Olimpinės žaidynės
Olimpinės žaidynės arba Olimpiada – tarptautinės daugelio sportų varžybos, vykstančios kas ketverius metus. Olimpinės žaidynės prasidėjo Antikinėje Graikijoje, o XIX amžiaus gale žaidynes atgaivino prancūzas Pjeras de Kubertenas (Pierre de Coubertin). Atgaivintos olimpinės žaidynės, dažnai vadinamos vasaros žaidynėmis, vyksta kas ketverius metus nuo 1896 m., išskyrus metus, kai vyko pasauliniai karai.
Paskutinės žaidynės vyko 2008 m. Pekine, Kinijos LR, ateinančios vyks Londone – 2012 m. liepos 27 d. – rugpjūčio 12 d.
Nuo 1924 m. rengiamos žiemos sportų žaidynės. Pradžioje jos buvo rengiamos tais pačiais metais, kaip ir vasaros, bet nuo 1994 m. jos rengiamos praėjus dvejiems metams po vasaros žaidynių.
Olimpiniai simboliai[taisyti]
Olimpiniai simboliai – žiedai, šūkis ir liepsna perteikia olimpinę dvasią ir pagrindines vertybes – universalumą, tobulumo siekį, taiką ir atvirumą.
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Olimpiniai žiedai.
Penki persidengiantys žiedai iliustruoja Olimpinio judėjimo universalumą. Olimpiniai žiedai pavaizduoti ir Olimpinėje vėliavoje. Šį, dabar visame pasaulyje atpažįstamą simbolį 1915 m. pasiūlė Pjeras de Kubertenas. Penki tarpusavyje susijungę žiedai simbolizuoja penkis atskirus žemynus, kurie Olimpinių Žaidynių metu tampa tarsi vienas žemynas, viena bendra šeima.
Olimpinis šūkis – Citius Altius Fortius („Greičiau, aukščiau, tvirčiau“) kviečia tobulėti olimpine dvasia:
Greičiau – būk greitesnis, pranašesnis sporto varžybose; Aukščiau – būk aukštesnės moralės; Tvirčiau – būk stipresnis, tvirtesnis kovoje su gyvenimo sunkumais ir negerovėmis.
Šis šūkis perteikia tobulumo siekį, kuris turi tapti kiekvieno olimpiečio asmenine gyvenimo filosofija. Šūkio esmė – asmeninio tobulumo siekis, kuris nebūtinai turi sutapti su siekiu nugalėti varžovą. Kad geriau suprasti prasmę, galime jį palyginti su kitu žinomu šūkiu – „Svarbiausia ne laimėti, bet dalyvauti!“
Nuo 1920 m. šis šūkis yra sudedamoji Olimpinių žaidynių emblemos (Olimpinių žiedų) dalis.
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Olimpinė liepsna ir Olimpinė ugnis.
Olimpinė ugnis, uždegta Olimpijoje (Graikija) ir atnešta į žaidynių vietą. Simbolizuoja kilnius siekius, taiką, draugystę ir vienybę. Ugnies uždegimas Olimpijoje, olimpinio deglo estafetė – tai olimpinių žaidynių preliudija.
Kita atributika
Be paminėtų esminių simbolių, naudojama ir papildoma simbolika:
- laimėtojų medaliai, pirmą kartą panaudoti 1924 m. Paryžiuje vykusiose žaidynėse;
- olimpiados emblema, pradėta kurti kiekvienoms žaidynėms nuo 1976 m. Monrealyje vykusių žaidynių;
- oficialūs žaidynių plakatai, pirmą kartą panaudoti 1928 m. Sankt Morice vykusiose žiemos žaidynėse;
- pašto ženklai, pirmą kartą panaudoti 1920 m. Amsterdame vykusiose žaidynėse;
- mokėjimo kortelės;
- kiti suvenyrai.
Lietuva Olimpinėse žaidynėse[taisyti]
Pagrindinis straipsnis: Lietuva olimpinėse žaidynėse
Pirmą kartą Olimpinėse žaidynėse Lietuva dalyvavo 1924 m. gegužės 25 dieną Paryžiuje (Prancūzija). Dalyvavusi Olimpinėse žaidynėse Amsterdame ir Sankt Morice, Lietuva ruošėsi Helsinkio 1940 m. Olimpinėms žaidynėms, tačiau prasidėjo Antrasis pasaulinis karas ir Lietuvos pastangos nuėjo veltui.
Rusijos okupacijos ir aneksijos metu Lietuvos, kaip atskiros šalies, dalyvavimas Žaidynėse buvo sustabdytas. Sovietų Sąjungos gyvavimo laikais Olimpinėse žaidynėse lietuviai galėjo dalyvauti tik kaip sovietinių komandų nariai. Taip, pvz., 1988 m. olimpiadoje SSRS nugalėjo vyrų krepšinio varžybose, ir jos branduolį sudarė lietuviai.
1989 m. Vilniuje pasirašyta sutartis tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos Olimpinių Komitetų ir sukurta Baltijos valstybių olimpinė asociacija. Lietuvos sportininkai vėl pradėjo dalyvauti žaidynėse kaip suverenios valstybės atstovai.
Olimpinių žaidynių vieta[taisyti]
Lentelėje pateikiama informacija apie vasaros bei žiemos olimpinių žaidynių vietą.
Antikinės žaidynės[taisyti]
Nėra tiksliai žinoma kada prasidėjo Olimpinės žaidynės, tačiau egzistuoja keletas legendų apie žaidynių kilmę. Pirmas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Olimpinių žaidynių atvejis – 776 m. pr. m. e. Olimpijos mieste vykusios žaidynės, bet žinoma, jog tai nebuvo pirmosios žaidynės. Tų laikų žaidynės buvo vietinės vieno sporto (jojimo lenktynių stadione) varžybos.
Vėliau žaidynės tapo vis svarbesnės Graikijoje, apogėjų pasiekė šeštame bei penktame amžiais pr. m. e. Žaidynės buvo svarbios ir religiškai, tarp varžybų buvo nešamos aukos dievams, rengiamos įvairios ceremonijos. Varžybų skaičius padidėjo iki 20 rungčių. Žaidynės tęsdavosi kelias dienas. Varžybų laimėtojai buvo labai gerbiami, atleidžiami nuo mokesčių, apie juos rašomos poemos, kuriamos skulptūros. Žaidynės vyko kas ketverius metus, laikotarpis tarp žaidynių vadintas Olimpiada, šis laikotarpis buvo svarbus metų skaičiavimui.
Romėnams užėmus Graikiją, žaidynės prarado svarbą, o krikščionybei tapus pagrindine imperijos religija, žaidynės laikytos pagonių švente, todėl 394 metais imperatorius Teodosijus I žaidynes uždraudė. Jas vėl pradėta rengti nuo 1896 m.
Nuorodos[taisyti]
Tarptautinės organizacijos
- Tarptautinis Olimpinis Komitetas
- Europos olimpinis komitetas
- Tarptautinis parolimpinis komitetas
- Olimpinis muziejus
- Olimpinių vasaros sporto šakų federacijų asociacija
| ||||||||||||||
| ||||||