Plungė
Kitos reikšmės – Plungė (reikšmės).
Kitos reikšmės – Plungė (reikšmės).
Plungė | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() | ||||||||||||||||
![]() Fontanas miesto centrinėje aikštėje | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | ||||||||||||||||
Apskritis: | ![]() | |||||||||||||||
Savivaldybė: | ![]() | |||||||||||||||
Seniūnija: | Plungės miesto seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 17 543 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
Pašto kodas: | LT-90001 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
![]() |
PlungėVikiteka |
Plungė – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Telšių apskrityje, 27 m į vakarus nuo Telšių, abipus Babrungo upės. Plungės rajono savivaldybės centras, Plungės miesto seniūnija. Centre yra Senamiesčio aikštė su fontanu.
![]() |
![]()
|
![]() |
![]() |
![]()
|
![]()
|
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
![]() |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
![]() |
![]() |
Senelių namai (priklauso parapijai) |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
Kultūros centras |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija[taisyti]
Miestas įsikūręs vakariniuose Žemaičių aukštumos šlaituose, todėl kritulių kiekis bene didžiausias šalyje (per 800 mm). Per miestą teką Babrungo upė ir keletas upelių. Žemiau miesto Babrungas užtvenktas ir išsilieja į 88 ha tvenkinį. Reljefas nelygus, daug įdubų ir kalvų.
Miesto šiauriniu pakraščiu eina geležinkelis Šiauliai–Klaipėda, yra geležinkelio stotis. Šalia yra stadionas, Oginskių dvaro rūmai ir parkas, jame įsikūręs Žemaičių dailės muziejus, Plungės parkas (gamtos paminklas – Perkūno ąžuolas). Yra Gandingos HE tvenkinys.
Šalia miesto nutiesti keliai A11 Šiauliai–Palanga, 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė ir 166 Plungė–Vėžaičiai.
|
|
Istorija[taisyti]
Manoma, dabartinės Plungės vietoje žmonės gyveno dar V–I a. pr. m. e. Po 1422 m. Melno taikos žemaičių giriose ėmė rastis gyventojų sodybos. Nuo XIV iki XVI a. 2-osios pusės Plungė įėjo į Gandingos valsčių kaip eilinė gyvenvietė. Vėliau Plungė ėmė augti sparčiau ir pralenkė Gandingą. 1565 m. minimas Plungės dvaras, 1567 m. – miestelis. 1575 m. kovo 24 d. Gandingos valsčiaus žemės matavimo ir ūkių sukeitimo aktai pasirašyti jau Plungėje. XVI a. Plungė buvo seniūnija, kurią Ldk Žygimantas Augustas 1570 m. liepos 10 d. pavedė stalininkui Mikalojui Aleknavičiui.
XVII a. Plungėje pradėjo kurtis žydai. 1779 m. Plungės seniūnija mainais už Liachovičių grafystę atiteko Vilniaus vyskupui I. Masalskiui. 1792 m. sausio 13 d. Plungė gavo Magdeburgo teises. 1806–1873 m. Plungė priklausė Zubovams, o vėliau – grafams Oginskiams, kurie 1879 m. čia pastatė rūmus. 1925 m. įsteigta gimnazija, 1932 m. nutiestas geležinkelis. Mieste gyveno daug žydų, stovėjo Plungės sinagoga.
Pirmoji privati ligoninė Plungės mieste buvo pastatyta 1939 m. Nuo to laiko Plungėje pradėjo veikti gimdymo, chirurgijos skyriai, operacinė.
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė „Lino“ gamybinio susivienijimo fabrikas „Linų audiniai“, dirbtinių odų gamykla, šienainio bokštų statybos ir montavimo trestas, kombinuotųjų pašarų gamykla, „Minijos“ liaudies kūrybos gaminių įmonė. 1987 m. įkurta žemės ūkio mokykla, veikė statybos technikumas, muzikos mokykla.
1997 m. patvirtintas dabartinis Plungės herbas. 2009 m. Plungė buvo Lietuvos kultūros sostinė.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XIV a. – XVI a. 2-oji pusė | seniūnijos centras, Gandingos valsčius (nuo 1658 m. jo centras) | Žemaitijos seniūnija | |
1862–1915 m. | Plungės valsčiaus centras | Telšių apskritis | |
1915 m. | Plungės apskrities centras | ||
1915–1919 m. | ? | ||
1919–1947 m. | Telšių apskritis | ||
1947–1950 m. | Plungės apskrities centras | ||
1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Plungės rajono centras | Klaipėdos sritis |
1953–1995 m. | |||
1995– | Plungės miesto seniūnija | Plungės rajono savivaldybės centras | Telšių apskritis |
Pavadinimo kilmė[taisyti]
Kalbininkų spėjama, kad Plungės vardas gali būti asmenvardinis vietovardis – miestui pradžią galimai davė sodyba, kurios savininkas buvo Plungė.[6] Tačiau miesto vardo kilmė nėra visiškai aiški. 1894 m. liepą kunigaikščio Mykolo Oginskio užsakymu padarytame Plungės žemėlapyje matyti per miestą vingiuojanti, iš Narvilo ežero ištekanti, į Babrungą įtekanti upelė, kuri rusiškomis raidėmis (kaip ir visi kiti žemėlapyje pažymėti objektai) įvardyta kaip Paplunga. Žemėlapis darytas po 1894 m. birželio 24 d. per Šv. Jono atlaidus kilusio gaisro, kuris nusiaubė visą Plungės miestelį. Žemėlapyje pažymėta, kurie pastatai sudegė, kurie liko.
Upelė pradėta kanalizuoti po II pasaulinio karo. Paplungos ištakos iš Narvilo ežero ir dabar dar matyti, tačiau už keliolikos metrų upelė prasmenga po Ežero gatve. Po žemėmis ji srovena skersai Laisvės gatvę lygiagrečiai su M. K. Čiurlionio gatve pro UAB „Žemaitijos suvenyras“ ir Senamiesčio mokyklos teritorijas, toliau teka į Palankės gatvės tvenkinius, o jau iš jų grioviu palei Paprūdžio gatvę nuteka į Plungės jūrą.[7]
Švietimo ir ugdymo įstaigos[taisyti]
- jaunimo mokykla
- „Saulės“ gimnazija
- Plungės Senamiesčio vidurinė mokykla
- Plungės specialioji mokykla
- 4 pagrindinės mokyklos:
- „Babrungo“
- „Ryto“
- akademiko Adolfo Jucio
- vyskupo Motiejaus Valančiaus katalikiškoji
Gyventojai[taisyti]
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2021 m. | |||||||||
1823 m. | 1868 m. | 1897 m.sur. | 1898 m. | 1923 m.sur. | 1939 m. | 1959 m.sur. | 1967 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1 400 | 3 593 | 4 500 | 3 583 | 4 236 | 5 200 | 8 700 | 12 200 | ||
1970 m.sur. | 1976 m. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
13 826 | 18 300 | 18 829 | 22 535 | 24 436 | 20 041 | 17 543 | - | ||
|
Dauguma gyventojų lietuviai (žemaičiai), taip pat yra šiek tiek rusų ir žydų. Istoriškai žydai mieste sudarė ženklią gyventojų dalį - 1928 m. Plungėje gyveno 1815 žydų, o tai sudarė 44% visų miestiečių.[8]
Žymūs žmonės[taisyti]
- Plungėje 1909 m. gyveno dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (išlikęs namas). Vestuves jie atšventė pas dėdę, kuris buvo Plungės klebonas. 1889–1892 m. Čiurlionis mokėsi Plungės dvaro muzikos mokykloje.
- Juozas Bagdonas (1911–), išeivijos dailininkas. Rietavo ir Minijos gatvių sankryžoje pastatyta jo dekoratyvinė skulptūra, Žemaičių dailės muziejuje yra jo paveikslų kolekcija.
- Zenonas Ivinskis (1908–1971), istorikas
- Pranciškus Erelis (1919–2008), gydytojas reumatologas. Mokėsi Plungės kapucinų gimnazijoje.
- Karolis Dapkus (1933–), aktorius
- Vanda Rutkevič (1943–1992), viena žymiausių pasaulio alpinisčių
- Giedrė Kaukaitė-Žebriūnienė (1943–), dainininkė, muzikos pedagogė. 2008 m. suteiktas Plungės garbės piliečio vardas
- Petras Vyšniauskas (1957–), saksofonininkas
- Rimantas Benetis (1957–), kardiologas
- Jurgita Jurkutė (1985–), mis Lietuva 2007 m.
Patarlės[taisyti]
- Abraką pametęs, kepalo neieškok
- Abu labu dygiu: kaip dagys su usnimi
- Puodas puodą peikia, o abiejų dugnai juodi
- Siūlykis kaip vilkas kiaulei į bobutes
Sportas[taisyti]
Futbolas[taisyti]
Miestų partnerystė[taisyti]
Krasnogorskas, Rusija
Mendenas, Vokietija
Bjerkreimas, Norvegija
Baksholmas, Švedija
Viljandžio apskritis, Estija
Tukumas, Latvija
Golubas-Dobžynas, Lenkija
Bruntalis, Čekija
Vokietijos mieste Mendene Peterio ir Ūlos Amslerių iniciatyva įsteigta, veikia partnerystės draugija „MENDENAS-PLUNGĖ“ – http://menden-plunge.de (vok. Hilfe für Plunge).[9]
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Plungė. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Плунгяны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 23А (46) : Петропавловский — Поватажное. С.-Петербургъ, 1898., 932 psl. (rus.){{#subobject:Plungė (Плунгяны, ESBE) |Straipsnis=Plungė |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Плунгяны |Žodyno tomas=Т. 23А (46) |Žodyno puslapis= 932 psl. }}
- ↑ Плунгяны. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 130 psl. (rus.)
- ↑ Plungė SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Plungė loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 160 psl.
- ↑ Austėja Vanagaitė. Iš ko kilęs gimtojo miesto vardas? Plungės žinios, 2009 m. liepos 9 d.
- ↑ [1]
- ↑ http://www.hilfe-fuer-plunge.de/hfp-web/archiv0405/pr-kontakte-nach-litauen.htm
- Plungė. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 591 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 246 psl.
- Plungė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 401 psl.
- Plungė. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 67 psl.
- Плунгяны. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 130 psl. (rus.)
- Senosios Plungės pėdsakais (sud. Stasys Stropus). – Vilnius: Mokslo aidai, 2004. – 372 p.: iliustr. – ISBN 9955-591-11-0
- Plungė: fotoalbumas (sud. Kostas Slivskis). – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2004. – 48 p.: iliustr. – ISBN 9986-31-116-0
- Plungė ir plungiškiai (sud. Kostas Slivskis). – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2006. – 192 p.: iliustr. – ISBN 9986-31-160-8
- Plungės švietimo istorija: praeitis ir dabartis (sud. Danutė Ardavičienė). – Klaipėda: Eglės leidykla, 2011. – 256 p.: iliustr. – ISBN 978-609-432-023-1
- Plungės krašto informacinis portalas
- Trumpa istorija ir žemėlapiai
|