Pasvalio kraštiečių bendrija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Pasvalio kraštiečių bendrija
Vaizdas:PKB.png
Forma Asociacija
Įkurta 19xx m. <> d.
Vadovai Rimantas Kanapėnas
Būstinė <>
Adresas <>
Tinklalapis Asociacijos svetainė
El. paštas <> <>
Telefonas (381) <>
Kodai Juridinio asmens kodas: <>

Pasvalio kraštiečių bendrija (PKB, Bendrija) – tai asociacija, telkianti visuose pasaulio kraštuose, Lietuvoje ir gimtinėje gyvenančius pasvaliečius bendrai veiklai, kurią apibrėžia ir grindžia savo įstatais.

Tikslai ir uždaviniai

  • Suburti laisvą ir dvasingą Pasvalio krašto žmonių ir po pasaulį pasklidusių pasvaliečių Bendriją, savo veiklą grindžiančią dora ir teisingumu, meile ir pareiga savo gimtinei, atvirą Lietuvai ir pasauliui.
  • Siekti Pasvalio ir nuo jo nutolusių pasvaliečių bendros, įvairiapusiškos ir sutelktos veiklos savo krašto ir Lietuvos labui.
  • Sudaryti galimybes pasaulio pasvaliečiams savo dvasia, idėjomis ir kūrybine energija sugrįžti į gimtinę, prisiliesti prie šios žemės aplinkos, istorijos, kultūros, kalbos, gamtos, papročių ir tradicijų, gyvensenos ir laikmečio darbų.
  • Stiprinti ir plėtoti Pasvalio krašte gyvenančių ir iš čia išvykusių pasvaliečių asmeninius ryšius, atminti ir gaivinti šeimų ir giminių tradicijas, pagarbą ir savitarpio paramą, ugdyti Pasvalio bendruomenės pilietiškumą.
  • Burti kitose Lietuvos ir pasaulio vietose gyvenančių pasvaliečių, jų vaikų, vaikaičių ir jaunimo sambūrius, klubus, grupes, savo dvasia ir esme pritariančius Pasaulio pasvaliečių bendrijos nuostatoms, plėtojančius Bendrijos pradėtus darbus.
  • Skatinti Bendrijos narius ir kitus pasvaliečius keistis įvairia informacija, patirtimi, idėjomis, plėtoti glaudesnį bendradarbiavimą kultūros, aplinkosaugos, verslo, socialinės paramos ir kitose srityse.
  • Skatinti tolesnį Pasvalio krašto kultūros vyksmą, identifikuoti, saugoti ir populiarinti istorijos, kultūros bei gamtos paveldą, puoselėti Didžiųjų pasvaliečių atminimą ir visa tai, kas atskleidžia Pasvalio krašto unikalumą ir ugdo jo žmones.

Narystė

  • Bendrijos nariais gali būti pilnamečiai Pasvalio krašte gimę, gyvenantys arba gyvenę pasvaliečiai, o taip pat jų palikuonys, save laikantys pasvaliečiais ir norintys būti Bendrijos nariais, dalyvauti jos veikloje, siekiantys įgyvendinti Bendrijos tikslus ir pripažįstantys šiuos įstatus.
  • Kolektyviniais Bendrijos nariais gali būti pasvaliečių sambūriai, grupės ar klubai – juridiniai asmenys, savarankiškai veikiantys Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse. Jų nariai šiuo atveju tampa Bendrijos nariais ir gali naudotis visomis Bendrijos nario teisėmis bei turi pareigas Bendrijai.
  • Bendrijos Garbės nariais gali tapti fiziniai ir juridiniai asmenys, nusipelnę Lietuvai ir Pasvalio kraštui, jei Bendrijos valdybos siūlymui suteikti šį vardą pritaria Bendrijos suvažiavimas.

Pareigos ir teisės

  • Bendrijos nario pareiga – įgyvendinti Bendrijos tikslus, suvažiavimų patvirtintas programas, valdybos sprendimus, laikytis Bendrijos įstatų ir mokėti pavienio ar kolektyvinio nario mokestį.
  • Bendrijos nariai turi teisę rinkti ir būti išrinktais į visas kolegialias Bendrijos institucijas, gauti viešąją informaciją apie Bendrijos veiklą.
  • Bendrijos nariai turi teisę dalyvauti Bendrijos suvažiavimuose, Valdybos posėdžiuose, teikti pasiūlymus, paklausimus, gauti atsakymus ir dalyvauti Bendrijos veikloje.
  • Bendrijos nariai turi teisę dalyvauti kitose bendrijose ar judėjimuose, jeigu tų institucijų tikslai neprieštarauja Bendrijos tikslams.

Organizacinė tvarka

  • Bendrijos pavieniais ar kolektyviniais nariais gali tapti fiziniai ar juridiniai asmenys, pateikę Valdybai prašymą raštu. Valdyba privalo duoti atsakymą per 3 mėnesius.
  • Bendrijos nariai turi teisę išstoti iš Bendrijos, pateikę prašymą raštu Valdybai. Tokį prašymą Valdyba svarsto ir išsprendžia ne vėliau kaip per 3 mėnesius.
  • Valdybai pateikus siūlymą, Bendrijos suvažiavimo sprendimu narystė gali būti nutraukiama tiems nariams, kurie daugiau kaip dvejus metus nemoka nario mokesčio.
  • Bendrijos suvažiavimas turi teisę pašalinti Bendriją diskredituojančius jos narius. Tokiu atveju nario mokestis ar kitos Bendrijai perduotos, dovanotos lėšos ir turtas negrąžinami.

Organizacinė sandara ir valdymas

Pasaulio anykštėnų suvažiavimas

Aukščiausias Bendrijos organas yra visuotinis asociacijos narių susirinkimas – Pasaulio anykštėnų suvažiavimas. Jis šaukiamas ne rečiau kaip kartą per trejus metus, pagal tradiciją – paskutinį liepos šeštadienį. Suvažiavimas ir jo sprendimai yra teisėti, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė Bendrijos narių. Suvažiavimo sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, tik jos įstatų ir likvidavimo klausimais – dviejų trečdalių balsų dauguma.

Suvažiavimo veiklos turinys:

  • Nustatyti Bendrijos valdybos narių skaičių ir trejiems metams išrinkti Bendrijos pirmininką, kitus valdybos narius bei revizorių.
  • Tvirtinti Bendrijos įstatus, esant reikalui, juos keisti arba papildyti.
  • Išklausyti Bendrijos pirmininko ir revizoriaus ataskaitas.
  • Tvirtinti Bendrijos veiklos programą ir metinę finansinę atskaitomybę.
  • Valdybos siūlymu suteikti arba panaikinti Bendrijos Garbės narių vardus, šalinti Bendrijos narius.
  • Nustatyti pavienio ir kolektyvinio Bendrijos nario stojamojo įnašo ir metinio mokesčio dydį bei mokėjimo tvarką.
  • Svarstyti kitus Bendrijos veiklos klausimus, formuoti perspektyvines Bendrijos veiklos kryptis.

Bendrijos valdyba Bendrijos valdyba yra aukščiausia tarp suvažiavimų veikianti Bendrijos valdymo institucija. Bendrijos pirmininkas valdybą kviečia ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Valdybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau nei pusė jos narių. Visi jos sprendimai priimami paprastąja balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Bendrijos pirmininko balsas.

Valdybos veiklos turinys:

  • Trejiems metams išrinkti Bendrijos pirmininko pavaduotojus, atsakingą sekretorių, finansininką, iždininką bei kitus reikalingus Bendrijos darbuotojus, esant reikalui, juos perrinkti.
  • Telkti bendrai veiklai Anykščių rajone, Lietuvoje ir visame pasaulyje gyvenančius anykštėnus, įgyvendinant Bendrijos suvažiavimo patvirtintą programą.
  • Priimti naujus pavienius ir kolektyvinius Bendrijos narius pagal pateiktus prašymus, tvarkyti narių apskaitą, tenkinti jų prašymus išstoti iš Bendrijos.
  • Informuoti Bendrijos narius ir visuomenę apie reikšmingiausius sprendimus ir Bendrijos veiklą asmeniškai ir per visuomenės informavimo priemones, esant Bendrijos narių prašymams – supažindinti juos su Bendrijos dokumentais.
  • Skatinti Bendrijos kolektyvinių narių kūrimąsi Lietuvos administraciniuose vienetuose ir užsienio valstybių lietuvių bendruomenėse.
  • Sudaryti Bendrijos veiklai reikalingas darbo grupes bei komisijas, tvirtinti jų programas ir finansavimą.
  • Rengia Bendrijos veiklos programos projektą ir teikti jį Pasaulio anykštėnų suvažiavimui.
  • Suvažiavimui teikti revizoriaus kandidatūrą, o jam pasitraukus iš pareigų, skirti laikinąjį revizorių.
  • Priimti sprendimą sušaukti eilinį arba neeilinį Bendrijos suvažiavimą, informuoti Bendrijos narius apie jo laiką, vietą ir darbotvarkę, nustatyti kolektyvinių narių atstovavimo kvotas, suvažiavimui teikti įstatų pakeitimus bei papildymus.
  • Rengti siūlymus suvažiavimui suteikti Bendrijos Garbės nario vardą.
  • Ieškoti Bendrijos veiklos rėmėjų ir programų finansavimo šaltinių, rengti ir teikti projektus bei prašymus finansinei paramai gauti, disponuoti finansiniais ištekliais.
  • Sudaryti Bendrijos Anykščių kolegiją – Anykščių krašte veikiančią instituciją Bendrijos tikslams gimtinėje įgyvendinti.

Bendrijos pirmininkas Bendrijos pirmininkas yra vienasmenė Bendrijos valdymo institucija. Jis renkamas Pasaulio anykštėnų suvažiavime trejų metų kadencijai atviru balsavimu. Kadencijų skaičius neribojamas.

Bendrijos pirmininko veiklos turinys:

  • Planuoti Bendrijos veiklą, kartu su Valdyba vykdyti suvažiavimo nutarimus ir priimtą programą, atsiskaityti Bendrijos suvažiavimui.
  • Sudaryti sandorius su kitomis institucijomis ir atstovauti Bendrijai kitose institucijose.
  • Valdybos nustatyta tvarka viešai skelbti informaciją apie esminius įvykius, turinčius reikšmės Bendrijos ar jos narių veiklai.
  • Atsakyti už Bendrijos finansinės ataskaitos sudarymą ir pateikimą Bendrijos suvažiavimui.
  • Kartu su Valdyba organizuoti Bendrijos suvažiavimų patvirtintų programų ir projektų įgyvendinimą, teikti pavedimus atsakingam sekretoriui bei Bendrijos Anykščių kolegijai.

Bendrijos Anykščių kolegija Bendrijos Anykščių kolegija yra Anykščių krašte gyvenančių Bendrijos narių atstovų kolegiali institucija. Kolegija sudaroma trejiems metams ir šaukiama ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Jos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip pusei jos narių.

Kolegijos veiklos turinys

  • burti Anykščių rajone gyvenančius anykštėnus Bendrijos programai gimtinėje įgyvendinti;
  • rengti Bendrijos tikslus atitinkančias ir Anykščių bendruomenės pilietiškumą ugdančias metines programas ir jas įgyvendinti drauge su Anykščių rajono savivaldybės bei kitomis institucijomis;
  • Anykščių krašte populiarinti garsių Lietuvoje ir pasaulyje anykštėnų pasiekimus, rengti susitikimus su jais;
  • teikti pasiūlymus Anykščių rajono savivaldybei ir kitoms institucijoms Anykščių kultūrinės, socialinės ir ekonominės plėtros klausimais;
  • rengti projektus finansinei ir kitokiai turtinei paramai gauti, disponuoti jiems įgyvendinti gautais turtiniais ir finansiniais ištekliais, rengti ir teikti finansines ataskaitas Bendrijos valdybai.

Kolektyviniai Bendrijos nariai

Vilniaus anykštėnų sambūris
Vilniaus anykštėnų sambūris – asociacija, vienijanti Vilniuje ir Vilniaus krašte gyvenančius, dirbančius ar studijuojančius anykštėnus. Tai pirmasis kolektyvinis Bendrijos narys, įkurtas 2001 m. gruodžio 12 d., dabar turintis per 250 narių. Sambūris kasmet rengia valstybės švenčių minėjimus, tęsia Vilniaus anykštėnų Atvelykių kasmetinę tradiciją, yra Vilniaus aukštaičių gegužinės iniciatorius ir organizatorius. Sambūris turi savo emblemą ir vėliavą. Vilniaus anykštėnų sambūriui vadovauja jo pirmininkas Alfredas Puodžiūnas (nuo 2014 m.).

Kauno anykštėnų draugija
Kauno anykštėnų draugija – asociacija, vienijanti Kaune ir Kauno krašte gyvenančius, dirbančius ar studijuojančius anykštėnus. Įkurta 2012 m. kovo 26 d., dabar turinti per 50 narių. Draugija pasižymi jaunimo kultūrinio ir patriotinio ugdymo tradicijomis, buriasi kolektyviai pristatydama savo narių veiklą Kaune ir kituose šalies vietose. Draugija turi savo emblemą ir atminimo medalį. Kauno anykštėnų draugijai vadovauja jos pirmininkas Arūnas Strumskis (nuo 2012 m.).

Pagrindiniai bendrijos darbai

  • septyni Pasaulio anykštėnų suvažiavimai Anykščiuose nuo 1992 m.
  • interneto svetainė www.anykstenai.lt su Anykščių krašto vietovių žinynu, Anykštėnų biografijų žinynu ir Anykščių krašto fotoalbumu nuo 2006 m.
  • periodinis leidinys „Pasaulio anykštėnas“ nuo 2008 m.
  • Pasaulio anykštėnų namai Anykščiuose nuo 2013 m.

Veiklos istorija

1989 m. gegužės mėnesį Lietuvos rašytojų sąjungos klube susirinkę aktyviausi pasvaliečiai aptarė pasvaliečių bendrijos kūrimo reikalus, pasiskirstė veiklos barais.

Bendrijos programines nuostatas parengė iš Meškalaukio kilęs, Mokslų Akademijos puslaidininkių fizikos instituto specialistas E. Petrovas. Iš Pasvalio kilusius mokslininkus, humanitarus ir menininkus vienijo poetas M. Karčiauskas.

1989 m. liepą susirinkę daugiau kaip pusšimtis Vilniaus pasvaliečių paskelbė šios organizacijos veiklos pradžią. Apie planus pasitarnauti atgimstančiam gimtajam kraštui susirinkime kalbėjo scenaristas K. Valensas, prof. V. Zaborskaitė, režisierius K. Vaišvila, bibliografas J. Vytulis, žurnalistas K. Pūras, doc. gydytoja G. Jusaitienė.

Buvo sudarytos aštuonios darbo grupės: ekologijos (vadovas A. Špokauskas), ekonomikos ir žemės ūkio (vadovas G. Beltė), mokyklų (vadovas prof. B. Grigelionis), sociologijos (vadovas E. Petrovas), istorijos ir kraštotyros (vadovas J. Vytulis), kultūros (vadovas J. Šileika), lituanistikos (vadovas K. Markevičius), sveikatos (vadovė doc. G. Jusaitienė).

Nuo 1989 m. gegužės mėnesio poetas M. Karčiauskas vadovavo Vilniaus pasvaliečių organizaciniam branduoliui. Jie ypač rūpinosi Vileišių giminės atminimo įamžinimu. M. Karčiausko rūpesčiu, nuolat buvo papildoma Petro Vileišio gimnazijos Meno galerija, o jos pradžia siekė 1922 metus, kai mokyklai buvo padovanoti A. Žmuidzinavičiaus ir P. Kalpoko paveikslai.

Masiniame mitinge sostinės Kalnų parke, 1989 m. kalbėjęs V. Velikonis prieš išskrendant į Maskvoje sakė: „Ką tik buvau gražiame susirinkime, kur Vilniuje gyvenantys iš Pasvalio rajono kilę mokslininkai, rašytojai, kultūros ir meno žmonės sukūrė pasvaliečių bendriją ir aptarė, kuo padės savo gimtinei. Atgims kaimas – atgims visa Lietuva“.

1989 m. liepos 15 d. Pasvalio laikraštis „Darbas“ išspausdino bendrijos pirmąją veiklos programą ir artimiausius uždavinius. Į Vilniaus pasvaliečių raginimus atsiliepė ir Neringoje dirbęs gydytojas pasvalietis G. Lipnickas, kaunietis inžinierius A. Šležas ir kiti buvę pasvaliečiai.

1996 m. lapkričio 22 d. įvyko visuotinis Vilniaus pasvaliečių susirinkimas, kuriame dalyvavo 137 iš Pasvalio krašto kilę žmonės. Susirinkime buvo priimti bendrijos įstatai, išrinkta valdyba, pirmininkas, pavaduotojas, sekretorė ir revizijos komisija. Išrinktoje valdyboje buvo 19 narių: A. Apynis, G. Čyvaitė, B. Grigelionis, S. Grigelionis, B. Jacevičienė, G. Jusaitienė, M. Karčiauskas, E. Petrovas, J. Pribušauskaitė, K. Pūras, M. Ramonienė, A. Ramonas, V. Rašomavičius, J. Stankevičienė, E. Staponinė, A. Šimkūnas, J. Tonkūnas, R. Žemaitienė. Bendrijos pirmininku išrinktas akad. prof. B. Grigelionis, pavaduotoju – doc. A. Apynis, sekretore – doc. G. Jusaitienė.

Pradedant 1989 metais bendrijos tarybos posėdžiai gana dažnai vykdavo Genovaitės ir Minvydo Jusaičių bute Žvėryne, Paribio gatvėje. Čia kaip tik ir gimė idėja surengti sostinės medikų išvažiuojamąją „polikliniką“ į Pasvalio rajoną. Vilniečių medikų neatlygintinos akcijos po Pasvalio rajono kaimus, kur tikrino žmonių sveikatą paskatino gydytoją A. Matulą organizuoti „ambulatoriją ant ratų“. Aktyviausi buvo iš Pasvalio krašto kilę gydytojai G. Čivaitė, B. Vaitiekūnas, S. Noreika. Vėliau prie gydytojų prisijungė ir mokslininkai, literatai, muzikai. Tokių ekspedicijų metu gimė doc. A. Apynio rajono jaunųjų matematikų „Rokundos“ mokykla, kuri išugdė visą būrį gabių krašto matematikų.

Rengiantis Pasvalio miesto įkūrimo 500 metų jubiliejui, poetas E. Matuzevičius ėmėsi vadovauti kūrybinei grupei parengti knygą „Užaugau Pasvaly“. Mirus E. Matuzevičiui knygos rengimui vadovavo prof. B. Grigelionis ir grupė sudarytojų.

1997 m. spalį, minint Pasvalio jubiliejų Mokslų Akademijos didžiojoje salėje buvo pristatyta knyga „Užaugau Pasvaly“. Renginyje dalyvavo apie 200 pasvaliečių iš visos Lietuvos, biržiečių klubo atstovai, svečiai iš kitų rajonų. Buvo pristatyta per dešimt knygų apie Pasvalio kraštą ir jo žmones.

Nemažas dėmesys skiriamas ir rajono mokiniams skatinti tiksliuosius mokslus. Atsirado prof. R. Kanapėno kasmetiniai trijų mėnesių Fizikos konkursai 2012 m. vasario mėn. Saločių vidurinėje mokykloje ir 2014 m. pradžioje Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje.

Rajono skaitytojams nuo 2015 m. pradžios laikraštyje „Darbas“ kas mėnesį spausdinamas prof. R. Kanapėno skyrelis „Įdomybių pasaulyje“.

Po akad. prof. B. Grigelionio mirties nuo 2014 m. Vilniaus pasvaliečių bendrijai vadovavo doc. A. Apynis.

2015 m. lapkričio mėn. bendrijos pirmininku buvo išrinktas prof. R. Kanapėnas. Jis 2016 m. kovo 5 d. parengė visuotinį bendrijos suvažiavimą. Suvažiavimas priėmė naujus bendrijos įstatus, rezoliuciją, kuriai savo parašais pritarė visi suvažiavime dalyvavę rajono seniūnai ir bendruomenių pirmininkai. Vilniaus pasvaliečių bendrija buvo pertvarkyta į Pasvalio kraštiečių bendriją, nuo tol ji jungia visus iš šio krašto kilusius žmones, taip pat ir gyvenančius užsienio šalyse. Suvažiavimo dalyviai patvirtino bendrijos logotipą.

Vieningu suvažiavimo dalyvių pritarimu, buvo pasirašyta Pasvalio kraštiečių bendrijos ir Pasvalio rajono savivaldybės bendradarbiavimo sutartis.

Bendrijos pirmininkai

  • ....
  • Nuo 2015 m. –

Bendrijos atsakingieji sekretoriai

Šaltiniai

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 147% (+26191-8367=17824 wiki spaudos ženklai).