Muižė
Kitos reikšmės – Muižė (reikšmės).
| Muižė | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Muižė | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Klaipėdos apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Šilutės rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Kintų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 21 (2011 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
Muižė (arba Peilė) – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 5 km į pietvakarius nuo Kintų, ant Kuršių marių kranto.
 STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
|
 Kapinaitės
|
 Muižės dvaras sunykęs, vietoje jo veikia žuvies konservų fabrikas.
|
| ✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
| ✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
| ✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
| SUSISIEKIMAS |
| LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Istorija[taisyti]
Viena seniausių pamario dvarviečių, kurioje glaudėsi Feilenhofo dvaras. 1820 m. Muižės dvarą nupirko Ernstas Vilhelmas Berbomas. Išpuoselėta gyvenvietė imta vadinti Mažąją Italija.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1525–1701 m. | Prūsijos kunigaikštystė | |
| 1701–1736 m. | Prūsijos karalystė | |
| 1736–1818 m. | Lietuvos departamentas, Prūsijos karalystė | |
| 1818–1871 m. | Šilokarčemos apskritis, Prūsijos karalystė | |
| 1871–1918 m. | Šilokarčemos apskritis, Vokietijos imperija | |
| 1919–1923 m. | Šilutės apskritis, Klaipėdos kraštas | |
| 1923–1939 m. | Šilutės apskritis, Klaipėdos kraštas, Lietuva | |
| 1939–1944 m. | Šilutės apskritis, Trečiasis Reichas | |
| 1950–1995 m. | Šilutės rajonas | |
| 1995– | Šilutės rajono savivaldybė | |
Pavadinimas[taisyti]
Kaimas vadintas 1754 m. Feilenhoff, Feylenhoff, Peilemasze.[2]
Gyventojai[taisyti]
 | |||||||
| 1871 m. | 1885 m. | 1905 m. | 1910 m. | 1925 m. | 1959 m.sur.[3] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 181 | 222 | 379 | 416 | 254 | 48 | ||
| 1970 m.sur.[3] | 1979 m.sur.[4] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | - | ||
| 68 | 44 | 29 | 34 | 21 | - | ||
| |||||||
Gyventojų dauguma priklausė Verdainės evangelikų liuteronų bažnyčiai, nuo 1844 m. Saugų evangelikų liuteronų bažnyčiai, katalikai – Žibų bažnyčiai.
Žymūs žmonės[taisyti]
Kaimą išpuoselėjo dvarininkas Ernstas Vilhelmas Berbomas (1786–1865). Jis dirbo Klaipėdos burmistru, vėliau paskirtas Kuršių marių karališkuoju vyriausiuoju žvejybos meistru. Įvedė žvejų kaimų skiriamuosius ženklus – vėtrunges. Rinko lietuvių tautosaką, rašė eiles, tapė, vykdė archeologinius tyrinėjimus, nuo stogo stebėjo žvaigždes. Palaidotas Muižėje.
|
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Dietrich Lange: Geographisches Ortsregister Ostpreußen einschließlich des Memelgebietes, des Soldauer Gebietes und des Reg.-Bez. Westpreußen (1919-1939)
- ↑ 3,0 3,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Muižė SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Muižė loadmap.net