Neris
Kitos reikšmės – Neris (reikšmės).
| Neris | |
|---|---|
 | |
| Ilgis | 509 km |
| Baseino plotas | 24 942,3 km² |
| Vidutinis debitas | 180 m³/s |
| Ištakos | Baltarusija |
| Žiotys | Nemunas |
| Šalys | Lietuva, Baltarusija |
 Vikiteka: |
NerisVikiteka |
Neris (Baltarusijoje vadinama Vilija; brus. Вiлiя, lenk. Wilia, rus. Вилия) – antroji pagal ilgį Lietuvos upė. Ištakos Baltarusijoje, teka per Vilnių, Kernavę, o ties Kaunu įsilieja į Nemuną. Upės ilgis 510 km (Lietuvoje – 228 km). Plotis ties Vilniumi apie 100 metrų, Kaune ties žiotimis 290 metrų [1].
Pagonių pasaulėžiūroje upė užėmė labai svarbią vietą, palei jos krantus iki šiol yra išlikę nemažai laidojimo vietų, pilkapių, šventųjų ąžuolų giraičių, mitologinių akmenų.
Lietuvoje yra 56 % viso Neries baseino ploto. Baseine vyrauja palyginti laidūs vandeniui gruntai, miškingumas yra 28 %, pelkėtumas – apie 10 %, ežeringumas – 2,5 %.
Didžiausi intakai:
- Dešinieji: Servečius, Narutis, Stračia, Žeimena, Musė, Šventoji, Lietava (Lietauka)
- Kairieji: Dvinasė, Ilija, Uša, Ašmena, Vokė, Vilnia (Vilnelė), Lomena, Šešuva
Čekonė – labai vaizdingas dešinysis Neries intakas. Pasižymi staigiu nuolydžiu. Upelis nėra didelis, vidutiniškas plotis 2-2,5 metrai ties žiotimis, ir 0,5-1 metras aukštupyje, tačiau išsiskiria iš kitų intakų riedulių gausa vagoje.
Istorija[taisyti]
1857 metais grafas Konstantinas Tiškevičius atliko didžiausią XIX a. kelionę buvusios LDK teritorijoje – jis aplankė, išmatavo ir aprašė Neries aukštupį, kompleksiškai (geografijos, istorijos, etnografijos požiūriu) ištirta visa Neries upė, o rezultatai paskelbti knygoje „Neris ir jos krantai“.
Pavadinimo kilmė[taisyti]
Upėvardis yra grynai baltiškas ir siejamas su liet. nerti – „staigiai lįsti ar leistis į vandenį; plaukti po vandeniu“. Gali būti, kad veiksmažodžio nerti reikšmė buvusi taip pat ir apskritai „tekėti, bėgti“.[2]
Slavų kalbose vartojamas kitas Neries pavadinimas – Vilija. Būta mėginimų upėvardį Vilija sieti su lietuviškais žodžiais „vilnis“, „vilnyti“,[3] tačiau labiau tikėtina, kad jis yra slaviškas, perdarytas iš anksčiau vartoto Velja (rus. Велья) „didžioji“. [4] Pavadinimas Velja fiksuotas jau Ipatijaus metraštyje (XIII a. pirmoji pusė). Dviejų pavadinimų egzistavimas buvo sąlygotas to, kad susiliejus Neriai-Naročiui ir Vilijai lietuvių ir baltarusių protėviai nesutarė, kuriuo vardu vadinti ištekančią upę.
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Upės. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 81 psl.
- ↑ Algirdas Sabaliauskas. Iš kur jie? // Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 1994. p. 239.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. Vilnius, 1981. – 382–384 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 256–259 psl.
- Sąrašas:Neries intakai
- Neries regioninis parkas
- XX a. pr. Neries upė Brockhaus’o enciklopedijoje (rus.)
- Prof. Steponas Kulaila. Medžiaga monografijai apie Nerį
- Prof. Steponas Kulaila. Klelios mintys apie Nerį-Viliją
- Henrikas Adolfas Kebeikis. Žvilgsnis į Lietuvos tiltus. TILTAI PER NERĮ, Kopa, Kaunas, 2004 m., 488 psl. (54-90 psl.)
- Nemenčinės tiltas per Nerį
- Valakampių tiltas per Nerį Vilniuje
- Šilo tiltas per Nerį Vilniuje
- Žirmūnų tiltas per Nerį Vilniuje
- Karaliaus Mindaugo tiltas per Nerį Vilniuje
- Žaliasis tiltas per Nerį Vilniuje
- Baltasis pėsčiųjų tiltas per Nerį Vilniuje
- Geležinio Vilko tiltas per Nerį Vilniuje
- Žvėryno tiltas per Nerį Vilniuje
- Liubarto tiltas per Nerį Vilniuje
- Pėsčiųjų tiltas per Nerį tarp Žvėryno ir Vingio parko, Vilniuje
- Lazdynų tiltas per Nerį Vilniuje
- Panerių kabantis pėsčiųjų tiltas per Nerį Vilniuje
- Gariūnų tiltas per Nerį Vilniuje
- Verkšnionių tiltas per Nerį kelio Vievis-Maišiogala-Nemenčinė 4.8 km
- Tiltas per Nerį Jonavos aplinkkelyje
- Geležinkelio tiltas per Nerį Jonavoje
- Tiltas per Nerį kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis
- Kleboniškio tiltas per Nerį Kaune
- Eigulių tiltas per Nerį Kaune
- Varnių tiltas per Nerį Kaune
- Vilijampolės tiltas per Nerį Kaune
Galerija[taisyti]
Naručio ir Vilijos santaka Baltarusijoje
Neries vidurupis
Neries krantinė Vilniuje
Neries krantinė Vilniuje su iš pasodintų gėlių suformuotu užrašu „Aš tave myliu"
Nuo Lentainių piliakalnio Kauno raj.
| ||||||