Pėdos griaučiai
Pėdos griaučiai (lot. ossa pedis) - kaulai, sudarantys pėdą. Pėdos griaučiai yra sudaryti iš:
- Septynių čiurnos kaulų (ossa tarsi): šokikaulio (talus), kulnakaulio (calcaneus), laivakaulio (os naviculare), vidinio pleištuko (os cuneiforme mediale), tarpinio pleištuko (os cuneiforme intermedium), šoninio pleištuko (os cuneiforme laterale) ir kubakaulio (os cuboideum);
- Penkių padikaulių (ossa metatarsi);
- Keturiolikos pirštakaulių (ossa digitorum pedis)
Čiurnos kaulai
Kulnakaulis
Kulnakaulis (lot. calcaneus) – pats didžiausias, žemyn ir atgal atsikišęs, netaisyklingo kubo pavidalo čiurnos kaulas. Jo išilginė ašis pakrypusi į priekį, į viršų ir šiek tiek į šoną.
Kaulo sandara
Kaulo viršutinis paviršius sudėtingiausias. Jame matyti trys sąnariniai laukai, sunerti su atitinkamais šokikaulio laukais: du jų - priekinis šokikaulinis sąnarinis paviršius ir vidurinis šokikaulinis sąnarinis paviršis - yra mažesni, o vienas - užpakalinis šokikaulinis sąnarinis paviršius - yra didelis. Prieš jį įstrižai driekiasi kulnakaulio vaga, kuri su tokia pačia šokikaulio vaga sudaro čiurnos antį. Kaulo apatinis paviršius įlinkęs ir gruoblėtas. Jo priekiniame gale, ties priekinio paviršiaus riba, yra neryškus kulnakaulio gumburėlis. Priekinis paviršius pažiausias, jį visą užima įdubęs kubakaulinis sąnariis paviršius, kuris susineria su bendravardžiu kaulu. Užpakainį paviršių užima didelis kulno gumburas, kurio apačioje yra dvi ataugos: didesnė vidine kulno gumburo atauga ir mažesnė šoninė kulno gumburo atauga. Viršutinė kulno gumburo dalis kiek įdubusi. Čia įsistato tepalinis trigalvio blauzdos raumens maišelis. Žemiau įdubods yra šiurkštuma, prie kurios tvirtinasi šio raumens sausgyslė, paprastai vadinama Achilo sausgysle. Medialinis kaulo paviršius yra įdubęs. Jį galima apčiuopti po vidine kulkšnimi. Jo priekyje kyšo šokikaulio atrama. Atramos viršuje yra jau minėtas vidurinis šokikaulinis sąnarinis paviršius, o po ja driekiasi kojos nykšcio ilgojo lenkiamaojo raumens sausgyslės vaga. Lateralinis (šoninis) kaulo paviršius lygus, apčiuopiamas po šonine kulkšnimi. Ties jo priekinio treędalio pradžia esti neryškus šeivikaulinis skridinys. Kai jis būba ryškus, į apačią ir atgal nuo jo galima pastebėti ilgojo šeivinio raumens sausgyslės vagą.
Sudėtis ir padėtis
Kulnakaulio, kaip ir šokikaulio masyvą sudaro akytoji kaulinė medžiaga. Nustatant, ar kulnakaulis kairysis ar dešinysis, jį reikia laikyti taip, kad kilno gumburas būtų nykrypęs atgal, šokikauliniais paviršiai - į viršų, o šokikaulio atrama - ų vidų. Kunakaulio kaulėjimo centras atsiranda vaisiaus gyvenimo 4-7 mėnesį.
Šokikaulis
Šokikaulis (talus) - antras pagal dydį čiurnos kaulas. Šis kaulas yra svarbus, nes jungia blauzdos kaulus su pėdos kaulais. Šokikaulis pėdoje guli virš kulnakaulio, jo kūnas, kaip ir kulnakaulio, yra netaisyklingo kubo formos. Ypač ryškiai šokikaulyje matomas šokikaulio skridinys (trochlea tali), sudarantis net tris šokikaulio paviršius: viršutinį (facies superior), vidinį kulkšninį (facies malleolaris medialis) ir šoninį kulkšninį (facies malleolaris lateralis). Nuo skridinio šokikaulio kaklu yra atskirta šokikaulio galva (caput tali), kurios laivakauliniu sąnariniu paviršiumi (facies articularis navicularis), šokikaulis jungiasi su laivakauliu. Šokikaulio masyvą sudaro akytoji medžiaga, ją iš išorės dengia plonas standžiosios medžiagos sluoksnis. Šokikaulio kaulėjimo taškas užsimezga 7-8 vaisiaus raidos mėnesį.
Laivakaulis
Laivakaulis (os naviculare) tarytum užbaigia ne vietoje plokštumoje esančią proksimalinę čiurnos kaulų eilę. Jis yra visai prieš šokikaulį ir primena šonu gulintį laivą, kurio įdubęs proksimalinis paviršius susineria su šokikaulio galva, o išsigaubęs distalinis paviršius turi tris laukelius jungtis su pleištukais. Vidinis kaulo paviršius ištįsta į laivakaulio šiurkštumą (tuberositas ossis navicularis) prie kurios tvirtinasi priekinio blauzdos raumens sausgyslė. Viršutinis laivakaulio paviršius yra iškilas, o apatinis – įdubas. Laivakaulio kaulėjimo centras susiformuoja 3-4 intrauterininį mėnesį.
Kubakaulis
Kubakaulis (os cuboideum) iš šono užbaigia distalinę čiurnos kaulų eilę ir yra netaisyklingo kubo pavidalo. Jo viršutinis paviršius yra gruoblėtas, prie jo tvirtinasi gretimus čiurnos kaulus jungią raiščiai. Apatiniame, arba pado, paviršiuje yra ilgojo šeivinio raumens sausgyslės vaga (sulcus tendinis musculi fibularis longi, s. sulcus tendinis musculi peronei longi). Iš šono ir užpakalio ją riboja neryški kubakaulio šiurkštuma (tuberositas ossis cuboidei). Šoninis kaulo paviršius yra šiurkštus, o vidiniame matyti ovalo pavidalo sąnarinis paviršius susinerti su šoniniu pleištuku. Užpakalinis (proksimalinis) paviršius įdubęs, jungiasi su kulnakaulio kubakauliniu paviršiumi. Priekinis (distalinis) kaulo paviršius turi sąnarinį lauką, vertikalios skiauterės pervertą į du laukelius susinerti su ketvirtuoju ir penktuoju padikauliais. Kubakaulio kaulėjimo centras atsiranda visai prieš pat gimimą.
Pleištukai
Pleištukai (lot. ossa cuneiformia) – tai trys pleišto formos čiurnos kaulai, gulintys tarp laivakaulio ir padikaulių. Mažiausias iš jų- tarp dviejų kitų pleištukų esantis vidurinysis pleištukas (os cuneiforme intermedium). Su kubakauliu besijungiantis šoninis pleištukas (os cuneiforme laterale) yra antras pagal dydį, o vidinis pleištukas (os cuneiforme mediale) yra didžiausias.
Vidinis pleištukas
Vidinio pleištuko (os cuneiforme mediale) platesnioji dalis atsigręžusi žemyn, o siauresnioji ir aštresnioji – į viršų. Užpakaliniame jo paviršiuje yra laukelis susijungti su laivakauliu, priekiniame – sąnarinis laukas susinerti su pirmuoju padikauliu, o šoninėje pusėje – du laukeliai susinerti su viduriniu pleištuku ir antruoju padikauliu.
Vidurinis pleištukas
Vidurinio pleištuko (os cuneiforme intermedium) plačioji dalis nukrypusi į viršų, o siauroji – į apačią. Jis turi keturis sąnarinius paviršius: užpakalinis susinerti su laivakauliu, priekinis – su antruoju padikauliu, vidinis – su vidiniu pleištuku, šoninis – su šoniniu pleištuku.
Šoninis pleištukas
Šoninis pleištukas (os cuneiforme laterale) taip pat kaip ir vidurinis, storgaliu atsigręžęs į pėdos nugarą, o plongaliu – į padą. Užpakaline sąnarine fasete jis susineria su laivakauliu, o priekine – su trečiuoju padikauliu. Vidinis ir išorinis paviršiai turi po du laukelius: vidinis – susinerti su viduriniu pleištuku ir su antrojo padikaulio pamatu, o šoninis – su kubakauliu ir trečiojo padikaulio pamatu. Vidinio pleištuko kaulėjimo centras atsiranda antrais-trečiais metais, vidurinio – trečiais metais, o šoninio – pirmais-antrais metais.
Padikauliai
Padikauliai priklauso ilgiesiems kaulams. Sudarydami pado kaulinį pamatą jie jungia čiurną su pirštais. Kiekvienas padikaulis turi tribriaunį kūną (corpus) ir galvą (caput ) su pamatu (basis). Tarpusavyje padikauliai jungiasi pamatais, o galvų sąnariniais paviršiais jie susineria su pirštakauliais. Pats stambiausias yra pirmasis padikaulis (os metatarsi primum), su dviem pirštakauliais sudarantis nykštį, o pats ilgiausias - penktasis padikaulis (os metatarsi quintum). Penktajame padikaulyje matoma jo šiurkštuma (tuberositas ossis metatatarsi quinti), kurią žmogus gali apčiuopti per odą. Padikaulių kūnai pradeda kaulėti antrą-trečią gemalo raidos mėnesį.
Kojos pirštakauliai
Kiekvienas kojos pirštas, išskyrus nykštį, sudarytas iš trijų pirštakaulių: artimojo, viduriniojo ir tolimojo. Kiekvienas pirštakaulis turi savo kūną (corpus phalangis) bei galvą (caput phalangis) ir pamatą (basis phalangis). Artimieji pirštakauliai savo pamatuose turi sąnarinius laukus, o jų galvos vadinamos pirštakaulių skridiniais (trochlea phalangis). Vidurinieji pleištakauliai turi dvigubus pamato laukus. Jų galvos, kaip ir artimųjų pirštakaulių, yra skridinio formos. Tolimieji pirštakauliai baigiasi distalinių pirštakaulių šiurkštumomis (tuberositas phalangis distalis). Kojų, kaip ir rankų, nykščiai neturi viduriniųjų pirštakaulių, juos sudaro tik padikauliai ir artimieji bei tolimieji pirštakauliai. Kojos pirštakuliai kaulėja nuo proksimalinių epifizių panašiu laiku kaip padikauliai.
Literatūra
- Česnys G. Žmogaus osteologija. Vilnius, 2002.
- Česnys G., Tutkuvienė J., Barkus A., Gedrimas V., Jankauskas R., Rizgelienė R., Žukienė J. Vilniaus universitetas, 2008.
Nuorodos
| ||||||