Mykolas Krupavičius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Disambig.svg Kitos reikšmės – Mykolas (reikšmės), Krupavičius (reikšmės).
Mykolas Krupavičius
Prelatas
KrupavičiusM.jpg
Gimė 1885 m. spalio 1 d.
Rusija Balbieriškis, Marijampolės apskritis, Rusijos imperija
Mirė † 1970 m. gruodžio 4 d. (85 m.)
Jungtinės Amerikos Valstijos Čikaga
Prelatas
Veikla
Lietuvos dvasininkas ir politikas, žemės ūkio ministras, JAV lietuvis
Alma mater
Žymūs apdovanojimai

2006 m. Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius.

Vikiteka Mykolas KrupavičiusVikiteka

Mykolas Krupavičius (1885 m. spalio 1 d. Balbieriškyje, Marijampolės apskritis – 1970 m. gruodžio 4 d. Čikagoje) – mokytojas, kunigas, prelatas, visuomenės veikėjas, oratorius, publicistas, politikas, Lietuvos žemės ūkio reformatorius, JAV lietuvis.[1]

Įvadas

Pirmajame Lietuvos Seime Mykolas Krupavičius, būdamas parlamentinės daugumos lyderiu buvo iškeltas kandidatu į Lietuvos prezidento postą. Tačiau M. Krupavičius savo kandidatūrą atsiėmė, motyvuodamas tuo, kad jis dar per jaunas užsidaryti baltuose rūmuose ir visas savo jėgas sutelkti tik reprezentacijai, kurios tikriausiai nesugebės lemtai atlikti, nes ant jo galvos nei cilinderis nesilaikysiąs, nei kravato padoriai nepasirišiąs, nei savo atviros minties nesugebėsiąs vatiškai minkštai išreikšti. Pagaliau, kad jis linkęs dirbti platų, nors ir juodą, visuomenės darbą, tai jo mėgstamoji sritis. Baltuose rūmuose jis nesutinkąs pakasti savo tikrojo pašaukimo ir keisti kad ir į garbingą prezidento darbą, kuris netinka jo prigimčiai." (Aleksandras Stulginskis. Atsiminimai. Išleista 1980 m., Chicago, 18-19 p.)

Gyvenimo kelias

Jaunystė

Mykolas anksti - vos penkerių metų pradėjo lankyti mokyklą. Pradžioje tai buvo Kriaunių kaimo (netoli Junonių), persikėlus šeimai kitur - Igliškėlių pradžios mokyklos. Dar prieš mokyklą Mykolo mama buvo išmokiusi jį skaityti. Igliškėlių rusiškos mokyklos mokytojas Juozas Jasaitis čia slaptai mokė skaityti lietuviškai. Galėdamas baigti mokyklą per trejetą metų kad Mykolas nesibastytų namie mama kiekvieną rudenį vėl pasiųsdavo į tą pačią mokyklą - toks jo mokymasis vyko 10 metų. Dažnai mokytojui užsiėmus ūkiniais darbais Mykolas tapdavo jį pavaduojančiu. Mokykliniais metais jis tapo draudžiamos lietuviškos spaudos platintoju.

Lankydamas mokyklą Mykolas priaugo tą metą kada atėjo susidomėjimas darbu - kaiminystėje eančioje kalvėje jis pramoko kalvystės darbus ir ėmė galvoti, kad užaugęs bus kalvis. Tuo pat metu jo motina įstatė Mykolą į valsčiaus raštinę mokytis raštininko darbo.

Tačiau visas abejones dėl profesijos pasirinkimo išsprendė vieną kartą jo mamos užeigoje sustojęs pailsėti Varšuvoje meną studijuojantis A. Žmuidzinavičius. Jis pakalbino Mykolą ir po to paklausė mamos, kodėl ji neleidžianti berniuko mokytis. Jai paaiškinus, kad neturi iš ko svečias nurodė Veiverių mokytojų seminariją, kurią nesenai jis pats baigė. 1900 m. Mykolas atvyko laikyti egzaminų į seminarijos gimnaziją ir dėl silpno pasiruošimo buvo priimtas tik į ketvirtą skyrių. Gimnazijoje Krupavičius pradėjo savo žurnalistinę karjerą, parašydamas pirmą korespondenciją į "Lietuvių laikrštį" ir baigus ją - straipsnį į "lietuvos žinias".

1902 m. užbaigęs gimnazija M. Krupavičius buvo priimtas į Veiverių mokytojų seminariją, kurią jis 1905 m. baigė gerais pažymais, už ką gavo dviklasės mokyklos mokytojo teises. Iš namų gaudamas mažai paramos jis turėjo papildomai uždarbiauti, daug dirbti ir būti alkanas - to pasėkoje baigiant seminariją gydytojas jame rado džiovą.

Seminarijoje dar labiau sustiprėjo jo tautiškumas ir 1905 m. vasarą Mykolas įsitraukė į to meto revoliucines audras, pirmą kartą išmėgino savo iškalbingumą. Revoliuciją nuslopinusaAtsitiktinumai padėjo jam išvengti caro kalėjimo.

Mokytojo keliais

Po seminarijos Mykolas ėmė ieškoti darbo ir patyrė, kad lietuviai tada negalėjo gauti mokytojo vietos Kauno, Vilniaus ir Gardino gubernijose. Todėl jam 1905/1906 m.m. teko pasirinkti Panchratkoskaimo mokyklą Lomžos gubernijoje, Mozūrų krašte. Čia Krupavičius tapo vienu iš Lietuvių mokuytojų sąjungos steigėju. Nors lenkai palyginti su lietuviais turėjo daugiau teisių, nepatyrė spaudos draudimo, tačiau jų dalykiškumas lyginant su lietuviais buvo blogesnis.

Sekančiais mokslo metais Mykolui pavyko gauti geresnę darbo vietą Rutkų miestelyje toje pat apskrityje. Čia jis susidraugavo su viena merina ir buvo apsisprendęs ją vesti - apie tai parašė savo motinai. Nuo vedybų jį sulaikė tam tikri jos įspėjimai, akcentuojantys tautybių skirtumus.

1907m. kauno gubernijoje buvo pradėta leisti ir lietuviams dirbti pradios mokyklose. Pasiskelbęs "VIlniaus žiniose" Krupavičius gavo pasiūlymą iš Papilės valsčiaus ir tapo jų mokyklos mokytojo padėjėju. Čia jis rado vedėją "tikrą draugą ir tėvą". Papilėje Mykolas pirmą kartą išėjo į lietuvišką visuomeninę veiklą ir to pasekoje čia labai pagyvėjo lietuviškas judėjimas. To pasekoje policija jam ir jo draugui kunigui sudarė politinę bylą. Nelaikiant kol jis pašalintas iš tarnybos teko pačiam pasitraukti iš mokytojo darbo... Tapo aišku, kad reikia ruoštis kitam darbui, kurį dirbdamas jis galėtų gyventi Tėvynėje.

Mykolo dėmesys nukrypo į miškininkų mokyklą - jis nuvyko ir buvo ten priimtas. Tačiau čia pa

Kunigystės mokslai

1908 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją, ją baigęs 1913 m. įstojo į Petrapilio dvasinę akademiją, kurią baigė 1916 m.[2] 1914 m. birželio 13 d. vyskupo Ciepliako įšventintas į kunigus.

Gyvenimas Rusijoje

1917 m. paskirtas gimnazijos kapelionu Voroneže. Tais pačiais metais įkūrė Krikščionių demokratų partiją. Revoliucinio tribunolo nuteistas mirti,

Lietuvos didvyris

1918 m. gegužę grįžo į Lietuvą.

Seimo lyderis

Išrinktas 1918 m. gruodžio 1 d. sudarytos Žemės reformos komisijos pirmininku. 1919–1923 m. Lietuvos krikščionių demokratų partijos Centro komiteto pirmininkas. 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas nuo Lietuvos krikščionių demokratų partijos. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo, 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo Seimo, 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. Trečiojo Seimo atstovas.

Žemės ūkio ministras

1923–1926 m. – žemės ūkio ministras.

Opozicinionierius

1927–1927 m. Lilyje ir Tulūzoje studijavo sociologiją, ekonomiką, teisę ir žurnalistiką. 1930–1931 m. Garliavos vikaras, 1931–1933 m. profesoriavo Vilkaviškio kunigų seminarijoje. 1933–1935 m. Veiverių klebonas, 1935–1942 m. – Kalvarijos klebonas ir dekanas.

Okupavus Lietuvą

Karo metai

1942 m. gruodžio 5 d. suimtas gestapo. Devynis mėnesius kalėjo Eitkūnuose ir Tilžėje, 1943 m. internuotas Regensburgo karmelitų vienuolyne.

VLIK'o veikla

1945 m. išlaisvintas JAV kariuomenės. Gyveno Vokietijoje,

Kuriant PLB sistemą

1956 m. persikėlė į JAV. 1945–1955 m. – Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas. 1948 m. pakeltas į prelatus.

Saulėlydis Amerikoje

...

Kilmė ir šeima

Tėvai – Pranciškus Krupavičius (1843 m. – 1908 m.), dvaro amatininkas; – Rozalija Krupavičienė (Malinauskaitė , 1861 m. Balbieriškyje - 1920 m. Marijampolėje).

Seserys – Melanija Krupavičiūtė (Rugienė, 1882 m. – 1945 m.); – Veronika Krupavičiūtė (Jarumbavičienė, 1889 m. – 1975 m.); – Marytė Krupavičiūtė (Astramskienė, 1892 m. – 1981 m.)

Bibliografija

Šaltiniai

  1. ↑ Svetainė
  2. ↑ Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m.

Vikicitatos

Wikiquote logo
Rodomas puslapis "https://m.lietuvai.lt/w/index.php?title=Mykolas_Krupavičius&oldid=34055407"