Palanga

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Palanga
   H-Palanga.jpg   
PalangaBeach.jpg

Palanga
Koordinatės:55°55′01″N 21°03′50″E / 55.917°N 21.064°E / 55.917; 21.064 (Palanga)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Palangos miesto savivaldybė
Gyventojų: 16 746 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)
Vardininkas: Pa­langà
Kilmininkas: Palangõs
Naudininkas: Pãlangai
Galininkas: Pãlangą
Įnagininkas: Pãlanga
Vietininkas: Pa­langojè
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: centrinis LT-00001


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: PalangaVikiteka

PalangaLietuvos miestas prie Baltijos jūros, 25 km į šiaurę nuo Klaipėdos, Palangos miesto savivaldybė ir dvidešimtas pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas, klimatinis ir balneologinis kurortas. Palangos savivaldybė apima Palangos, Šventosios ir Būtingės gyvenvietes.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Palangoje yra 3 šventyklos:
Legenda cmentarz.svg Aptikti trys Palangos kapinynai, esantys rytiniame miesto pakraštyje
SilentHillFilmCultSymbol.svg Palangos piliakalnis ir šventvietė (Birutės kalnas)
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Švietimo įstaigos:

Palangos savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

Japanese Map symbol (Library).svg Palangos miesto biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png 3 pašto skyriai (centrinis LT-00001)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Geografija[taisyti]

Saulėlydis Palangoje 2006 m.
Palangos tiltas (ilgis 470 m), pastatytas 1997 m. šalia senojo tilto likučių
Pagrindinė mieste – Basanavičiaus gatvė 2006 m.

Pro miestą vakarų link teka Rąžės upelis, per kurį pastatyta net 10 tiltų ir tiltukų. Vakarinį miesto pakraštį skalauja Baltijos jūra, čia yra daug paplūdimių. Miesto šiaurėje, Šventosios gyvenvietėje, į Baltiją įteka Šventosios upė. Pietiniame pakraštyje yra Nemirsetos gyvenvietė, etnografinės Anaičių kapinės. Piečiau Nemirsetos prasideda Pajūrio regioninis parkas.

Gamtiniu požiūriu įdomiausias pajūrio, maždaug 200 m pločio ruožas, apimantis palūdimių, smėlio kopų ir pajūrio pušyno juostas. Dvi žymiausios Palangos kopos - Birutės kalnas ir Naglio kalnas.



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Palanga OpenStreetMap žemėlapyje

Palanga TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap


Susisiekimas[taisyti]

  • Į pietus nuo Palangos gyvenvietės centro, apie 25 km atstumu, yra Klaipėdos miestas, Klaipėdos geležinkelio stotis, apie 30 km atstumu Tarptautinė jūrų perkėla. Su Klaipėdos miestu Palangą jungia magistralinis kelias  A13  KlaipėdaLiepoja.
  • Į rytus nuo Palangos, apie 11 km atstumu, yra Kretingos miestas ir Kretingos geležinkelio stotis. Su Kretingos miestu Palangą jungia magistralinis kelias  A11  ŠiauliaiPalanga.
  • Į šiaurę, tarp Palangos ir Šventosios, apie 7 km nuo Palangos centro yra Tarptautinis Palangos oro uostas. Apie 15 km atstumu yra Lietuvos–Latvijos valstybinė siena.
  • Į šiaurės rytus, apie 15 km atstumu yra Darbėnų miestelis.
  • Nuo Klaipėdos, per Karklę, Nemirsetą, Palangą, Kunigiškius, Monciškes, Šventają iki Būtingės nutiestas dviračių takas. Taip pat nutiesti dviračių takai: Darbėnų kryptimi iki Žibininkų kaimo, Kretingos kryptimi – iki Vydmantų kaimo.
  • Palangoje kursuoja vietos visuomeninis transportas jungiantis Palangą, Šventają, Nemirsetą, Kunigiškius, Būtingę.

Klimatas[taisyti]

Nors miestui būdingas jūrinis klimatas (vėjuota ir gana daug kritulių), tačiau 1994 m. liepą ir 2002 m. rugpjūtį mieste išvis nebuvo kritulių (0,0 mm).[7]

Miesto dalys[taisyti]

Palangos miestas nusidriekęs 24 km išilgai Baltijos jūros. Pačioje šiaurėje yra Būtingė, pietuose – Nemirseta, centre – Senoji Palanga. Apie 1970 m. Palangos generalinį planą paruošė architektai J. Vaškevičius ir V. Stauskas bei jų kolektyvas.

Palangos savivaldybei priklausančios gyvenvietės (dauguma prijungtos 19721974 m.):

Istorija[taisyti]

Liepojos-Vytauto g. 1899–1925–2010 m. nuo Kurhauzo
Senasis Palangos tiltas buvo toliau į šiaurę ir orientuotas labiau į pietus. Krante 1906 m. matyti paviljonas, kuris dabar yra 220 m nuo kranto
Palangos tiltas 1956 m.
Vytauto gatvė 1961–2010 m.

Palangos teritorijoje žmonės gyveno jau III–I tūkstantmetyje pr. m. e. Archeologė Rimutė Rimantienė, kasinėjusi stovyklavietę Šventojoje, nustatė, kad čia gyventa dar prieš 5000 metų. Rasta šio laikotarpio akmeninių, titnaginių, raginių kirvių, ietigalių. III–IV a. kapinyne rasta Romos monetų, žalvarinių papuošalų, geležinių įrankių ir ginklų, VIII–XIII a. kapuose – kuršiams būdingų žalvarinių ir sidabrinių papuošalų, ginklų, svarstyklių, gintaro kabučių ir karolių. Spėjama, kad buvo alkas deivės Praurimės garbei.

Pirmą kartą Palanga paminėta 1161 m. birželio 15 d., danams užėmus kuršių Palangos pilį (manoma, kad čia galėjo būti išlipęs Danijos karalius Valdemaras I su kariauna). Livonijos ordino ir Kuršo sutartyje gyvenvietė minima 1253 m. balandžio 5 d. (kaip Palange). 13001413 m. Palangoje ant Birutės kalno veikė stulpinė stebykla Saulės ir Mėnulio judėjimui sekti bei kalendoriui tvarkyti. 1343 m. Ldk Kęstutis iš Palangos į sostinę išsivežė vaidilutę Birutę.

XIII ir XIV a. buvo žvejų kaimas, bet jau žymus prekybos centras ir vienas svarbiausių Lietuvos uostų. Jį neretai puldavo danai ir švedai, kuriuos gyventojai vadindavo vikingais. Palangą kelis kartus buvo užgrobę Livonijos ir Kryžiuočių ordinai, tačiau po Žalgirio mūšio vokiečiai buvo išstumti ir 1435 m. gruodžio 31 d. Brastos taika Palangą priskyrė LDK.

XV–XVII a. Palanga buvo svarbiausias Lietuvos uostas, kurio gyventojai užsiimdavo žvejyba, rinkdavo gintarą, Palangos uostas prekiavo su kitais uostais. XVI–XVII a. buvo seniūnijos centras, nuo 1547 m. minima kaip miestelis, 15291562 m. buvo LDK neprivilegijuotųjų miestų sąraše. XVI a. pabaigoje pastatyta Palangos bažnyčia. 1600 m. leista rengti vieną savaitinį turgų ir du metinius prekymečius. Vėliau prekybos privilegijos buvo išplėstos. 1667 m. minimas Palangos pavietas. 1701 m. Švedijos kariuomenė nusiaubė Palangą, išgriovė uostą. XVIII a. minima kaip kurortas. 1791 (ar 1792) metais Ketverių metų seimas Palangai, kaip karališkam miestui, suteikė Magdeburgo teises (savivalda įvesta, bet privilegijos nespėta gauti).

Po ATR padalijimo Palanga atiteko carinei Rusijai. Ją valdė grafai Potockiai, Rusijos generolas K. Nesiolovskis, o 1824 m. nusipirko grafas Tiškevičius.

Piotras Semionovas-Tianšanskis nurodo, kad 1819 m. Palangos pajūris Kuršo gubernijai buvo priskirtas čia gyvenantiems bajorams pageidaujant. Yra publikuoti ir palangiškio Prano Jurgučio, kuris daugelį metų rūpinosi, kad Palangos pajūris būtų sugrąžintas Lietuvai, surinkti faktai šia tema. Pasak jo, Palangos atidavimu Kuršui pasirūpino Kurliandijoje gyvenę pasiturintys vokiečiai, kurie tuo metu dažnai iš Kuršo važinėdavo į Vokietiją. Tokioms kelionėms nuolat reikėdavo prašyti Kauno gubernatoriaus, kurio valdžioje buvo Palangos pajūris iki jo prijungimo prie Kuršo, leidimo pervažiuoti šią teritoriją. Tai vokiečiams sudarydavo nepatogumų, todėl jie ir pasirūpino, kad tos kliūtys jų kelionėse būtų pašalintos. Po to Kuršo gubernijos pakraščiuose atsidūrė daug žemaičių.

1827 m. Pa­langa trum­pam bu­vo prijungta prie Vilniaus gu­ber­ni­jos, tačiau prašant grafui Tiškevičiui, ma­tyt, turėjusiam įtakingų pažinčių Peter­­bur­ge, ji vėl buvo priskirta prie Kuršo ir išbuvo šio­je gubernijoje iki 1915 m., kai ją užėmė vokiečių kariuomenė. Anot Broniaus Kviklio, „tai galėjo būti pa­da­­­ryta muitų rinkimo sistemos sumetimais: Kur­­­šo muitų jūros siena buvo pratęsta iki Prū­sų sienos“. Nuo 1801 m. Palangą valdė Rusijos generolas Ksaveras Neselovskis. Iš jo pulkininkas Mykolas Tiškevičius 1824 m. Palangą nusipirko už 177 171 rusišką rublį.[8]

1860 m. šiose vietose dirbęs rusų akademikas P. Kolppenas yra nurodęs, kad Gruobyno ir Alūkštos apylinkėse gyvena 5023 lietuviai ir 3828 lenkai. XIX a. pradžioje Palanga ėmė garsėti kaip vasarvietė. 1824 m. Palangą už 177 171 rublį nusipirko caro armijos pulkininkas, grafas Mykolas Juozapas Tiškevičius. Jis atnaujino uostą, pastatė ąžuolinį tiltą, prie kurio švartavosi laivai, naujus rūmus. 1831 m. Palangoje sudegė daug namų. Spaudos draudimo metais per Palangą buvo gabenama lietuviška spauda.

1888 m. įkurtas kurortas (įkūrėju laikomas dvarininkas Feliksas Tiškevičius). Nuo 1892 m. tiltas į jūrą skirtas tik poilsiautojų pasivaikščiojimams. 1899 m. rugpjūčio 20 d. prie tilto stovėjusioje daržinėje pastatytas pirmasis lietuviškas spektaklis (Keturakio „Amerika pirtyje“). XIX a. susiformavo stačiakampis gatvių planas.

Po I pasaulinio karo iki 1921 m. kovo 30 d. priklausė Latvijai, pagal sutartį dėl sienos demarkacijos kartu su Šventąja perduota Lietuvai. Konflikto kaimyniškam sureguliavimui vadovavo anglų lordas profesorius Dž. Simpsonas, Lietuvos ir Latvijos vyriausybių pripažintas vyriausiasis arbitras sienų klausimui spręsti. 1932 m. Palanga gavo antros eilės miesto teises, 1933 m. – miesto ir kurorto teises. 1935 m. sausio 31 d. Palangos paplūdimys, iki tol priklausęs grafui F. Tiškevičiui, tapo visos Lietuvos nuosavybe. 1937 m. įkurtas Palangos oro uostas. 1938 m. gegužės 10 d. miestą ištiko didelis gaisras, po kurio 1500 gyventojų liko be pastogės, sudegė Palangos evangelikų liuteronų bažnyčia.[9]

1940 m. rugpjūtį Palanga neteko miesto statuso. Per II pasaulinį karą buvo sunaikinta beveik pusė miesto, subombarduota pionierių stovykla, naciai nužudė apie 700 gyventojų. Raudonoji armija Palangą užėmė 1945 m. sausio pabaigoje, sovietai nacionalizavo daugelį vilų ir namų.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo, 1950 m. – rajono pavaldumo, 1951 m. liepos 3 d. srities pavaldumo, 1953 m. – respublikinio pavaldumo miestu. 1952 m. suteiktas kurorto statusas – kurortas dirbo ištisus metus, įjungti Užkanavės, Vanagupės, Kunigiškių, Virbališkės kaimai. Palanga plėtota pagal 1954 m. (architektas B. Revzinas ir kt.), 1959 m. (architektai P. Janulis, V. Stauskas ir kt.), 1972 m. (architektai J. Vaškevičius, N. Urmonienė ir kt.), 19861991 m. (architektai J. Vaškevičius, S. Motieka ir kt.) bendruosius planus. 1967 m. spalio 17-18 d. smarkus uraganas nusiaubė Palangos pajūrį, sulaužė Palangos tiltą. Pagal 19731975 m. Palangos plėtimo projektą prijungtos 5 gyvenvietės (Vanagupė, Kunigiškiai, Monciškė, Nemirseta, Šventoji).

1991 m. dauguma sanatorijų, poilsio namų buvo privatizuota. 1996 m. patvirtintas naujasis Palangos herbas. 1997 m. vasarą atidarytas trečias tiltas į jūrą (465 m ilgio). Apie 2000 m. mieste buvo statoma daug privačių namų, vilų. Palanga išrinkta 2013 m. Lietuvos kultūros sostine.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
iki 1529 m. Palangos valsčiaus centras Žemaičių seniūnija
15291795 m. Palangos seniūnijos centras ?
17751791 m. Šiaulių reparticija
17911795 m. Telšių reparticija
17951797 m. Palangos grafystės centras Telšių apskritis Vilniaus gubernija
17971801 m. Lietuvos gubernija
18011819 m. Vilniaus gubernija
nuo 1819 m. ? Gruobinios apskritis Kuršo gubernija
XIX a. pabaiga – XX a. pradžia ? ?
19211950 m. Palangos valsčiaus centras Kretingos apskritis
19501951 m. rajoninio pavaldumo miestas Kretingos rajonas Klaipėdos sritis
19511953 m. X srities pavaldumo miestas
19531995 m. X respublikinio pavaldumo miestas
1995 X Palangos miesto savivaldybė Klaipėdos apskritis


Pavadinimo kilmė[taisyti]

Miesto pavadinimas tikriausiai kuršiškos kilmės, taip manė kalbininkas Kazimieras Būga. Pagrindinis argumentas yra priesaga -ng-, ypač būdinga kuršių vietovardžiams (Gandinga, Ablinga, Būtingė ir kt.). Vardo šaknis veikiausiai buvusi pal- ir sietina su žemumų ar pelkių kraštovaizdžiu, pavyzdžiui, liet. palios – „didelės pelkės, tyrumai užakusių ežerų vietoje“, latv. palas – „pelkėtas ežero krantas“, paleja – „žemumas, slėnis“, pali – „potvynis, išsiliejimas“. Tai senoviški žodžiai, turintys atitikmenų ir kitose indoeuropiečių kalbose: dakų pala – „bala, pelkė, raistas“, lot. palus – „bala“ ir kt. Tad pirminė Palangos vardo reikšmė galėjo būti susijusi su žemumų, pelkių, užliejamų pievų ar panašiomis sąvokomis.[10] Vietovardis taip pat siejamas su upėvardžiais Palanga, Palangis, Alanga, Langa.[11] Pasakojama, kad Langa anksčiau vadinosi Rąžės upelis.

Liaudies etimologija pasakoja, kad Palangos vardas galėjęs kilti nuo žodžio palangė – neva kadaise žvejų nameliai stovėję taip arti jūros, kad bangos ir smėlis net siekdavę namų palanges.

Kurortas[taisyti]

Palanga – respublikinės reikšmės klimatinis, balneologinis ir purvo terapijos kurortas. Gausu sanatorijų, sveikatingumo centrų, ligoninių (Palangos, Reabilitacijos).

Svarbiausi gydomieji veiksniai:

  • organizmą grūdinantis ir tonizuojantis klimatas
  • intensyvi Saulės radiacija (šiltuoju metų laiku būna daugiau saulėtų dienų nei kitur Lietuvoje)
  • vėsios jūros maudyklės
  • mažos, vidutinės ir didelės mineralizacijos vandenys
  • gydomasis purvas

Gydomi nervų sistemos sutrikimai, širdies ir kraujagyslių sistemos, antrinės virškinimo ir judamojo aparato, aterosklerozinės ir hipertoninės, kvėpavimo organų ligos. Ištisus metus veikia sanatorijos ir poilsio namai.

Palangoje taip pat yra miesto globos namai.

Dauguma poilsio namų pastatyti sovietmečiu:

Architektūra ir kultūra[taisyti]

Tiškevičiaus parke
Senoji vaistinė

Architektūros paminklai[taisyti]

  • Vila „Anapilis“, pastatyta apie 1898 m., savo seseriai Marijai pastatydino grafas Juozas Tiškevičius. Pasakojama, kad sesuo buvusi keistoka moteris – mėgavusi vienatvę, meditaciją, viloje bendraudavusi su vėlėmis. Gal nuo to ir parinktas „Anapilio“ pavadinimas. XX a. tarpukariu vila priklausė Vailokaičiams. Dabar čia įsikūręs Palangos kultūros centras.
  • Vila „Jūros akis“ (J. Basanavičiaus g. 33), apie 1900 m.
  • Buvęs kurhauzas Vytauto ir J. Basanavičiaus g. kampe (sudegęs 2002 m. ir iki šiol yra tokioje būklėje), pastatytas 18751876 m. Tiškevičių.
  • 1827 m. įkurta vaistinė (vad. Senoji vaistinė).
  • Išlikęs Palangos dvaras (nuo 2008 m. kultūros paminklas). Tai neorenesansinio stiliaus Tiškevičių rūmai, pastatyti 1897 m. pagal vokiečių architekto F. Švechteno projektą. Dabar rūmuose įrengtas Palangos gintaro muziejus. Botanikos parkas (įrengtas pagal prancūzų architekto Eduardo Andrė ir belgų dendrologo Beiseno de Kolono projektą), parke yra Birutės kalno koplyčia (XIX a. antroj pusė).

Skulptūros[taisyti]

Pagrindinis straipsnis – Palangos skulptūros.

Žinomiausios Palangos skulptūros, tapusios miesto simboliais:

  • „Laiminantis Kristus“, pastatyta ~1907 m., nugriauta 1948 m., atstatyta 1993 m. (skulptorius S. Žirgulis).
  • „Eglė žalčių karalienė“ (Robertas Antinis, 1960 m.)
  • „Jūratė ir Kastytis“ (Nijolė Gaigalaitė, 19591961 m.)
  • mergaitės skulptūra (skulptorė A. Vertulienė), primenanti 1941 m. birželio 22 d., pirmąją Vokietijos-TSRS karo dieną, kai Palangoje žuvo stovyklavę vaikai.
  • paminklas Raudonosios armijos kariams, žuvusiems Lietuvos pajūryje per II pasaulinį karą (iš granito, Vytauto gatvės pusėje esančiame sodelyje).
  • Šventojoje – „Žvejo dukros“ (1982 m., autorė Zuzana Pranaitytė).

Muziejai[taisyti]

Kurhauzas[taisyti]

Saulėlydis Palangoje. XX a. pr. išleista poilsiautojams skirta atvirutė

1877 m. grafui J. Tiškevičiui įsigijus sklypą Ronžės upelio kairiajame krante, parengtas miestelio tikrosios būklės planas ir projektinis miestelio plėtros planas.[12] Jame pažymėta ir dabartinė J. Basanavičiaus g. link jūros tilto, kertanti Ronžės upelį palei Klaipėdos – Liepojos kelią numatytą parką. Parko teritorija su keliais laisvai joje stovinčiais pastatais, pavaizduota ir XX a. pradžios vasarvietės ir miestelio pietinės dalies plane.[13] Apie 1877 m. Liepojos kelio ir dab. J. Basanavičiaus gatvės kampe pastatytas vieno aukšto mūrinis pastatas, kuriame įkurtas restoranas „Casino“, tapęs Kurhauzo (vok. kurorto namai) pradžia. 1880 m. Kurhauzo pastatas išplėstas, iki 1905 m. pristatytas antras aukštas, pasodinta liepų alėja. 19091914 m. šalia senojo Kurhauzo pastatytas naujas pietinis pastato korpusas, abu statiniai sujungti. Šiaurinio ir pietinio korpusų planai iki šių dienų išliko beveik nepakitę. Labiausiai pasikeitė viduriniojo korpuso planas. Vakariniame pastato fasade 1940 m. panaikintos verandos, jų vietoje pastatytas vieno aukšto priestatas.[14]19711976 m. Kurhauzas rekonstruotas, pakeistas vidaus išplanavimas, interjeras. 2002 m. rugsėjo mėnesį pastatas buvo nuniokotas gaisro, šiuo metu likę tik jo griuvėsiai.[15]

Kitos įžymybės[taisyti]

  • Jūros tiltas
  • Vasaros estrada
  • Miesto pietuose, piečiau Gintaro muziejaus, yra rozariumas (rožių sodelis), stūkso Birutės kalnas ir Žemaičių kalnelis, prie Parko administracijos pastato - oranžerija.
  • Į šiaurę nuo Palangos – Naglio kalnas.
  • Mieste yra „Ramybės“ kultūros centras, muzikos klubas „Vandenis“.
  • Prie Nemirsetos – hipodromas.
  • Prie Šventosios, rytinėje kelio į Liepoją pusėje - „Didžiųjų ir mažųjų takas“, Šventosios senoji bažnyčia.
  • Prie Būtingės, 2 km šiauriau Šventosios - Būtingės naftos terminalas.
  • Palangos žydų kapinės. Yra dvi vietos, kur palaidoti Antrojo pasaulinio karo metu nužudyti žydai. Viena Botanikos parko teritorijoje, apie 300 m. piečiau Birutės kalno, kita - Palangos miške, privažiavimas iš Palanga - Darbėnai plento apie 1 km nuo posūkio iš Liepojos plento.
  • Palangos miestiečių paminklas maro aukoms atminti. Palangos miške, privažiavimas kaip prie žydų kapinių iš plento Palanga - Darbėnai.
  • Tarybinių karių kapinės. Bendras Antrojo pasaulinio karo metu žuvusių tarybinių karių kapas, Palangos centre, prieš Palangos bažnyčią.
  • Tremtinių kryžius ir paminkliniai akmenys, skirti trėmimo vietų tremtiniams. Prie Senosios vaistinės.
  • Savicko paveikslų galerija, veikianti vasaros metu. S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje.

Žiniasklaida[taisyti]

  • 1931-1933 m. Palangoje buvo leidžiamas žurnalas „Lietuvos pliažas“.
  • Laikraštis „Vakarinė Palanga
  • Laikraštis „Palangos Tiltas“
  • Radijo stotis „HOT FM“. Muzikinė-pramoginė programa 24 val. per parą. Transliuojama 88.7 FM Palangoje, 93.3 FM Klaipėdoje, 96.8 FM Vilniuje, 105.6 FM Маžeikiose. Veiklos pradžia 2002 m. gruodžio mėn.

Sportas[taisyti]

Miestą šalies varžybose atstovauja Palangos Naglis krepšinio komanda ir FK Palanga futbolo klubas.

Gyventojai[taisyti]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2021 m.
1823 m. 1863 m. 1897 m.sur. 1898 m. 1923 m.sur. 1939 m. 1959 m.sur.[16] 1970 m.sur.
800 1 350 2 400 2 000 2 000 2 500 5 685 8 091
1976 m. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2010 m. 2011 m.sur. 2021 m. -
11 700 11 980 17 571 17 623 17 642 15 732 16 746 -

Žymūs žmonės[taisyti]

Tautosaka[taisyti]


Partnerystės ryšiai[taisyti]

Palanga yra Baltijos miestų sąjungos narė.

Galerija[taisyti]

Šaltiniai[taisyti]

  1. Palanga. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Полангенъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 24 (47) : Повелительное наклонение — Полярные координаты. С.-Петербургъ, 1898., 259 psl. (rus.){{#subobject:Palanga (Полангенъ, ESBE) |Straipsnis=Palanga |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Полангенъ |Žodyno tomas=Т. 24 (47) |Žodyno puslapis= 259 psl. }}
  3. Полангенъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 160 psl. (rus.)
  4. Palangos moksleivių klubas
  5. Palanga SSRS genštabas 1985–1990 m.
  6. Palanga loadmap.net
  7. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba: Meteorologiniai rekordai Lietuvoje
  8. http://www.veidas.lt/astuoneri-metai-palangos-progimnazijoje
  9. Lietuvos aidas, 1938-05-12, Nr. 210 (4019)
  10. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 152–154 psl.
  11. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. // Kaunas, „Šviesa“, 2008. 41 psl.
  12. 1877 m. miestelio išplėtimo projektinis planas. / Miškinis A. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. T III. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai. II knyga.
  13. XX a. pradžios vasarvietės ir miestelio pietų dalies planas. Miškinis A. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. T III. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai. II knyga.
  14. Genienė Z. Vietinės reikšmės architektūros paminklas. Kurhauzas Palangoje, Vytauto 45. Istoriniai tyrimai. Istorinė apybraiža.//Klaipėda: PKI, 1983 m.
  15. Irena Staniūnienė, Giedrė Mikalauskaitė. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialus planas. UAB „Lietuvos paminklai“
  16. Palanga. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 743 psl.
  • Palanga. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 485 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 233 psl.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+31154-514=30640 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 10% (+3128-2678=450 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 0% (+12-0=12 wiki spaudos ženklai).