Neandertalietis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Homo neanderthalensis
Neandartalietis (Homo neanderthalensis)
Neandartaliečio kaukolė iš

La Chapelle-aux-Saints (Prancūzija)

Neandartalietis (Homo neanderthalensis)
Neandartaliečio griaučiai iš Amerikos gamtos muziejaus

(American Museum of Natural History) (JAV)

Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Primatai
(Wikispecies-logo.svg Primates)
Šeima: Hominidai
(Wikispecies-logo.svg Hominidae)
Gentis: Žmonės
(Wikispecies-logo.svg Homo)
Rūšis: Neandertalietis
(Wikispecies-logo.svg Homo neanderthalensis)
Mokslinis pavadinimas
Homo neanderthalensis
King, 1864
Range of Homo neanderthalensis.png
Neandertaliečio buvęs gyvenamasis arealas (žalia spalva)
Vaizdas:Carte Neandertaliens anciens.jpg
Ankstyvojo neandertaliečio iškastų fosilijų vietos žemėlapyje
Vaizdas:Carte Neandertaliens.jpg
Neandertaliečio iškastų fosilijų vietos žemėlapyje

Neandertalietis (lot. Homo neanderthalensis) – išmirusi žmonių genties rūšis. Be plačiai priimtos neandertaliečių kaip atskiros rūšies sampratos, taip pat naudojamas pavadinimas Homo sapiens neanderthalensis, neandertaliečius laikant Homo sapiens porūšiu, o šiuolaikinius žmones vadinant Homo sapiens sapiens.

Vaizdas:Neandertaler-im-Museum.jpg
Neandertaliečio rekonstrukcija muziejuje
Dabartinio žmogaus kairėje ir neandertaliečio kaukolė dešinėje

Gyveno viduriniajame paleolite Europoje ir Vakarų Azijoje maždaug prieš 200 000–28 000 m. Naudojosi ugnimi pasišildyti bei maistui gaminti. Dėvėjo kūno apdangalus ir gaminosi ginklus - rasti ietigaliai. Taip pat gaminosi akmeninius žeberklus ir medines ietis ugnimi sustiprintais smaigaliais. Laidojo mirusius, todėl galima teigti, kad jau egzistavo ritualų užuomazgos bei mirties ir pomirtinio gyvenimo suvokimas. Irako oloje rasta gėlių likučių - rūpinimasis mirusiaisiais. Tyrimai rodo jas turėjus gydomųjų savybių.

Balso stygos buvo pakankamai išsivysčiusios artikuliuotai kalbai. Jie gyveno šalia žmonių ir, tikėtina, galėjo juos suprasti. Slovėnijoje rasta neandertaliečiui priskiriama fleita - 12 cm ilgio iš jauno lokio šlaunikaulio su skylutėmis 4-iems pirštams. Tai gali rodyti abstraktaus mąstymo ir vaizduotės faktus.

Neandertaliečiai turėjo 13 % didesnes smegenis (1500 mililitrų) lyginant su šiuolaikinio žmogaus (1400 ml). Jie buvo nepaprastai fiziškai stiprūs. Vyrų ūgis buvo apie 175 cm, moterų - 160 cm. Akiduobių dydis liudija turėjus dideles akis. Dėl stambesnių kaulų ir didesnės raumenų masės turėjo sverti apie 10 kg daugiau nei šiuolaikiniai žmonės.

Yra keletas neandertaliečių išnykimo teorijų. Viena jų teigia, kad ši žmogaus rūšis pasiekė natūralią „evoliucijos aklavietę“, nesugebėjusi prisitaikyti prasidėjus paskutiniajam ledynmečiui. Pagal kitą teoriją neandertaliečiai, neturėdami gausios populiacijos, buvo išstumti žmonių (homo sapiens sapiens).

Pagal naujausių tyrinėjimų išvadas, neandertaliečiai ir žmonės kryžminosi, to pasekoje žmonija turi ir neandertalietiškų genų. Dabartinis žmogus turi dalį X chromosomų, kurios yra neandertaliečių kilmės, bet tokios chromosomos nebūdingos Afrikos negridams.

Pavadinimas „neandertalietis“ kilęs nuo Neandertal, nedidelio slėnio Vokietijoje, dviejų kaimų Erkrath ir Mettmann teritorijoje, netoli Diuseldorfo ir Vupertalio. Neandertaliečio kaulai ten rasti 1866 m. Dar anksčiau neandertaliečių kaulų rasta Belgijoje, 1829 m.

Nuorodos

Galerija


Commons-logo.svg.png Vikiteka: Neandertalietis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+9701-86=9615 wiki spaudos ženklai).