Nervų sistema

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search

Nervų sistema – gyvūno organų sistema, kuri yra sudaryta iš specializuotų ląstelių – neuronų, kurie sudaro tinklą, šis neuronų tinklas koordinuoja gyvūno veiksmus ir perduoda signalus tarp skirtingų jo kūno dalių. Daugumos gyvūnų nervų sistema sudaryta iš centrinės nervų sistemos (CNS) ir iš periferinės nervų sistemos (PNS). Žmogaus CNS yra sudaryta iš galvos smegenų ir nugaros smegenų, o PNS sudaryta iš galvinių nervų (12 porų nervų, kurie eina iš galvos smegenų) ir nugarinių nervų (31 pora nervų, kurie yra susiję su nugaros smegenimis). Į PNS taip pat įeina ir autonominė nervų sistema (ANS), ji yra skirstoma į:

Gyvūnų nervų sistema koordinuoja raumenų veiklą, priima duomenis iš jutimo organų, inicijuoja veiksmus.

Nervų sistemos sandara[taisyti]

Stuburinių gyvūnų, įskaitant ir žmogų, nervų sistemą sudaro dvi dalys:

I. Periferinė nervų sistema (PNS): somatinė ir autonominė

  • Somatinė nervų sistema impulsus iš jutimo ląstelių perduoda CNS ir iš CNS į vykdomuosius organus –

raumenis.

  • Autonominė nervų sistema veikia autonomiškai (savarankiškai) ir reguliuoja vidaus organų veiklą:

širdies, virškinimo, liaukų ir t. t. Viena autonominės nervų sistemos dalis – simpatinė nervų sistema – parengia mus gintis: ji priverčia širdį greičiau plakti, plečia arterijas, padidina gliukozės kiekį kraujyje, sustiprina prakaitavimą, sulėtina virškinimą ir taip parengia veikti. Kita dalis – parasimpatinė nervų sistema – veikia priešingai. Ji nuramina, sulėtina širdies plakimą, sumažina gliukozės kiekį kraujyje ir pan. Simpatinė ir parasimpatinė sistemos veikia kartu ir padeda organizmui išlaikyti pastovią mūsų vidinę būseną.

II. Centrinė nervų sistema (CNS). Jai priklauso nugaros ir galvos smegenys .

  • Nugaros smegenys reguliuoja atskirų raumenų grupių ir vidaus organų darbą.
  • Galvos smegenis sudaro trys pagrindinės dalys:

1) Smegenų kamienas. Tai pailgosios smegenys (medulla), reguliuojančios širdies darbą bei kvėpavimą. Prie smegenų kamieno užpakalinės dalies prigludusios smegenėlės, kurios turi reikšmės mokymuisi ir atminčiai. Svarbiausia smegenėlių funkcija – raumenų veiklos kontroliavimas. Jos koordinuoja valingus judesius. Pažeidus smegenėles būna sunku vaikščioti, išlaikyti pusiausvyrą, sklandžiai atlikti kitus veiksmus. Smegenų kamieno viršutinėje dalyje yra dvi tarpusavyje sujungtos dalys, vadinamos gumburu. Čia ateina informacija iš juntamųjų neuronų. Ji nukreipiama į aukštesnes smegenų sritis, kurios atsakingos už regą, klausą, skonį ir lytą. Į gumburą ateina ir impulsai iš aukštesniųjų galvos smegenų dalių, kurie nukreipiami į smegenėles ir pailgąsias smegenis. Prie smegenų kamieno vidinės pusės prigludęs vadinamasis tinklinis darinys. Šis neuronų tinklas padeda kontroliuoti budrumą ir dėmesį. Tinklinis darinys taip pat rūšiuoja į čia ateinančius dirgiklius. Svarbiausią informaciją pateikiančius dirgiklius jis gali perduoti į kitus galvos smegenų skyrius. Taip mūsų smegenys gali apdoroti informaciją, tvarkyti gyvybines funkcijas sąmonei mažai dalyvaujant arba visai nedalyvaujant. Gyvybinės funkcijos yra vienodai sėkmingai tvarkomos tiek miegant, tiek būdraujant. Tuo metu aukštesnėse smegenų srityse gali vykti mąstymo, kalbos įsiminimo ir kiti psichikos procesai. 2) Limbinė sistema. Ji yra smegenų kamieno ir didžiųjų pusrutulių sandūroje. Limbinė sistema svarbi atminčiai, emocijoms, motyvacijai ir tenkinant pagrindinius mitybos ir sekso poreikius. Du limbinės sistemos dariniai turi migdolo vaisiaus formą ir veikia agresiją bei baimę. Kita limbinės sistemos dalis vadinama pogumburiu (hypothalamus). Vienos pogumburio neuronų grupelės reguliuoja alkio pojūtį, kitos – troškulio, taip pat kūno temperatūrą ir lytinę elgseną. Svarbiausia endokrininė liauka yra hipofizė. Šios liaukos hormonai reguliuoja augimą (gigantizmas – nanizmas), veikia kitų endokrininės sistemos liaukų darbą. 3) Smegenų žievė. Didžiausią reikšmę turi galvos smegenų didžiųjų pusrutulių žievė. Smegenų žievė yra plonas išorinis sluoksnis, dengiantis kairįjį ir dešinįjį smegenų pusrutulius. Jų storis yra 3 mm, paviršiuje yra apie 10 – 15 milijardų neuronų, kurie jungiasi vieni su kitais. Smegenų žievė palyginti jauna, tik keli milijonai metų. Tai mikroprocesorius, kuris gauna tūkstančius bitų informacijos per minutę ir ją apdoroja. Dirba lėčiausiai iš visų trijų smegenų dalių. Tai smegenų dalis, kuri reikalinga mūsų kalbai, vaizdams, mokantis eilėraščius, rašant rašinius. Taigi, ji yra pagrindas kognityviniams procesams. Kiekvieną pusrutulį sudaro 4 dalys arba skiltys: kaktos, momens, pakaušio bei smilkinių.

Nervų sistemos anatomija[taisyti]

Nervų sistema skirstoma į:


Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius (+9191-46=9145 wiki spaudos ženklai).