informatikos problemų, kompiuterizuotų sistemų ir kompiuterių tinklų inžinerijos metodų tyrimai bei taikymas naujoms informacinėms technologijoms kurti.

Leidyba

Institutas leidžia mokslinius žurnalus: „Informatica“, „Lithuanian Mathematical Journal“, „Nonlinear Analysis. Modelling and Control“ (kurie yra įtraukti į Thomson Reuters Web of Science); „Baltic Journal of Modern Computing“, „Informatics in Education“, „Lietuvos matematikos rinkinys. Lietuvos matematikų draugijos darbai“, „Modern Stochastics: Theory and Applications“, „Olympiads in Informatics“.

• Valentina Dagienė, Gintautas Grigas, Tatjana Jevsikova. Programinės įrangos lokalizavimas. Recenzentai: prof. habil. dr. Genadijus Kulvietis, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, doc. dr. Vladas Tumasonis, Vilniaus universitetas. Vilnius. Matematikos ir informatikos institutas. 2010. – 328 p. : iliustr. ISBN 978-9986-680-47-5
• Matematikos ir informatikos institutas. Rengėjai: Mifodijus Sapagovas, Gintautas Dzemyda, Stasys Rutkauskas, Aidas Žandaris, Dalė Daugaravičienė. Parengė spaudai ir išleido Matematikos ir informatikos institutas, Spausdino „Arx Baltica“ spaudos namai, Vilnius, 2006. ISBN 9986-680-34-4
• Matematikos ir informatikos institutas. Mūsų šeštasis dešimtmetis. Rengėjai: Gintautas Dzemyda, Kęstutis Kubilius, Saulius Maskeliūnas, Snieguolė Meškauskienė, Stasys Rutkauskas, Mifodijus Sapagovas, Aidas Žandaris. Redaktorė Jorūnė Rimeisytė. Vilniaus universitetas, Išleido Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutas. Spausdino UAB „Vitae Litera“, Vilnius, 2016. ISBN 978-9986-680-62-8