Ramzis II
| Ramzis II | |
|---|---|
| Egipto faraonas | |
| |
| Ramzio II skulptūra | |
| Devynioliktoji Egipto dinastija | |
|
| |
| Gyven. vieta | Pi Ramzis |
|
| |
| Tautybė | Egiptietis |
| Tėvai | Setis I, karalienė Tuja |
| Sutuoktinis(-ė) | Nefertarė, Izetė |
| Vaikai |
Princas Ramzis, Pareherwenemef, Khaemweset, Marenptahas, Merit Amon, Bintanath, Meryatum, Nebetavis. |
| Egipto faraonas | |
| Valdė | 1279-1213 m. pr. m. e. |
| Pirmtakas | Setis I |
| Įpėdinis | Marenptahas |
Ramzis II (arba Ramzis Didysis; valdė 1279–1213 m. pr. m. e.) – trečiasis 19-osios Egipto dinastijos valdovas, vienas žinomiausių ir galingiausių Egipto faraonų.
Išplėtė Egipto sienas, padidino galią. Valdė 67 metus. Po laimėto (nors hetitai šiuos laurus prisiėmė sau) Kadešo mūšio atnaujino su hetitais taikos sutartį; deja neilgam. Architektūroje pasižymėjo ne mažiau nei politikoje ar karyboje (tai daugiausia statinių pastatydinęs faraonas). Pastatė Pi-Ramzio miestą – naująją sostinę, Ramezėjaus milijonų metų šventyklą, dvi Abu Simbelo šventyklas (amžinos meilės su Nefertare simbolis) ir užbaigė Luksoro Ka šventyklą.
Ramzis II laikomas paskutiniu didžiu karingu faraonu. Po jo mirties šalies prestižas ėmė blėsti, galia ir teritorija mažėti. Paminėtina, kad būtent jo valdymo metais Mozė, sutelkė ir paskatino hebrajus viešam tikėjimui savo dievu Jahve.
Žygiai ir mūšiai
Ankstyvoje jaunystėje Ramzis nusprendė susigrąžinti hetitų užkariautas Nubijos teritorijas. Jis buvo atsakingas nuraminti maištus Nubijoje ir už žygius į Libiją. Nors ir didžiulis laimėjimas buvo Kadešo mūšyje, bet Ramzis buvo savo kariniais sugebėjimais pasižymėjęs ir kituose dideliuose mūšiuose prieš Egipto priešus. Ramzio valdymo laikotarpiu Egipto kariuomenę sudarė 100 000 vyrų.
Mūšis su jūros piratais
Savo antraisiais valdymo metais Ramzis nugalėjo Sherdana jūros piratus, kurie plėšikavo palei Egipto viduržemio jūros pakrantę krovininius laivus. Shardana piratai tikriausiai atplaukė iš Jonijos arba Turkijos pietvakarių pakrantės. Mūšis vyko netolli nilo žiočių. Vėliau faraonas nugalėjo ir Lycians ir Shekelesh tautas.
Žygis į Siriją
Pirmasis Ramzio žygis į Siriją įvyko ketvirtaisiais jo valdymo metais. Ramzis buvo priverstas kautis su Paletinos kunigaikščiu, kuris vėliau buvo mirtinai pašautas strėlės. Ramzis Palestiniečius pavertė Egipto vergais.
Žygiai į Nubiją
Ramzis taip pat keliavo į Nubiją. Kai Ramziui buvo apie 22 surengė žygį į Nubiją. Iki Ramio valdymo Nubija 200 metų buvo Egipto kolonija. Ramzis ten pastatė Beit El Wali šventyklą. Ant pietinės Beit El Wali šventyklos sienų buvo pavaizduotas pasiruošimas mūšiui į Nubiją – Ramzis karo vežime ir du sūnūs taip pat karo vežimuose. Viena Ramzėjaus siena sako, kad viename mūšyje Nubijoje Ramzis turėjo kautis vienas, be savo karių pagalbos.
Religinis poveikis
Ramzis buvo faraonas kuris buvo labiausiai atsakingas už Amarna laikotarpio liekanų ištrynimą. Jis labiau nei, bet kuris kitas faraonas sąmoningai siekė sudarkyti Amarna laikotarpio paminklus ir keisti religinės struktūros pobūdį į tokį koks buvo iki faraono Echnatono laikų.
Sed festivalis
Po 30 valdymo metų Ramzis buvo įtrauktas į mažą grupę faraonų, kurie gyveno ilgiausiai. Pagal tradiciją per 30-ąsias faraono valdymo metines, jis rituališkai paverčiamas Dievu. Net ir įpusėjus pusę savo valdymo Egipte metų Ramzis savo darbais jau pranoko visus prieš tai valdžiusius faraonus. Jis sugebėjo apsaugoti Egipto sienas, įvesti taiką šalyje ir pastatė daugiausiai statinių šalies istorijoje. Ramzio Egiptas beveik šimtą metų klestėjo ir buvo labai galingas.
| |||||||
| ||||||