Psilocibinas
| Psilocibinas | |
|---|---|
 
| |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| [3-(2-dimettilaminoetil)-1H-indol-4-il] dihidrogeno fosfatas | |
| Identifikacija | |
| CAS numeris | 520-52-5 |
| PubChem | 10624 |
| ChemSpider | 10178 |
| Cheminė informacija | |
| Cheminė formulė | C12H17N2O4P |
| Molinė masė | 284,25 g/mol |
| SMILES | C[N+](C)([H])CCC1=CNC2=C1C (OP([O-])(O)=O)=CC=C2 |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | |
| Lydymosi t° | |
| Virimo t° | |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi grupė | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Psilocibinas (dar žinomas kaip psilocybinas) yra alkaloidas dažnai pasitaikantis tam tikros rūšies grybuose, ypač glotniagalvės (lot. Psilocybe) genties. Todėl tokie grybai turi haliucinogeninį poveikį. Psilocibino efektai panašūs į LSD, nes abi medžiagos įtakoja serotonino receptorius. Tačiau psilocibinas veikia silpniau ir trumpiau, jo dozė daug didesnė ir netaip pavojinga, kaip LSD, kurios lengva perdozuoti. Psilocibinas sukelia palyginus mažiau šalutinių, nepageidaujamų poveikių.
Chemija
Psilocibinas organizme greit praranda fosforo rūgšties liekaną savo molekulėje. Taip jis virsta psilocinu, kuris ir sukelia pagrindinius efektus. Psilocibinas šiek tiek tirpsta poliniuose tirpikliuose ir labai blogai nepoliniuose tirpikliuose. Jį galima susintetinti laboratorijoje iš psilocilino dvejomis reakcijomis. Bet tai daroma retai nes būtent pats psilocilinas ir yra aktyvi medžiaga. Kaitinamas psilocibinas lengvai skyla.
Istorija
Albertas Hofmanas pirmasis ištyrė ir išskyrė grynus psilociną ir psilocibiną. Nors grybų ir kitų augalų poveikis indėnams žinomas ir taikytas religinėse apeigose jau nuo priešistorinių laikų. Meksikos vietovėse apsilankę Europiečiai jau 15-tam amžiuje minėjo apie pastebėtas apeigas bei įvairių medžiagų vartojimą.[1] Daugelis senovės tautų vartojo, arba toliau vartoja, šiuos grybus savo ritualinėse apeigose. Jos yra skirtos sužadinti vaizduotę ir parodyti žyniui ateitį, perspėti apie pavojus atsižvelgiant į patirtus vaizdus ir vizijas. Sukelta būseną naudojama išvalymo ceremonijoje skirtai save ar kitus apsaugoti bei išvaryti blogas dvasias, apsėdimus, prakeikimus, bei įvairias ligas. Sukeltas haliucinacijas, transą, meditaciją ir kitas sąmonės būsenas iki šiol naudoja Amerikos Indai. Jiems įstatymai leidžia naudoti įvairius augalus, nes tai religinio tipo apeigos. Jos būna prižiūrimos vyresniojo šamano ar bendrijos išrinkto garbaus, išmanančio žmogaus. Tai jokiu būdu nėra atliekama norint pasiekti pasitenkinimą, ar piktnaudžiauti gamtos skirtomis ir jų požiūriu šventais augalais. Svarbu, kad tai atliekama su išmanančio žmogaus pagalba, nes naudojant šią medžiagą galima patirti rimtus pokyčius mąstyme. Tai gali būti pavojinga, nes žmogus gali tapti nenuspėjamu, kas gali būti pavojinga pačiam asmeniui, bei jo aplinkiniams. Todėl būtinas žmogus, kuris supranta ir išmano apie pavojus; toks žmogus dažnai vadinamas gidu.
Naudojimas medicinoje
1960 metais buvo mėginta psilocibiną naudoti medicinoje apetito gerinimui ir psichologinių problemų gydymui, bet pritaikymas neišplito. Nuo 2001 metų MAPS atgaivino tokius tyrimus. Nors laikoma, kad medžiaga nelegali, Narkotinių medžiagų agentūra (DEA), išdavė leidimą medžiagą įvertinti ir ištirti pagal dabartinius mokslinius standartus, atsakant į klausimus, ar ji pavojinga žmonėms, ir ar yra naudinga medicinai. Neseniai atlikti tyrimai mokslo įstaigose naudojant išgrynintą psilocibiną, siekė įvertinti medžiagos naudą bandant žmonėms padėti atsikratyti impulsyvaus elgesio. Toks impulsyvus elgesys pasitaiko įvairiomis formomis, dažniausiai po nervinės traumos, ilgo streso. Tai gali būti pastovus rankų plovimas, baimė vairuoti mašiną, viską skaičiuoti po kelis kartus, tikrinti kelis kartus išėjus ar yra užrakintos durys (obsessive compulsive disorder). Pirminiai duomenys patvirtino, kad ši medžiaga gali būti naudinga pacientams, kuriems psichiatriniai vaistai ir psichoterapija nepadeda. [2] Šie tyrimai, atsižvelgia į tai, kad serotoninas ir jo receptorių 2A/2C agonizmas, kuris įprastas psilocibinui, panašus į dabartinius vaistus, kurie siekia vienaip ar kitaip įtakoti serotonino receptorius gydant įvairius nervinio tipo sutrikimus. Viena iš tokių ligų yra obsesinis-kompulsinis sutrikimas, kuriam gydyti buvo leista ligoninėje tirti šią medžiagą, taikant tikslias jos dozes ir griežtus protokolus, siekiant apsaugoti žmogų nuo pašalinių poveikių. Dabartiniai tyrimai naudoja psilocibiną kartu su psichoterapija, bandant suprasti ar ši medžiaga gali padėti nervinio tipo sutrikimams, kurie pasitaiko sergant IV laipsnio (paplitimas į kitus organus) odos vėžiu. [3]
Dozavimas
Grybai puikiai išdžiovinti turi iki 2 % psilocibino. Kol psilocibinas grynas, praktiškai niekur ir niekada nevartojamas, tikslinga dozę perskaičiuoti į džiovintų grybų masę. Vartojami nuryjant arba kramtant burnoje arba itin saikingai kaitinant paruošiami gėrimai, patiekalai.
- Maža dozė: nuo 0,25 g iki 1 g grybų
- Vidutinė dozė: ~2 g grybų
- Didelė dozė: nuo 3 g iki 5 g grybų
- Labai didelė dozė: virš 5 g grybų
- Mirtina dozė: neegzistuoja (įvairiais skaičiavimais tai siektų net iki kelių dešimčių kilogramų grybų – tokį kiekį suvartoti net per klaidą neįmanoma)
Efektai
Efektai prasideda ne iš karto, o praėjus po kurio laiko, nes organizmui užtrunka net iki valandos nuo dozės pilnai įsisavinti medžiagas. Pasitaiko, kad po vartojimo žmogus pamano, jog jam nieko taip ir nebus, o tuo metu pavėluotai, žmogui nesitikint prasideda sąmonės pokyčiai. Tai gali būti gan pavojinga, jeigu žmogus vienas, arba tarp žmonių, kurie nežino ką žmogus suvalgė, ir kada baigsis poveikis. Žmogus gali išsigąsti, kad poveikis nesibaigs ir taip atkreipti medikų dėmesį, kuris gali būti būtinas jeigu žmogus panikoje ir sau pavojingas. Nuo pirmųjų efektų iki maksimalių perėjimas trunka dar valandą. Poveikis ima silpnėti po 2-4 valandų. Iš viso poveikis trunka nuo 4 iki 7 valandų. Priklausomai nuo emocinės būklės prieš pavartojimą ir suvartotos dozės poveikis gali gan smarkiai skirtis. Netiesioginis, bet daug ilgesnis poveikis gali užtrukti iki savaitės laiko, bei ilgiau. Tai gali būti emocijų pasikeitimas, požiūris į gyvenimą ir jo prasmę, žmogaus pasaulėžiūra gali visai pasikeisti.[4] Šis dvasinio lygio poveikis, kuris žmogų gali iš esmės smarkiai įtakoti visam gyvenimui yra aprašytas teologijos studento iš Hardvardo universiteto Walter Pahnke moksliniam darbe. 1962 metais Bostono universitete, 20-imt studentų buvo padalinti į dvi grupes, vienai iš jų buvo duota psilocibino. Teologijos studentai tada stebėjo liturgija bažnyčioje, po kiek laiko jie aprašė savo patyrimus. Buvo pastebėta, kad patirti dvasinio lygio išgyvenimai, ilgai paveikė žmones.[5]
Efektai dėl patogumo suskirstyti į: laukiamus, neutralius ir neigiamus. Dėl ilgalaikio vartojimo jokių papildomų sutrikimų neatsiranda, nors tai gerai ištirta nėra, o žmonėms turint genetinį polinkį depresijai ar kitiem sutrikimams, yra nepatartina ir net pavojinga naudoti tokias medžiagas dėl galimo sutrikimo iššaukimo. Nors efektai skaitomi silpnesniais nei LSD, jie vistiek gali paskatinti depresijos ar kito psichinio sutrikimo išsivystymą, ypač jeigu tėvai turėjo priklausomybės ar kitų psichinių sutrikimų.
Laukiami
- haliucinacijos
- vizijos atmerktomis ir užmerktomis akimis, girdimos vizijos
- nuotaikos pagerėjimas, euforija kartais net garsus ir nepaliaujamas juokas
- suintensyvėjęs kūrybinis mąstymas, užplūsta filosofinės mintys
- pagerėjęs apetitas
- nuobodūs darbai gali pasirodyti linksmi ir įdomūs
- labai dažni religiniai potyriai (dėl to naudojamas religinėse apeigose)
- viskas atrodo gyva
Neutralūs
- padidėjęs emocionalumas (bet priešingai nei LSD emocinis stabilumas neprarandamas)
- pakitęs budrumas
- jaučiamas labai sulėtėjęs laikas
- šviesa atrodo ryškesnė
- matoma gausybė spalvų, vaivorykštės
- pakitęs judėjimo suvokimas regoje
- mieguistumas
- išsiplėtę vyzdžiai
- atsiminimai tartum atgyja, išgyvenami iš naujo
Neigiami
- galimi nemalonūs nelaukiami vaizdiniai
- tie vaizdiniai gali išprovokuoti baimę
- kartais galvos skausmas praėjus viskam
- pykinimas, pagausėję dujų skrandyje (dažniau kai nuryjami dideli kiekiai be „užkandos“)
- apsvaigimas, sutrikimas
- kadangi sumažėja kraujo spaudimas, silpnesni žmonės gali nualpti
- galimi išryškėję protiniai sutrikimai, bet naujų sutrikimų visiškai nesukelia
- apsvaigimo metu gali susilpnėti momentinė atmintis, tiksliau sunku atlikinėti įsiminimo reikalaujančias užduotis.
Nuorodos
- ↑ [1] Išsami medžiagos vartojimo istorija.
- ↑ [2] Mokslinis University of Arizona pirminis tyrimas - Effects of Psilocybin in Obsessive-Compulsive Disorder.
- ↑ [3] Psilocybin-assisted Psychotherapy in the Management of Anxiety, University of California tyrimo aprašymas.
- ↑ [4]Griffiths RR, Richards WA, McCann U, Jesse R . "Psilocybin can occasion mystical-type experiences having substantial and sustained personal meaning and spiritual significance". Psychopharmacology (Berl). 2006;187(3):268-83.
- ↑ [5] Mystics Under the Microscope, Search (Paieška) žurnalo straipsnis.
| ||||||