Pervalka

Apie gyvenvietę prie Nemuno, netoli Druskininkų, dabartinėje Baltarusijoje žr. Pervalkas.

† 1947 Pervalka
Tradicinis žvejų namas
Pervalka 55°24′50″N 21°05′38″E
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3
Respublika:	Lietuva
Apskritis:	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė:	Neringos savivaldybė
Panaikinimo data:	1947 m.
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Pérvalka Kilmininkas: Pérvalkos Naudininkas: Pérvalkai Galininkas: Pérvalką Įnagininkas: Pérvalka Vietininkas: Pérvalkoje
Istoriniai pavadinimai
vok. Perwelk
Filmuota medžiaga.
Vikiteka:	PervalkaVikiteka

Pervalka – gyvenvietė Kuršių nerijoje, Neringos savivaldybėje, 5 km į šiaurę nuo Preilos ir 15 km į pietus nuo Juodkrantės, prie Kuršių marių Pervalkos įlankoje. Šiaurinis įlankos kyšulys yra Arklių ragas, pietinis – Pervalkos ragas.

Tradicinis žvejų namas

Išlikę XIX–XX a. sandūros pastatų, yra valčių prieplauka, pažintinis takas į mirusias kopas, nutiestas dviračių takas į Nidą (12 km). Netoli į šiaurę nuo Pervalkos driekiasi Pilkosios (Mirusios) kopos. Ties Arklių ragu pastatytas Pervalkos švyturys. Ant Skirpsto kalno (53 m) stovi paminklas Liudvikui Rėzai (1975 m.; skulptorius – liaudies meistras Eduardas Jonušas).

Istorija

Paminklas Liudvikui Rėzai

Iki XIX a. pradžios Pervalkos rago pietiniame krante, prie Karvaičių įlankos buvo Karvaičiai – kaimas, vėliau užpustytas smėlio.

1836–1843 m. Pervalkos gyvenvietę įkūrė užpustyto Naujųjų Naglių kaimo gyventojai. XIX a. viduryje čia buvo 5 sodybos ir 45 gyventojai, kurie daugiausia vertėsi žvejyba. 1880–1881 m. ir naujoje vietoje pradėjus pulti smėliui, jie persikėlė apie 1,5 km šiauriau. 1900 m. Pervalkoje įsteigta mokykla ir pastatytas Pervalkos švyturys. 1933 m. suteiktas kurortinės vietovės statusas.

1961 m. Pervalka prijungta prie Neringos miesto.

Pavadinimo kilmė

Spėjama, kad gyvenvietė taip pavadinta dėl to, kad naujiesiems gyventojams ją įkuriant reikėjo pervilkti iš Naujųjų Naglių kaimo – kaimo gyventojai išsikėlė piečiau Arklių rago, išardydami trobas ir sienojus vilkte pervilkdami.

Kita kilmės versija – nuo žodžio „pervalkas“, reiškiančio sausumą tarp dviejų vandenų, per kurią velkami laivai. Būtent taip, keičiantis metų laikams, Kuršių nerijos žvejai vilkdavo savo laivus nuo jūros prie marių ir atvirkščiai.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1847 m. ir 1939 m.
1847 m.	1871 m.	1895 m.	1897 m.sur.	1905 m.	1923 m.sur.	1939 m.
40	59	92	92	110	125	176
Demografinės raidos histograma 50 100 150 200 1847 1871 1895 1897 1905 1923 1939

Žiūrėti didesniame žemėlapyje Pervalka OpenStreetMap žemėlapyje

Pervalka TSRS topografiniame žemėlapyje.

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90 1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896 1900s 1909 1915 1922 1936 1940 1942 1954 1967 1975 1985 1990 OpenStreetMap

Šaltiniai

• Pervalka. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 551 psl.
• Pervalka. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 356 psl.
• Pervalka. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas. - 577 psl.
• Pervalka. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 823 psl.
• Pervelka. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 677 psl.