Pilkalnio apskritis

Pilkalnio apskritis Landkreis Pillkallen
← 1818 – 1945 →
Rytų Prūsijos provincija po 1905 m.
Valstybė:	Prūsijos karalystė
Apygarda:	Gumbinės apygarda
Administracinis centras:	Pilkalnis
Valsčiai:	29 (1905)
Gyventojų:	42 428 (1939)
Plotas:	1 060 km² ({{{plotasmetai}}})

[[Kategorija:Šablonas:Country data Prūsijos karalystė istoriniai administraciniai vienetai]]

Pilkalnio apskritis

Pilkalnio apskritis (vok. Landkreis Pillkallen, nuo 1938 m. Šlosbergo apskritis, Landkreis Schloßberg) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Pilkalnis.

Geografija

Apėmė Mažosios Lietuvos rytinę dalį iki Didžiosios Lietuvos sienos, ėjusios Nemunu ir Šešupės upe, jos plotas 1060 km². Ribojosi su Vilkaviškio, Šakių, Pagėgių, Tilžės, Įsruties, Gumbinės, Stalupėnų apskritimis.

Apskrityje 1945 m. buvo du miestai – Pilkalnis, 1938 m. pervadintas Šlosbergu ir Širvinta bei Lazdynų miestelis, 237 seniūnijos ir 6 valstybiniai dvarai. Apskrityje buvo 7 evangelikų liuteronų parapijos: Kusai, Lazdynai, Malviškės, Pilkalnis, Šilėnai, Širvinta ir Viliūnai.

Didžiausios apskrities upės – Įsrutis, Šešupė ir jos intakai Alksnė, Jotija, Siesartis, Nova.

Istorija

Seniausi archeologiniai radiniai apskrityje siekia 11 000-10 000 m. iki m.e. Tai 1936 m. Opšrūtų kaime kasant durpes rasti vėlyvojo paleolito kaulo dirbiniai. Vienas 22 cm ilgio ietigalis buvo padarytas iš skelto stumbro blauzdikaulio. Kitoje vietoje rastas durklas priskirtinas Kundos kultūrai.

XIII a. šioje teritorijoje gyveno prūsai nadruviai. Vokiečių ordinas šiose vietovėse įsitvirtino tik XIV a. viduryje, kai buvo numalšintas Didysis prūsų sukilimas. Tačiau iki 1709–1711 m. maro ir po jo sekusio bado krašte daugumą gyventojų sudarė lietuvininkai laukininkai. Po to prasidėjusi Didžioji Prūsijos kolonizacija pakeitė gyventojų tautinę sudėtį.

1818 m. apskrityje buvo 7 parapijos. Landratas įsikūrė Pilkalnyje. 1876 m. rugpjūčio 10 d. Kamantai buvo prijungti prie Ragainės apskrities. 1938 m. rugsėjo 7 d. naciai pervadino daugelį Mažosios Lietuvos vietovių. Išvertus į vokiečių kalbą Pilkalnio pavadinimą ir apskritis pervadinta Šlosbergo vardu. 1945 m. sausio 1 d. apskrityje buvo Pilkalnio ir Širvintos miestai, 237 savivaldybės ir 6 valstybiniai dvarai.

1944 m. rudenį apskritį okupavo TSRS. Po Antrojo pasaulinio karo sudaryta Potsdamo sutartis 50 metų kraštą perdavė valdyti Tarybų Sąjungai. Buvo sudaryta Kaliningrado sritis, joje – Krasnoznamensko rajonas, apėmęs beveik visą Pilkalnio apskritį.

1894 m. per apskritį nutiestas geležinkelis Tilžė – Stalupėnai, vėliau ir Ragainė – Pilkalnis bei valstybinis plentas.

Gyventojai

Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:

Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m.
1890 m.	1900 m.	1910 m.	1925 m.	1933 m.	1939 m.
46 664	46 566	45 560	44 096	43 895	42 428
Demografinės raidos histograma 10 000 20 000 30 000 40 000 50 000 1890 1900 1910 1925 1933 1939

Gyventojai pagal tikėjimą

Metai	Gyventojai	Evangelikai	Katalikai	Žydai
1890	46 664	n.d.	270	218
1900	46 566	45 712	505
1910	45 560	44 284	944
1925	44 096	42 950	894	96
1933	43 895	42 522	1 171	78
1939	42 428	40 692	1 139	32

Lietuviai

Vokiečių oficialios statistikos duomenimis, 1890 m. Pilkalnio apskrityje iš 46 664 gyventojų lietuviais užsirašė 6090, apie 13,1 % žmonių.

Literatūra

• Neumanns Orts-Lexikon des Deutschen Reichs. Ein geographisch – statistisches Nachschlagebuch für deutsche Landeskunde. Dritte, neu bearbeitete und vermehrte Auflage von Wilhelm Keil. Leipzig, 1894.

Nuorodos

• Kraštiečių tinklalapis
• Pilkalnio apskritis GenWiki