Puslaidininkių fizikos institutas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Puslaidininkių fizikos institutas (PFI) – LMA mokslo institutas, įkurtas 1967 m. Atliko fizikos, elektronikos, medžiagotyros, aukštųjų technologijų ir pirminės metrologijos sričių tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, dalyvaujo bendruose projektuose su Lietuvos įmonėmis, skatino aukštųjų technologijų pramonės plėtrą.

Instituto raida

  • 1967 m. sausio 1 d. įsteigtas LMA nutarimu Nr. 470, 1966 m. lapkričio 23 d., jį atskyrus nuo LTSR Mokslų akademijos Fizikos ir matematikos instituto.
  • 1991 m. vasario 12 d. LMA sudėtyje buvusios mokslo įstaigos tapo savarankiškomis mokslo institucijomis, vykdant Seimo priimtą "LR mokslo ir studijų įstatymą Nr. I-1052".
  • 2010 m. kovo 17 d. reorganizuotas į Fizinių ir technologijos mokslų centrą (dabar Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras) LR Vyriausybės nutarimu Nr. 302 kartu su Fizikos ir Chemijos institutais.

Bazė

Institutas 1967 m. įsikūrė specialiai jam pastatytame pastate Goštauto g. 11. Ten buvo įvairios laboratorijos, o kieme, priestate – Mokslo ir technologijų parke - dirbtuvės.

Istorija

Pirmuoju instituto direktoriumi tapo Juras Požela, iki tol vadovavęs Fizikos ir matematikos institutui.

1969 m. institutui suteiktas TSRS vadovaujančios mokslo įstaigos, nagrinėjančios puslaidininkių fizikos, karštųjų elektronų ir plazmos puslaidininkiuose problemas, statusas.

Institutas nuo 1971 m. kas trejus metus rengia tarptautinius simpoziumus „International Symposium on Ultrafast Phenomena in Semiconductors“ (liet. „Ultraspartūs procesai puslaidininkiuose“, iki 1992 m. – „Plazma ir srovės nestabilumai puslaidininkiuose“)[1], nuo 1978 m. leido monografijų seriją „Elektronai puslaidininkiuose“.

1977 m. birželio 2 d. Stepono Ašmonto, Juro Poželos ir Konstantino Repšo atrastas ir ištirtas 1970 m. elektrinio laidumo ir elektrovaros jėgos asimetrijos susidarymo vienalyčiame izotropiniame puslaidininkyje reiškinys tapo pirmuoju moksliniu atradimu atliktu Lietuvoje, užregistruotu SSRS.[2]..

1993 m. PFI įkurtas Mokslo ir technologijų parkas, skirtas palengvinti mokslininkų bendradarbiavimą su Lietuvos pramone ir mokslinių pasiekimų diegimą praktikoje.

Mokslinė veikla

Pagrindinės veiklos kryptys:
  • Naujų medžiagų tyrimas ir nanotechnologijų kūrimas;
  • Medžiagos ir elektromagnetinės spinduliuotės sąveikos, fliuktuacijų ir chaoso tyrimai;
  • Kietakūnių jutiklių, energiją tausojančių technologijų kūrimas;
  • Technologijų, matavimo vienetų valstybinių etalonų ir pirminių matavimo metodų kūrimas.

Institutas turėjo cezio atominį laikrodį[3], kuris nuo 2001 m. įtrauktas į Tarptautinio atominio laiko skalės (pranc. Temps Atomique International, TAI) formavimą[4]. Ši skalė yra pasaulinio koordinuotojo laiko (UTC) pagrindas.

Laboratorijos

  • Aukštatemperatūrio superlaidumo laboratorija,
  • Didelės galios impulsų laboratorija,
  • Epitaksinių struktūrų laboratorija,
  • Fliuktuacinių reiškinių laboratorija,
  • Jutiklių laboratorija,
  • Kietojo kūno teorijos laboratorija,
  • Mikrobangų laboratorija,
  • Mikroelektronikos laboratorija,
  • Nevienalyčių struktūrų laboratorija,
  • Optoelektronikos laboratorija,
  • Plazminių reiškinių ir chaoso laboratorija,
  • Puslaidininkių analizės laboratorija,
  • Puslaidininkių optikos laboratorija,
  • Terahercų elektronikos laboratorija.

Metrologija:

  • Cheminės metrologijos laboratorija,
  • Elektros dydžių etalono laboratorija,
  • Laiko ir dažnio etalono laboratorija,
  • Temperatūros vieneto etalono laboratorija.

Direktoriai

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 104% (+5232-0=5232 wiki spaudos ženklai).
  • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 23% (+1161-1346=-185 wiki spaudos ženklai).