Nobelio fizikos premijos laureatai

Wilhelm Röntgen (1845–1923), pirmasis Nobelio fizikos premijos laureatas

Nobelio fizikos premija (šved. Nobelpriset i fysik) – kasmetinis apdovanojimas, kurį skiria Švedijos Karališkoji mokslų akademija. Tai viena iš šešių Nobelio premijų, o skiriama nuo 1901 m. Administruojama Nobelio fondo ir yra laikoma prestižiškiausiu apdovanojimu fizikos srityje. Premija kasmet įteikiama ceremonijos gruodžio 10 d. (Nobelio mirties metinių) metu Švedijoje.

Laureatai[taisyti]

1901−1950[taisyti]

Metai	Vardas	Šalis	Pastabos
1901	Wilhelm Conrad Röntgen	Vokietijos imperija	pripažįstant ypatingus nuopelnus, kuriuos perteikė atrasdamas nepaprastus spindulius.
1902	Hendrik Lorentz Pieter Zeeman	Nyderlandai	pripažįstant ypatingus nuopelnus, kuriuos jie perteikė magnetizmo įtakos spinduliavimo fenomenui tyrinėjimais. (žr. Zimano efektas)
1903	Antoine Henri Becquerel	Prancūzija	pripažįstant ypatingus nuopelnus, kuriuos perteikė atrasdamas savaiminį radioaktyvumą.
1903	Pierre Curie Marie Curie	Prancūzija 20px Lenkija/ Prancūzija	pripažįstant ypatingus nuopelnus, kuriuos jie perteikė bendru radiacijos fenomeno, kurį atrado profesorius Henris Bekerelis, tyrinėjimu.
1904	John William Strutt	Jungtinė Karalystė	už pačių svarbiausių dujų tankių tyrinėjimus ir už argono atradimą.
1905	Philipp Eduard Anton von Lenard	Vokietijos imperija	už darbus su katodiniais spinduliais.
1906	Joseph John Thomson	Jungtinė Karalystė	už nuopelnus teoriniuose ir eksperimentiniuose dujų elektrinio laidumo tyrimuose.
1907	Albert Abraham Michelson	JAV	už jo tikslius optinius instrumentus bei su jais susijusius spektroskopinius ir metrologinius tyrimus.
1908	Gabriel Lippmann	Prancūzija	už spalvotos fotografijos metodą, pagrįstą interferencijos reiškiniu.
1909	Guglielmo Marconi Karl Ferdinand Braun	Italija Vokietijos imperija	už indėlį į bevielės telegrafijos vystymą.
1910	Johannes Diderik van der Waals	Nyderlandai	už jo darbą su dujų ir skysčių būsenų lygtimis.
1911	Wilhelm Wien	Vokietijos imperija	už šiluminio spinduliavimo dėsnių atradimą.
1912	Nils Gustaf Dalén	Švedija	už automatinių ventilių, skirtų naudoti švyturių dujų akumuliatoriuose, išradimą.
1913	Heike Kamerlingh-Onnes	Nyderlandai	už medžiagų žemose temperatūrose tyrinėjimus, vedusius prie helio suskystinimo.
1914	Max von Laue	Vokietijos imperija	už Rentgeno spindulių kristalografijos atradimą.
1915	William Henry Bragg William Lawrence Bragg	Jungtinė Karalystė	pripažįstant jų nuopelnus Rentgeno spindulių pagalba tyrinėjant kristalines struktūras.
1916	Nėra apdovanojimo		Piniginis prizas pervestas į fizikos premijos fondą.
1917	Charles Glover Barkla	Jungtinė Karalystė	už elementų Rentgeno spindulių fluorescencijos atradimą.
1918	Max Planck	Vokietijos imperija	pripažįstant nuopelnus, kuriuos perteikė fizikos vystymui įvesdamas energijos kvantą. (žr. Planko konstanta)
1919	Johannes Stark	Vokietijos imperija	už Doplerio efekto atradimą kanaliniuose spinduliuose ir spektrinė linija spektrinių linijų trūkius elektriniuose laukuose.
1920	Charles Edouard Guillaume	Šveicarija	pripažįstant jo nuopelnus, kuriuos perteikė tiksliems matavimams fizikoje, atradęs anomalija nikelio plieno lydiniuose.
1921	Albert Einstein	Veimaro respublika Šveicarija	už pagalbą teorinei fizikai, ypač už fotoefekto paaiškinimą.
1922	Niels Henrik David Bohr	Danija	už pagalbą tiriant atomų struktūrą ir spinduliavimo iš jų sklidimą.
1923	Robert Andrews Millikan	JAV	už jo darbus su elementariaisiais krūviais ir už fotoefektą.
1924	Karl Manne Georg Siegbahn	Švedija	už jo atradimus ir tyrimus Rentgeno spindulių spektroskopijoje.
1925	James Franck Gustav Ludwig Hertz	Veimaro respublika	už dėsnių, nusakančių elektronų susidūrimus su atomais, atradimą.
1926	Jean Baptiste Perrin	Prancūzija	už jo darbus tiriant netolydžios struktūros medžiagas, ypač už nusėdimo pusiausvyros atradimą.
1927	Arthur Holly Compton	JAV	už efekto, pavadinto jo vardu, atradimą. (žr. Komptono efektas)
1927	Charles Thomson Rees Wilson	Jungtinė Karalystė	už metodą, leidusį kondensuotų garų pagalba pamatytį dalelių, turinčių elektros krūvį, kelius. (žr. Vilsono kamera)
1928	Owen Willans Richardson	Jungtinė Karalystė	už jo darbus apie termijoninį spinduliavimą, ypač už Ričardsono dėsnio atradimą (pavadinta jo garbei).
1929	Louis de Broglie	Prancūzija	už banginės elektronų prigimties atradimą. (žr. De Broilio hipotezė)
1930	Chandrasekhara Venkata Raman	Indija	už darbus apie šviesos sklaidą ir už Ramano sklaidos atradimą (pavadinta jo garbei).
1931	Nėra apdovanojimo		Piniginis prizas pervestas į fizikos premijos fondą.
1932	Werner Karl Heisenberg	Veimaro respublika	už kvantinės mechanikos sukūrimą ir jos taikymą, kuris nuvedė prie alotropinių vandenilio formų atradimo.
1933	Erwin Schrödinger Paul Dirac	Austrija Jungtinė Karalystė	už naujų produktyvių atominės teorijos formų atradimą.
1934	Nėra apdovanojimo		pusė piniginio prizo pervesta į Pagrindinį fondą, likusi pusė - į fizikos premijos fondą.
1935	James Chadwick	Jungtinė Karalystė	už neutrono atradimą.
1936	Victor Franz Hess	Austrija	už kosminio spinduliavimo atradimą.
1936	Carl David Anderson	JAV	už pozitrono atradimą.
1937	Clinton Joseph Davisson George Paget Thomson	JAV Jungtinė Karalystė	už eksperimentinį elektronų difrakcijos kristaluose atradimą.
1938	Enrico Fermi	Italija	už naujų radioaktyvių elementų, gautų neutronų švitinimų, egzistavimo demonstravimą ir už branduolinių reakcijų, sukeltų lėtais neutronais, atradimą.
1939	Ernest Lawrence	JAV	už ciklotrono išradimą bei tobulinimą bei rezultatus, gautus jį panaudojant.
1940	Nėra apdovanojimų		pusė piniginio prizo pervesta į Pagrindinį fondą, likusi pusė - į fizikos premijos fondą.
1941	Nėra apdovanojimų		pusė piniginio prizo pervesta į Pagrindinį fondą, likusi pusė - į fizikos premijos fondą.
1942	Nėra apdovanojimų		pusė piniginio prizo pervesta į Pagrindinį fondą, likusi pusė - į fizikos premijos fondą.
1943	Otto Stern	JAV	už indėlį vystant molekulinių spindulių metodą ir už protono magnetinio momento atradimą.
1944	Isidor Isaac Rabi	JAV	už rezonansinį metodą, skirtą magnetinėms branduolių savybėms užrašyti.
1945	Wolfgang Pauli	Austrija	už Draudimo principo atradimą (dabar vadinamu Pauli draudimo principu).
1946	Percy Williams Bridgman	JAV	už aparato, galinčio sukurti tin aukštą slėgį, išradimą ir už atradimus aukšto slėgio fizikoje.
1947	Edward Victor Appleton	Jungtinė Karalystė	už viršutinės atmosferos fizikos tyrinėjimą, ypač už dabar vadinamą Apletono sluoksnio atradimą.
1948	Patrick Maynard Stuart Blackett	Jungtinė Karalystė	už Vilsono kameros vystymą ir su tuo susijusius atradimus branduolinės fizikos ir kosminio spinduliavimo srityse.
1949	Hideki Yukawa	Japonija	už mezonų egzistavimo prognozę remiantis teoriniais darbais apie branduolines jėgas.
1950	Cecil Frank Powell	Jungtinė Karalystė	už fotografinio metodo branduoliniams procesams tirti vystymą ir atradimus, susijusius su mezonais, taikant šį metodą.

1951−2000[taisyti]

Metai	Vardas	Šalis	Pastabos
1951	John Douglas Cockcroft Ernest Thomas Sinton Walton	Jungtinė Karalystė Airija	už novatorišką darbą atomų virsmuose, sukeltuose dirbtinai pagreitintomis dalelėmis.
1952	Felix Bloch Edward Mills Purcell	Jungtinės Amerikos Valstijos	už tikslių branduolinių magnetinių skaičiavimų metodų vystymą ir su tuo susijusius atradimus.
1953	Frits Zernike	Nyderlandai	už fazinio kontrasto metodo demonstravimą, ypač už fazinio kontrasto mikroskopo išradimą.
1954	Max Born	Vakarų Vokietija	už esminius tyrinėjimus kvantinėje mechanikoje, ypač jo statistinį bangos funkcijos paaiškinimą.
1954	Walther Bothe	Vakarų Vokietija	už atsitiktinumo metodą ir su juo susijusius atradimus.
1955	Willis Eugene Lamb	Jungtinės Amerikos Valstijos	už atradimus, susijusius su vandenilio spektru. (žr. Lamo poslinkis)
1955	Polykarp Kusch	JAV	už tikslų elektrono magnetinio momento nustatymą.
1956	William Bradford Shockley John Bardeen Walter Houser Brattain	JAV	už puslaidininkių tyrimus ir tranzistoriaus afekto atradimą.
1957	Chen Ning Yang (楊振寧) Tsung-Dao Lee (李政道)	Kinija JAV	už jų lyginumo pažeidimų tyrinėjimus, kurie nuvedė prie svarbių atradimų, susijusių su elementariosiomis dalelėmis.
1958	Pavelas Čerenkovas Ilja Frankas Igor Yevgenyevich Tamm	TSRS	už Čerenkovo-Vavilovo efekto atradimą ir paaiškinimą.
1959	Emilio Gino Segrè Owen Chamberlain	JAV	už antiprotono atradimą.
1960	Donald Arthur Glaser	JAV	už burbulinės kameros išradimą.
1961	Robert Hofstadter	JAV	už jo novatoriškas elektronų sklaidos atomų branduoliuose studijas ir už tuo būdų pasiektus atradimus branduolių struktūroje.
1961	Rudolf Ludwig Mössbauer	Vakarų Vokietija	už jo tyrimus gama spinduliuotės rezonansinėje sugertyje.
1962	Lev Davidovich Landau	TSRS	už jo novatoriškas kondensuotųjų medžiagų teorijas, ypač už skystą helį.
1963	Eugene Paul Wigner	JAV	už jo indėlį į atomo branduolių ir elementariųjų dalelių teorijas, ypač už pagrindinių simetrijos principų atradimą ir taikymą.
1963	Maria Goeppert-Mayer J. Hans D. Jensen	JAV Vakarų Vokietija	už jų atradimus branduolių sluoksnių struktūroje.
1964	Charles Hard Townes Nicolay Gennadiyevich Basov Aleksandr Prokhorov	JAV TSRS TSRS	už esminius darbus kvantinėje elektronikoje, nuvedusių prie generatorių ir stiprintuvų konstravimo, paremtu mazerio-lazerio principu.
1965	Sin-Itiro Tomonaga Julian Schwinger Richard Phillips Feynman	Japonija JAV JAV	už jų esminius darbus kvantinėje elektrodinamikoje.
1966	Alfred Kastler	Prancūzija	už optinių metodų Herco rezonansams atomuose tirti atradimą ir vystymą.
1967	Hans Albrecht Bethe	JAV	už jo indėlį į branduolinių reakcijų teoriją, ypač kas sieja energijos gamybą žvaigždėse.
1968	Luis Walter Alvarez	JAV	už jo lemiamą indėlį į elementariųjų dalelių fiziką, o tiksliau, už didelio numerio rezonansinių būsenų atradimą, kurį padaryti leido jo atradimai naudojant vandenilio burbulines kameras ir duomenų analizę.
1969	Murray Gell-Mann	JAV	už indėlį ir atradimus elementariųjų dalelių ir jų sąveikos klasifikavime.
1970	Hannes Olof Gösta Alfvén	Švedija	už esminį darbą ir atradimus magnetohidrodinamikoje su produktyviais taikymais įvairiose plazmos fizikos srityse.
1970	Louis Eugene Félix Néel	Prancūzija	už esminį darbą ir atradimus antiferomagnetizme ir feromagnetizme, nuvedusius prie svarbių taikymų kieto kūno fizikoje.
1971	Dennis Gabor	Jungtinė Karalystė	už holografijos metodo išradimą ir vystymą.
1972	John Bardeen Leon Neil Cooper John Robert Schrieffer	JAV	už superlaidumo teorijos sukūrimą (dar žinomą kaip BCS teorija).
1973	Leo Esaki Ivar Giaever	Japonija JAV	už jų eksperimentinius tuneliavimo reiškinio puslaidininkiuose ir superlaidininkuose.
1973	Brian David Josephson	Jungtinė Karalystė	už jo teorines supersrovės per tunelinį barjerą savybių prognozes, tiksliau tuos fenomenus, kurie žinomi kaip Džozefsono eketas.
1974	Martin Ryle Antony Hewish	Jungtinė Karalystė	už jų novatoriškus tyrimus radijo astrofizikoje: M. Rylei už jo diafragmos sintezės technikos atradimą; A. Hevišui už lemiamą vaidmenį pulsarų atradime.
1975	Aage Niels Bohr Ben Roy Mottelson Leo James Rainwater	Danija Danija JAV	už sąryšio tarp kolektyvinio judėjimo ir dalelės judėjimo atomų branduoliuose atradimą ir už atomo branduolio teorijos, pagrįstos šiuo sąryšiu, vystymą.
1976	Burton Richter Samuel Chao Chung Ting	JAV	už jų novatorišką darbą atrandant naujo tipo sunkiąją elementariąją dalelę (t. y. už J/ψ dalelę, kuri patvirtino, kad barioninė medžiaga yra sudaryta iš kvarkų).
1977	Philip Warren Anderson Nevill Francis Mott John Hasbrouck van Vleck	JAV Jungtinė Karalystė JAV	už jų esminius teorinius elektroninės magnetinių ir neorientuotų sistemų struktūros tyrimus.
1978	Pyotr Leonidovich Kapitsa	TSRS	už pamatinius išradimus ir atradimus žematemperatūrėje fizikoje.
1978	Arno Allan Penzias Robert Woodrow Wilson	JAV JAV	už kosminės mikrobanginės foninės spinduliuotės atradimą.
1979	Sheldon Lee Glashow Abdus Salam Steven Weinberg	JAV Pakistanas JAV	už indėlį į vieningos silpnosios ir elektromagnetinės sąveikos tarp elementariųjų dalelių teoriją.
1980	James Watson Cronin Val Logsdon Fitch	JAV	už fundamentinės simetrijos principų pažeidimų atradimo neutralių K mezonų skilime. (žr. CP pažeidimas)
1981	Nicolaas Bloembergen Arthur Leonard Schawlow	JAV JAV	už indėlį į lazerinės spektroskopijos vystymą.
1981	Kai Manne Börje Siegbahn	Švedija	už indėlį į didelės raiškos elektronų spektroskopijos vystymą.
1982	Kenneth Wilson	JAV	už jo krizinio fenomeno fazinių virsmų sąryšyje teoriją.
1983	Subrahmanyan Chandrasekhar	JAV	už jo teorines ir eksperimentines fizikinių procesų svarbos žvaigždžių struktūroje ir evoliucijoje studijas. (žr. Čandrasekaro riba)
1983	William Alfred Fowler	JAV	už jo teorines ir eksperimentines branduolinių reakcijų svarbos cheminių elementų Visatoje formavimesi studijas.
1984	Carlo Rubbia Simon van der Meer	Italija Nyderlandai	už jų lemiamą indėlį į didelį projektą, nuvedusio prie lauko dalelių (silpnosios sąveikos tarpininkų) W ir Z atradimo.
1985	Klaus von Klitzing	Vakarų Vokietija	už kvantinio Holo efekto atradimą.
1986	Ernst Ruska	Vakarų Vokietija	už jo esminius darbus elektronų optikoje ir už pirmojo elektronų mikroskopo sukūrimą.
1986	Gerd Binnig Heinrich Rohrer	Vakarų Vokietija Šveicarija	už skleidimo tuneliavimo mikroskopo kūrimą.
1987	Johannes Georg Bednorz Karl Alexander Müller	Vakarų Vokietija Šveicarija	už svarbų laimėjimą superlaidumo keramikinėse medžiagose atradime.
1988	Leon Max Lederman Melvin Schwartz Jack Steinberger	JAV	už neutrinų pluošto metodą ir leptonų dubleto struktūros demonstravimą neutrino atradime.
1989	Norman Foster Ramsey	JAV	už atskirų vibracinių laukų metodo išradimą ir jo panaudojimą vandeniliniame mazeryje ir kituose atominiuose laikrodžiuose.
1989	Hans Georg Dehmelt Wolfgang Paul	JAV Vakarų Vokietija	už jonų spąstų technikos vystymą.
1990	Jerome Friedman Henry Way Kendall Richard Taylor	JAV JAV Kanada	už novatoriškus giluminės neelastingos elektronų sklaidos nuo protonų ir neutrinų tyrimus, kuri turėjo didelę reikšmę kvarkų modelio fizikoje vystymui.
1991	Pierre-Gilles de Gennes	Prancūzija	už atradimą, jog metodai, naudojami tvarkos fenomenui paprastose sistemose tirti, gali būti apibendrinti ir labiau komplikuotoms medžiagų formoms, konkrečiai skystiesiems kristalams ir polimerams.
1992	Georges Charpak	Prancūzija	už dalelių detektorių išradimą ir vystymą, o tiksliau, už daugiavielę proporcingąją kamerą.
1993	Russell Alan Hulse Joseph Hooton Taylor Jr.	JAV	už naujo tipo pulsaro (PSR B1913+16) atradimą, kuris suteikė naujų galimybių studijuojant gravitaciją.
1994	Bertram Brockhouse	Kanada	už neutroninės spektroskopijos vystymą ir už novatorišką indėlį į neutronų sklaidos, naudojamą kondensuotųjų medžiagų tyrimuose, vystymą.
1994	Clifford Glenwood Shull	JAV	už neutronų difrakcijos technikos vystymą ir už novatorišką indėlį į neutronų sklaidos, naudojamą kondensuotųjų medžiagų tyrimuose, vystymą.
1995	Martin Lewis Perl	JAV	už tau leptono aptikimą ir už novatorišką eksperimentinį indėlį į leptonų fiziką.
1995	Frederick Reines	JAV	už neutrinų aptikimą ir už novatorišką eksperimentinį indėlį į leptonų fiziką.
1996	David Morris Lee Douglas D. Osheroff Robert Coleman Richardson	JAV	už Helio 3 supertakumo atradimą.
1997	Steven Chu Claude Cohen-Tannoudji William Daniel Phillips	JAV Prancūzija JAV	už atomų šaldymo ir kaupimo, pasitelkiant lazerio šviesą, metodų vystymą. (žr. Lazerinis šaldymas)
1998	Robert Laughlin Horst Ludwig Störmer Daniel Chee Tsui	JAV Vokietija JAV	už jų naujos kvantinių skysčių su trupmeninių krūvių ryšiais formos atradimą. (žr. Trupmeninis kvantinis Holo efektas)
1999	Gerardus 't Hooft Martinus Veltman	Nyderlandai	už elektrosilpnosios sąveikos kvantinės struktūros aiškinimą.
2000	Zhores Ivanovich Alferov Herbert Kroemer	Rusija Vokietija	už puslaidininkių heterostruktūrų, naudojamų optoelektronikoje, vystymą.
2000	Jack Kilby	JAV	už vaidmenį išrandant integrines grandines.

Nuo 2001[taisyti]

Metai	Vardas	Šalis	Pastabos
2001	Eric Allin Cornell Wolfgang Ketterle Carl Edwin Wieman	JAV Vokietija JAV	"už pasiekimus atskiestų šarminių atomų dujų Bozės-Einšteino kondensacijoje ir už ankstesnes esmines kondensatų savybių studijas.
2002	Raymond Davis Jr. Masatoshi Koshiba	JAV Japonija	už novatoriškus indėlius į astrofiziką, o tiksliau, už kosminių neutrinų aptikimą.
2002	Riccardo Giacconi	JAV	už novatorišką indėlį į astrofiziką, kuris leido atrasti kosminės Rentgeno spinduliuotės šaltinius.
2003	Alexei Alexeevich Abrikosov Vitaly Lazarevich Ginzburg Anthony James Leggett	JAV Rusija Jungtinė Karalystė	už novatoriškus įnašus į superlaidininkų teoriją ir superskysčius.
2004	David J. Gross Hugh David Politzer Frank Wilczek	JAV	už asimptotinės laisvės stipriosios sąveikos teorijoje atradimą.
2005	Roy Glauber	JAV	už indėlį į optinės koherencijos kvantinę teoriją.
2005	John Hall Theodor Hänsch	JAV Vokietija	už indėlį į tikslios lazerinės spektroskopijos vystymą, įtraukiant optinio dažnio šukų metodą.
2006	John Mather George Smoot	JAV	už juodo kūno formos ir reliktinės spinduliuotės anizotropijos atradimą.
2007	Albert Fert Peter Grünberg	Prancūzija Vokietija	už milžiniškos magnetovaržos efekto atradimą.
2008	Yoichiro Nambu	Japonija	už spontaniškos simetrijos pažaidos subatominėje fizikoje mechanizmo atradimą.
2008	Makoto Kobayashi Toshihide Maskawa	Japonija	už simetrijos pažeidimo subatominėje fizikoje kilmės atradimą, kuris numato mažiausiai trijų kvarkų šeimų egzistavimą.
2009	Charles K. Kao	Kinija/ Jungtinė Karalystė	už novatoriškus pasiekimus, susijusius su šviesos perdavimu šviesolaidžiais optinėse komunikacijose.
2009	Willard S. Boyle, George E. Smith	Kanada/ JAV, JAV	už puslaidininkinio vaizdo gavimo integrinio grandyno – CCD jutiklio – išradimą.
2010	Andre Geim, Konstantin Novoselov	Rusija/ Nyderlandai, Rusija/ Jungtinė Karalystė	už grafeno sukūrimą