Plungė

Kitos reikšmės – Plungė (reikšmės).

Kitos reikšmės – Plungė (reikšmės).

Plungė
Fontanas miesto centrinėje aikštėje
Plungė
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3
Respublika:	Lietuva
Apskritis:	Telšių apskritis
Savivaldybė:	Plungės rajono savivaldybė
Seniūnija:	Plungės miesto seniūnija
Gyventojų:	17 543 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Plùngė Kilmininkas: Plùngės Naudininkas: Plùngei Galininkas: Plùngę Įnagininkas: Plùnge Vietininkas: Plùngėje
Istoriniai pavadinimai
rus. Плунгяны
Pašto kodas:	LT-90001
Filmuota medžiaga.
Vikiteka:	PlungėVikiteka

Plungė – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Telšių apskrityje, 27 m į vakarus nuo Telšių, abipus Babrungo upės. Plungės rajono savivaldybės centras, Plungės miesto seniūnija. Centre yra Senamiesčio aikštė su fontanu.

STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI

Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1933 m., su varpine (1850 m.; architektūros paminklas). Visų Šventųjų koplyčia (nuo 1858 m.)

Trejos kapinės, rytuose – Plungės miesto senosios kapinės

Plungės I piliakalnis ir Plungės II piliakalnis

Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas, pastatytas 1928 m., atkūrė A. Ketvirtis. Kovo 11-osios paminklas, atidengtas 1990 m. prie bibliotekos Šv. Florijono paminklas, pastatytas 1894 m. (autorius – knygnešys Kazys Barzdys) Skulptūra „Motinystė“ (skulptorius Antanas Žukauskas) Atstatyta Lurdo grota (1908 m.)

Plungės dvaras ir parkas (~50 ha) Pilaitė-laikrodinė, kurioje įsikūrusi biblioteka.

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS

Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka

✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

Paštas (LT-90001)

Pačiuose pietuose – rajono centrinė ligoninė.

Senelių namai (priklauso parapijai)

✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS

Kultūros centras

SUSISIEKIMAS

LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS

Geografija

Geležinkelio stotis

Miestas įsikūręs vakariniuose Žemaičių aukštumos šlaituose, todėl kritulių kiekis bene didžiausias šalyje (per 800 mm). Per miestą teką Babrungo upė ir keletas upelių. Žemiau miesto Babrungas užtvenktas ir išsilieja į 88 ha tvenkinį. Reljefas nelygus, daug įdubų ir kalvų.

Miesto šiauriniu pakraščiu eina geležinkelis Šiauliai–Klaipėda, yra geležinkelio stotis. Šalia yra stadionas, Oginskių dvaro rūmai ir parkas, jame įsikūręs Žemaičių dailės muziejus, Plungės parkas (gamtos paminklas – Perkūno ąžuolas). Yra Gandingos HE tvenkinys.

Šalia miesto nutiesti keliai  A11  Šiauliai–Palanga,  164  Mažeikiai–Plungė–Tauragė ir  166  Plungė–Vėžaičiai.

Geležinkelio ruožas

Šateikiai Plungė Tarvainiai

Žiūrėti didesniame žemėlapyje Plungė OpenStreetMap žemėlapyje

Plungė TSRS topografiniame žemėlapyje.

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90 1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896 1900s 1909 1915 1922 1936 1940 1942 1954 1967 1975 1985 1990 OpenStreetMap

Istorija

Šv. Florijono skulptūra, pastatyta 1894 m.

Manoma, dabartinės Plungės vietoje žmonės gyveno dar V–I a. pr. m. e. Po 1422 m. Melno taikos žemaičių giriose ėmė rastis gyventojų sodybos. Nuo XIV iki XVI a. 2-osios pusės Plungė įėjo į Gandingos valsčių kaip eilinė gyvenvietė. Vėliau Plungė ėmė augti sparčiau ir pralenkė Gandingą. 1565 m. minimas Plungės dvaras, 1567 m. – miestelis. 1575 m. kovo 24 d. Gandingos valsčiaus žemės matavimo ir ūkių sukeitimo aktai pasirašyti jau Plungėje. XVI a. Plungė buvo seniūnija, kurią Ldk Žygimantas Augustas 1570 m. liepos 10 d. pavedė stalininkui Mikalojui Aleknavičiui.

XVII a. Plungėje pradėjo kurtis žydai. 1779 m. Plungės seniūnija mainais už Liachovičių grafystę atiteko Vilniaus vyskupui I. Masalskiui. 1792 m. sausio 13 d. Plungė gavo Magdeburgo teises. 1806–1873 m. Plungė priklausė Zubovams, o vėliau – grafams Oginskiams, kurie 1879 m. čia pastatė rūmus. 1925 m. įsteigta gimnazija, 1932 m. nutiestas geležinkelis. Mieste gyveno daug žydų, stovėjo Plungės sinagoga.

Pirmoji privati ligoninė Plungės mieste buvo pastatyta 1939 m. Nuo to laiko Plungėje pradėjo veikti gimdymo, chirurgijos skyriai, operacinė.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė „Lino“ gamybinio susivienijimo fabrikas „Linų audiniai“, dirbtinių odų gamykla, šienainio bokštų statybos ir montavimo trestas, kombinuotųjų pašarų gamykla, „Minijos“ liaudies kūrybos gaminių įmonė. 1987 m. įkurta žemės ūkio mokykla, veikė statybos technikumas, muzikos mokykla.

1997 m. patvirtintas dabartinis Plungės herbas. 2009 m. Plungė buvo Lietuvos kultūros sostinė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIV a. – XVI a. 2-oji pusė	seniūnijos centras, Gandingos valsčius (nuo 1658 m. jo centras)	Žemaitijos seniūnija
1862–1915 m.	Plungės valsčiaus centras	Telšių apskritis
1915 m.		Plungės apskrities centras
1915–1919 m.		?
1919–1947 m.		Telšių apskritis
1947–1950 m.		Plungės apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Plungės rajono centras	Klaipėdos sritis
1953–1995 m.
1995–	Plungės miesto seniūnija	Plungės rajono savivaldybės centras	Telšių apskritis

Pavadinimo kilmė

Per miestą tekančio Babrungo slenkstis

Kalbininkų spėjama, kad Plungės vardas gali būti asmenvardinis vietovardis – miestui pradžią galimai davė sodyba, kurios savininkas buvo Plungė. Tačiau miesto vardo kilmė nėra visiškai aiški. 1894 m. liepą kunigaikščio Mykolo Oginskio užsakymu padarytame Plungės žemėlapyje matyti per miestą vingiuojanti, iš Narvilo ežero ištekanti, į Babrungą įtekanti upelė, kuri rusiškomis raidėmis (kaip ir visi kiti žemėlapyje pažymėti objektai) įvardyta kaip Paplunga. Žemėlapis darytas po 1894 m. birželio 24 d. per Šv. Jono atlaidus kilusio gaisro, kuris nusiaubė visą Plungės miestelį. Žemėlapyje pažymėta, kurie pastatai sudegė, kurie liko.

Upelė pradėta kanalizuoti po II pasaulinio karo. Paplungos ištakos iš Narvilo ežero ir dabar dar matyti, tačiau už keliolikos metrų upelė prasmenga po Ežero gatve. Po žemėmis ji srovena skersai Laisvės gatvę lygiagrečiai su M. K. Čiurlionio gatve pro UAB „Žemaitijos suvenyras“ ir Senamiesčio mokyklos teritorijas, toliau teka į Palankės gatvės tvenkinius, o jau iš jų grioviu palei Paprūdžio gatvę nuteka į Plungės jūrą.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Kunigaikščių Oginskių parkas, skulptūra „Venera su kupidonais“

• jaunimo mokykla
• „Saulės“ gimnazija
• Plungės Senamiesčio vidurinė mokykla
• Plungės specialioji mokykla
• 4 pagrindinės mokyklos:
  • „Babrungo“
  • „Ryto“
  • akademiko Adolfo Jucio
  • vyskupo Motiejaus Valančiaus katalikiškoji

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2021 m.
1823 m.	1868 m.	1897 m.sur.	1898 m.	1923 m.sur.	1939 m.	1959 m.sur.	1967 m.
1 400	3 593	4 500	3 583	4 236	5 200	8 700	12 200
1970 m.sur.	1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2011 m.sur.	2021 m.	-
13 826	18 300	18 829	22 535	24 436	20 041	17 543	-
Demografinės raidos histograma 5 000 10 000 15 000 20 000 25 000 30 000 1823 1868 1897 1898 1923 1939 1959 1967 1970 1976 1979 1989 2001 2011 2021

Dauguma gyventojų lietuviai (žemaičiai), taip pat yra šiek tiek rusų ir žydų. Istoriškai žydai mieste sudarė ženklią gyventojų dalį - 1928 m. Plungėje gyveno 1815 žydų, o tai sudarė 44% visų miestiečių.

Žymūs žmonės

• Plungėje 1909 m. gyveno dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (išlikęs namas). Vestuves jie atšventė pas dėdę, kuris buvo Plungės klebonas. 1889–1892 m. Čiurlionis mokėsi Plungės dvaro muzikos mokykloje.
• Juozas Bagdonas (1911–), išeivijos dailininkas. Rietavo ir Minijos gatvių sankryžoje pastatyta jo dekoratyvinė skulptūra, Žemaičių dailės muziejuje yra jo paveikslų kolekcija.
• Zenonas Ivinskis (1908–1971), istorikas
• Pranciškus Erelis (1919–2008), gydytojas reumatologas. Mokėsi Plungės kapucinų gimnazijoje.
• Karolis Dapkus (1933–), aktorius
• Vanda Rutkevič (1943–1992), viena žymiausių pasaulio alpinisčių
• Giedrė Kaukaitė-Žebriūnienė (1943–), dainininkė, muzikos pedagogė. 2008 m. suteiktas Plungės garbės piliečio vardas
• Petras Vyšniauskas (1957–), saksofonininkas
• Rimantas Benetis (1957–), kardiologas
• Jurgita Jurkutė (1985–), mis Lietuva 2007 m.

Patarlės

1. Abraką pametęs, kepalo neieškok
2. Abu labu dygiu: kaip dagys su usnimi
3. Puodas puodą peikia, o abiejų dugnai juodi
4. Siūlykis kaip vilkas kiaulei į bobutes

Sportas

Futbolas

• FK Babrungas Plungė
• SK Versmė Plungė

Miestų partnerystė

• Krasnogorskas, Rusija
• Mendenas, Vokietija
• Bjerkreimas, Norvegija
• Baksholmas, Švedija
• Viljandžio apskritis, Estija
• Tukumas, Latvija
• Golubas-Dobžynas, Lenkija
• Bruntalis, Čekija

Vokietijos mieste Mendene Peterio ir Ūlos Amslerių iniciatyva įsteigta, veikia partnerystės draugija „MENDENAS-PLUNGĖ“ – http://menden-plunge.de (vok. Hilfe für Plunge).

• Plungiškių draugija

Šaltiniai

• Plungė. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 591 psl.
• 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 246 psl.

• Plungė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 401 psl.
• Plungė. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 67 psl.
• Плунгяны. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 130 psl. (rus.)
• Senosios Plungės pėdsakais (sud. Stasys Stropus). – Vilnius: Mokslo aidai, 2004. – 372 p.: iliustr. – ISBN 9955-591-11-0
• Plungė: fotoalbumas (sud. Kostas Slivskis). – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2004. – 48 p.: iliustr. – ISBN 9986-31-116-0
• Plungė ir plungiškiai (sud. Kostas Slivskis). – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2006. – 192 p.: iliustr. – ISBN 9986-31-160-8
• Plungės švietimo istorija: praeitis ir dabartis (sud. Danutė Ardavičienė). – Klaipėda: Eglės leidykla, 2011. – 256 p.: iliustr. – ISBN 978-609-432-023-1
• Plungės krašto informacinis portalas
• Trumpa istorija ir žemėlapiai