Prienų rajonas
![]() | ||
TSRS topografija | ||
Centras: | Prienai | |
Sudarytas: | 1950 m. birželio 20 d. | |
Panaikintas: | 1995 m. kovo 25 d. | |
Anksčiau: | Prienų apskritis Marijampolės apskritis | |
Vėliau: | Prienų rajono savivaldybė | |
Prienų rajonas – 1950–1995 m. LTSR administracinis teritorinis vienetas pietų Lietuvoje, abipus Nemuno. Centras – Prienai.
Istorija
Prienų rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Prienų apskrities 47 apylinkių ir Marijampolės apskrities 2 apylinkių. 1950–1953 m. priklausė Kauno sričiai. 1957 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1962 m. prijungtas Jiezno rajonas ir panaikinto Kazlų Rūdos rajono 4 apylinkės; 3 Prienų rajono apylinkės prijungtos prie Kaišiadorių rajono, 1 – Kapsuko rajono, 4 – Alytaus rajono, 2 – Trakų rajono. 1966 m. Birštonas iš miesto tipo gyvenvietės tapo respublikinio pavaldumo miestu. 1968 m. šiek tiek pakeistos ribos.
Rajone kas dvejus – trejus metus buvo renkama Darbo žmonių deputatų taryba, taip pat Prienų miesto taryba bei apylinkių tarybos. Tačiau faktinė valdžia priklausė rajono Vykdomajam komitetui ir LKP rajono komitetui. Rajone buvo leidžiamas LKP Prienų rajono komiteto ir Darbo žmonių deputatų tarybos organas laikraštis „Naujas gyvenimas“.
Pagal 1990 m. vasario 12 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos priimtą Vietos savivaldos pagrindų įstatymą rajonui suteiktos savivaldos teisės, kurias įgyvendinti turėjo penkeriems metams renkama Prienų rajono Liaudies deputatų taryba. Rinkimai vyko pagal mažoritarinę sistemą, vadovaujantis Lietuvos TRS Aukščiausiosios Tarybos 1989 m. gruodžio 7 d. priimtu Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Vietinių liaudies deputatų tarybų rinkimų įstatymu. Tačiau rajono taryba, nuo 1990 m. balandžio mėn. pavadinta Prienų rajono taryba, rajono teritorijoje įgyvendino jau Lietuvos Respublikos įstatymus. Savo įgaliojimų ji neteko 1995 m. kovo 25 d.
Pagal 1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymą [1] nuo 1995 m. rajono teritorijoje sudaryta Prienų rajono savivaldybė.
Savivaldybės istorija | ||||
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1950 | 652 | 49 apylinkės | ||
1954 | 13 apylinkių | |||
1959 | 654,94 | 47794 | 13 apylinkių |
|
1962 | 964 | 17 apylinkių |
| |
1963 | 14 apylinkių | |||
1967 | 1154 | 46800 | ||
1970 | 1100 | 45224 | 14 apylinkių |
|
1972 | 1140,8 | 14 apylinkių | ||
1976 | 1148 | 42600 | 14 apylinkių |
|
1979 | 40332 | 13 apylinkių |
| |
1986 | 1142 | 12 apylinkių |
| |
1989 | 1142 | 39409 | 10 apylinkių |
|
Šaltiniai
|