Prienai
Kitos reikšmės – Prienai (reikšmės).
| Prienai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||||||||||||
 Prienų viešoji biblioteka | ||||||||||||||||
  Prienai | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Kauno apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Prienų rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Prienų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 8 796 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-59100 | |||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||
 Vikiteka: |
PrienaiVikiteka | |||||||||||||||
Prienai – miestas Lietuvos pietuose, Kauno apskrityje, 39 km į pietus nuo Kauno. Prienų rajono savivaldybės centras, Prienų seniūnija. Didžioji Prienų dalis yra išsidėsčiusi kairiajame Nemuno krante – dešiniajame yra tik Paprienės mikrorajonas, kuriame yra centrinė ligoninė.
 STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
|
 Medinė Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia, pastatyta 1750 m.
|
 Miesto kapinės
|
 Prienų piliavietė (arba Butlerio pilis)
|
 Paminklas Kęstučiui, pastatytas iš bronzos 1937 m. (skulptorius K. Ausiejus), pokariu nugriautas ir užkastas, atstatytas 1990 m. (skulptorius Gintaras Kamarauskas, architektas Kęstutis Lupeikis)
|
 Revuonos parkas (miesto parkas)
|
Prie Drubengio kranto išlikę vienos didžiausių Lietuvoje buvusių popieriaus dirbtuvių (XVIII–XIX a.) pastatai.
|
| ✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
 Švietimo ir ugdymo įstaigos:
|
.svg){kind=small} Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka
|
| ✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
 Paštas
|
| Senelių globos namai |
| ✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
 Krašto muziejus
|
| Kultūros centras |
| SUSISIEKIMAS |
| LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija[taisyti]
Prienai įsikūrę abipus Nemuno. Per Nemuną Prienuose nutiestas vienas tiltas – Prienų tiltas. Miestas yra 39 km į pietus nuo Kauno, 100 km į vakarus nuo Vilniaus, 30 km į šiaurę nuo Alytaus ir 40 km į rytus nuo Marijampolės. Šiaurės vakariniame Prienų pakraštyje yra kolektyvinių sodų, pietvakariuose plyti Prienų šilas. Miesto pakraščiai prie Nemuno kranto priklauso Nemuno kilpų regioniniam parkui. Link Birštono kurorto veda asfaltuotas takas pėstiesiems ir dviratininkams. Šiauriniame pakraštyje stūkso Prienų piliakalnis. Miesto centre yra Laisvės aikštė.
|
Istorija[taisyti]
Istoriniai šaltiniai apie Prienus rašo nuo 1502 m., kai Ldk Aleksandras Prienų dvarą ir aplinkines žemes padovanojo didikui Mykolui Glinskiui. XVI a. viduryje tapo seniūnijos centru ir ėmė plėstis. 1559 m. minimas Kristoforo traktas, ėjęs per Prienus į Kauną. 1579 m. minimas miestelis, o 1580 m. liepos 1 d. Prienams buvo suteikta Ldk Stepono Batoro privilegija, leidusį pirmadieniais rengti savaitinį turgų. 1604 m. pastatyta pirmoji Prienų bažnyčia. Vėliau Lietuvos valdžia jo visus turtus konfiskavo.
Prienų miestas pradėjo augti XVII a. prie dvaro. 1609 m. jam buvo suteiktos Magdeburgo teisės, šalia senosios gyvenvietės (matyt, linijinio plano) išmatuota naujoji (įprastinio stačiakampio plano). XVII a. 1-ojoje pusėje miestas padidėjo, bet per kartus keliskart degė. 1782 m. Prienų rakto inventoriuje aprašyta kvadratinė miesto aikštė, prie kurios buvo 27 žydų kiemai ir sinagoga. Prie Dvaro, Žaliosios, Kauno, Bažnyčios, Birštono, Balbieriškio gatvių buvo 95 kiemai.[5] 1785 m. Kazimieras Sapiega įkūrė popieriaus dirbtuvę, vieną didžiausių to meto Lietuvoje (išlikęs pastatas), gaminusią aukštos kokybės popierių. 1823 m. popieriaus fabrike būdavo pagaminama po 750 tūkst. lapų popieriaus per metus, tačiau XIX a. pabaigoje fabrikas sunyko.[6]
1791 m. Seimas atnaujino savivaldos teises, suteikė antspaudą ir herbą.
1915 m. rugpjūčio 15 d. Prienus užėmė vokiečiai, kurie rugpjūčio 19 d. susprogdino tiltą per Nemuną, vėliau dėl karo siautėjo badas, užkrečiamosios ligos, plėšikai, neveikė mokyklos. 1922 m. išparceliuotas Prienų dvaras, miestas plėtėsi jam skirtuose 125 sklypuose.
1946 m. rugpjūčio 3 d. Prienai tapo apskrities pavaldumo miestu. 1954 m. miestą nusiaubė gaisras. Sovietmečiu veikė „Sūduvos“ siuvimo fabrikas, sviesto, duonos įmonės. 1969 m. įkurta eksperimentinė sportinės aviacijos gamykla (ESAG).
1996 m. patvirtintas naujasis Prienų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XVI a. vidurys | Prienų seniūnijos centras | ||
| 1580 m. | Prienų tijūnystė | ||
| 1791–1795 m. | Prienų valsčiaus centras | Prienų apskrities centras | |
| 1795–1807 m. | ? | Prūsija | |
| 1807–1815 m. | ? | Varšuvos kunigaikštystė | |
| XIX a. – XX a. pradžia | ? | Lenkijos karalystė | |
| 1919, 1933–1946 m. | Marijampolės apskritis | ||
| 1946–1950 m. | Prienų apskrities centras | ||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Prienų rajono centras | Kauno sritis |
| 1953–1995 m. | |||
| 1995– | Prienų seniūnija | Prienų rajono savivaldybės centras | Kauno apskritis |
Pavadinimo kilmė[taisyti]
Miesto vardas tikriausiai yra asmenvardinis vietovardis – dar ir dabar ši pavardė yra sutinkama Lietuvoje. Viena legenda pasakoja, kad vietovė pavadinta čia medžiojusio kunigaikščio Prienio vardu. Esą šis legendinis kunigaikštis, sužavėtas apylinkių grožio, pastatė čia pilį ir davė jai savo vardą. Pagal kitą padavimą, senovėje į Prienus siųsdavo nusikaltėlius, kurių vienas (pavarde Prienas) prie Mielupio upelio pasistatęs sodybą, gavusią savininko pavardę.[7]
Gyventojai[taisyti]
 | ||||||||
| 1800 m. | 1827 m. | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1939 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 952 | 1 972 | 2 477 | 3 260 | 4 200 | 5 423 | 7 550 | ||
| 1976 m. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
| 9 300 | 9 398 | 11 909 | 11 353 | 9 867 | 8 796 | - | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės[taisyti]
- Nikodemas Silvanavičius (1834–1919), dailininkas, nuo 1901 m. gyvenęs Prienuose ir Birštone, miręs Prienuose. Buvusioje Prienų pašto stotyje jis įsirengė dirbtuvę, kuri per II pasaulinį karą apgriauta, o vėliau atstatyta ir čia įkurtas siuvimo fabrikas.
- Jonas Mačys-Kėkštas (1867–1902), poetas ir publicistas, palaidotas Prienuose.
- Matas Šalčius (1890–1940), rašytojas, keliautojas.
- Bljuma Seigarnik (1900–1988), rusų psichologė.
- Joseph Gottfarstein (1903–1980), vokiečių istorikas ir filologas.
- Jonas Kazlauskas (1930–1970), žinomas mokslininkas, Vilniaus universiteto profesorius kalbininkas, istorinės gramatikos ir baltų filologijos tyrinėtojas.
- Justinas Marcinkevičius (1930–2011), poetas, mokėsi Prienuose.
- Vytautas Petkevičius (1930–2008), rašytojas.
- Vytautas Jurgis Bubnys (1932–), rašytojas, gimęs Prienų apylinkėse.
Pramonė[taisyti]
Pramonė Prienų mieste pradėjo kurtis XVII a. pabaigoje, įkūrus popieriaus fabriką – malūną prie Drubengio upelio. Fabriką įkūrė Kazimieras Sapiega, vėliau fabriką perdavęs didikui iš Prūsijos G. Tyrbachui. 1823 m. fabrikas gamino apie 750 tūkstančius lapų kasmet ir buvo didžiausias popieriaus gamintojas visoje Lietuvoje. XIX a. pabaigoje fabrikas sunyko. Senųjų popieriaus dirbtuvių pastatas stovi F. Vaitkaus g. 169.
1868 m. Prienuose įsteigtas alaus bravoras, kuris tiekdavo aukštos kokybės alų Suvalkų, Vilniaus, Kauno gubernijoms. Jis veikė iki 1941 m.
Šiuo metu, vienas įžymesnių ir didesnių objektų – vienintelė buvosioje TSRS veikianti sklandytuvų gamykla AB „Sportinė aviacija“. Įmonė įkurta 1969 m. Čia dirbo ir konstruktorius Balys Karvelis, sukūręs pirmą stiklaplasčio sklandytuvą BK-7, geriau žinomą kaip „Lietuva“.
Taip pat veikia UAB „Termikas“, AB „Nerka“, užsiimanti orlaivių remontu.
Sportas[taisyti]
Sportinę veiklą vykdo Kauno parašiutininkų ir Kauno apskrities sporto klubai. Miesto krepšinio klubas Prienų Rūdupis 2009 m. sezone tapo NKL čempionais, o 2009–2010 sezone pateko į LKL. Taip pat veikia Aviakonstruktorių federacijos centras – Prienų aviakonstruktorių klubas. Mieste įsikūrę FK Rūdupis Prienai ir FK Ąžuolas Prienai futbolo klubai. 2011 m. LKL sezone užėmė 3-iąją, vietą.
Pociūnuose ypač gerai išvystytas aviacijos ir parašiutinio sporto sektorius.
Miestų partnerystė[taisyti]
| Miestas | Šalis |
| Liubanis |  Lenkija
|
| Asikala |  Suomija
|
| Talsai |  Latvija
|
| Tiūris |  Estija
|
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Prienai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Прены. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 25 (49) : Праяга — Просрочка отпуска. С.-Петербургъ, 1898., 63 psl. (rus.){{#subobject:Prienai (Прены, ESBE) |Straipsnis=Prienai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Прены |Žodyno tomas=Т. 25 (49) |Žodyno puslapis= 63 psl. }}
- ↑ Prienai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Prienai loadmap.net
- ↑ „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius // Vilnius, „Mokslas“, 1981. 48 psl.
- ↑ Giedrė Jankevičiūtė. „Lietuva“. Vadovas // Vilnius, R. Paknio leidykla, 2006. 381 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 165–166 psl.
- Prienai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 616 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 174 psl.
- Prienai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 445 psl.
- Prienai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris. - 200 psl.
- Prienai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 918 psl.
- Prienai. Mūsų Lietuva, T. 3. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. - 225 psl.
- Prienų krašto muziejus
| ||||||||||||||