Raseiniai

Kitos reikšmės – Raseiniai (reikšmės).

Raseiniai
Skulptūra „Žemaitis“ miesto centrinėje aikštėje
Raseiniai
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3
Respublika:	Lietuva
Apskritis:	Kauno apskritis
Savivaldybė:	Raseinių rajono savivaldybė
Seniūnija:	Raseinių miesto seniūnija
Gyventojų:	9 865 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Raséiniai Kilmininkas: Raséinių Naudininkas: Raséiniams Galininkas: Raséinius Įnagininkas: Raséiniais Vietininkas: Raséiniuose
Istoriniai pavadinimai
rus. Россiены
Pašto kodas:	LT-60001
Filmuota medžiaga.
Vikiteka:	RaseiniaiVikiteka

Raseiniai – miestas vakarų Lietuvoje, Kauno apskrityje, 76 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, Žemaičių aukštumos pietrytinėse priekalnėse, prie Žemaičių plento. Raseinių rajono savivaldybės centras. Raseinių miesto seniūnija, yra apylinkės seniūnijos centras, Dubysos regioninio parko direkcija.

STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI

Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1663 m., išplėsta 1783 m. Buvęs Raseinių dominikonų vienuolynas, kurio rūmai pastatyti 1682 m. Raseinių Švč. Trejybės cerkvė, stačiatikių pastatyta 1870 m.

Raseinių piliakalnis

Skulptūra „Žemaitis“ – stiprus vyras, sutramdęs mešką, ryžtingai žengiantis pirmyn (cementas, padengtas baltu marmuru). Paminklas pastatytas 1933–1934 m. centrinėje miesto aikštėje kaip Lietuvos nepriklausomybės paminklas (skulptorius Vincas Grybas). Postamento šonuose yra 3 figūriniai bareljefai, vaizduojantys kovą su caro priespauda. 1957 m. paminklas restauruotas.

Raseinių parkas, jame 2005 m. pradėta sodinti garbės piliečių ąžuolų alėja.

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS

Švietimo ir ugdymo įstaigos: Prezidento Jono Žemaičio gimnazija Raseinių Kalno vidurinė mokykla Raseinių Šaltinio vidurinė mokykla Raseinių specialioji mokykla Raseinių pagrindinė mokykla katalikiškos dvasios pradinė mokykla Raseinių technologijos ir verslo mokykla

Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka

✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

Paštas (LT-60001)

Rajono centrinė ligoninė

✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS

Kraštotyros muziejus, įsikūręs buvusiame kalėjime, kuriame 1930–1952 m. kalinti politiniai kaliniai

Kultūros namai

SUSISIEKIMAS

LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS

Geografija

Mieste yra 3 tvenkiniai, prateka Dubysa ir Raseikos upelis. Apylinkėse įsteigtas Dubysos regioninis parkas.

Žiūrėti didesniame žemėlapyje Raseiniai OpenStreetMap žemėlapyje

Raseiniai TSRS topografiniame žemėlapyje.

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90 1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896 1900s 1909 1915 1922 1936 1940 1942 1954 1967 1975 1985 1990 OpenStreetMap

Istorija

Raseiniai yra vienas seniausių Lietuvos miestų, išaugęs buvusioje (archeologinių) žemaičių genties teritorijoje.

Istorijos šaltiniuose Raseiniai minimi nuo 1253 m., kai Mindaugas, atsilygindamas Vokiečių ordinui už Lietuvos 1249–1253 m. vidaus karo metu suteiktą karinę pagalbą, užrašė šiai riterių vienuolių valstybei, be kitų Žemaičių žemių, ir pusę Raseinių žemės; likusią valsčiaus pusę Mindaugas 1254 m. padovanojo pirmajam Lietuvos katalikų vyskupui Kristijonui. 1322, 1352, 1357, 1371 m. Raseinius sunaikino Vokiečių ordinas.

1416–1421 m. Raseiniuose pastatyta pirmoji Raseinių bažnyčia, XV a. pabaigoje gyvenvietei suteiktos miesto savivaldos teisės, patvirtintos ir 1792 m. 1574 m. Henrikas Valua patvirtino privilegiją, kur nurodyta, kad Žemaitijos seimeliai turi vykti Raseiniuose. XV–XVIII a. miestas buvo Žemaičių seniūnijos administracinis centras; čia būdavo renkami Žemaičių seniūnai, Žemaičių seniūnijos raštininkai, seniūnijos žemės teismo teisėjai, karužos ir kiti pareigūnai, taip pat ATR Seimo delegatai nuo Žemaičių seniūnijos. Nuo XV a. pabaigos Raseiniai – apskrities centras, XVI a. suteiktos Magdeburgo teisės, o XVI a. pabaigoje Raseiniai faktiškai tapo Žemaitijos politine sostine.

1642 m. vietos bajorų Stankevičių-Bilevičių kvietimu Raseiniuose įsikūrė vienuoliai dominikonai (Raseinių dominikonų vienuolynas). 1663 m. jie pastatė bažnyčią, 1682 m. išmūrijo dviaukštį vienuolyno pastatą. Vienuolynas veikė ir carizmo laikais iki 1886 m. 1720 m. įkurtas Raseinių karmelitų vienuolynas. Po Šiaurės karo, 1737 m. tebuvo likę 7 namai, Raseinių sinagoga ir 132 tušti sklypai. Nuo 1742 m. prie Raseinių pijorų vienuolyno veikė mokykla. Nuo XVIII a. pabaigos Raseiniuose veikė paštas. 1792 m. patvirtintos miesto teisės ir Raseinių herbas.

1831 m. kovo 26 d. sukilėliai užėmė Raseinius ir sudarė laikinąją apskrities valdžią. XIX a. viduryje Raseiniai buvo 3-asis pagal dydį Lietuvos miestas (po Vilniaus ir Kauno), čia veikė keletas malūnų, 1880 m. įsteigta spaustuvė, 1887 m. muilo fabrikas, 1889 m. sviesto gamybos bendrovė.

Tarpukariu Raseiniuose vėl įsikūrė dominikonai. 1930–1940 m. Raseiniuose veikė politinių kalinių kalėjimas. 1932 m. suteiktos II eilės miesto teisės. Miestas smarkiai nukentėjo per II pasaulinį karą, 1944 m. spalio 7 d. čia įžengė sovietų armija. Karas sunaikino apie 90 proc. pastatų.

1946 m. rugpjūčio 3 d. Raseiniai tapo apskrities pavaldumo miestu. 1953 m. sovietų nugriauta Raseinių evangelikų liuteronų bažnyčia. Sovietmečiu veikė „Šatrijos“ siuvimo įmonių susivienijimas, gelžbetonio konstrukcijų ir sviesto gamyklos, kepykla, Kauno meno gaminių įmonės tekstilės cechas.

2002 m. patvirtintas dabartinis Raseinių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIII a. vidurys – XV a.	Raseinių valsčiaus centras
XVI a.		–	Žemaitijos seniūnija
XVII a. pradžia – 1764 m.		–	Žemaitijos seniūnijos centras
1764–1792 m.	?	Raseinių reparticijos centras
1793 m.	?	Raseinių žemės centras
1794–1795 m.	?	Raseinių reparticijos centras
1795–1796 m.	?	Raseinių apskrities centras	Vilniaus gubernija
1796–1801 m.	?		Lietuvos gubernija
1801–1842 m.	?		Vilniaus gubernija
1842–1915 m.	?		Kauno gubernija
1915–1918 m.	?		Oberostas
1919–1950 m.	Raseinių valsčiaus centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Raseinių apylinkės centras	Raseinių rajono centras	Kauno sritis
1953–1995 m.
1995–	Raseinių miesto seniūnija, Raseinių seniūnijos centras	Raseinių rajono savivaldybės centras	Kauno apskritis

Pavadinimo kilmė

Labiausiai tikėtina, kad Raseinių vietovardis sietinas su per Raseinių miestą tekančio Raseikos upelio vardu; vietos gyventojų vartojamas archajiškesnis šio hidronimo variantas yra Rasupis. Nors tai yra hipotetinė versija, tačiau ji laikoma labiausiai tikėtina. Pagal šią versiją, Raseiniai yra vandenvardinis vietovardis. Upelis teka pietvakariniame miesto pakraštyje.

Pasak dalies kalbininkų, Raseinių vietovardis (Mindaugo 1253 m. akte Rasseyne) tikriausiai yra susijęs su šaknimi ras-, kuri kildinama iš liet. rasa, rasoti – „kristi, trauktis, dėtis rasai“, rasenti – „dulkti, dulksnoti, lynoti“. Žvelgiant į hipotetinę Kėdainių vietovardžio analogiją galima būtų manyti, kad miesto vardas kilęs nuo asmenvardžio Raseinis, tačiau tokia ar panaši lietuviška pavardė dabar nėra aptinkama.

Liaudies etimologija pasakoja, kad seniai ten, kur dabar Raseiniai, gyvenusios trys seserys. Viena ištekėjusi už Telšio – ten dabar Telšiai, kita už Šiaulio – ten Šiauliai, o jauniausioji ir gražiausioji, nerasdama tinkamo jaunikio, liko netekėjusi. Jaunikaičiai iš visų kampelių jodavo pas ją su piršliais ir sakydavo: „Rasit eis už manęs“. Taip ir atsiradęs vietovardis.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2021 m.
1823 m.	1866 m.	1897 m.sur.	1899 m.	1923 m.sur.	1931 m.	1939 m.	1959 m.sur.
4 000	10 579	7 400	7 455	5 270	5 456	6 217	6 200
1970 m.sur.	1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2011 m.sur.	2021 m.	-
8 946	10 600	11 403	13 211	12 541	11 203	9 865	-
Demografinės raidos histograma 2 500 5 000 7 500 10 000 12 500 15 000 1823 1866 1897 1899 1923 1931 1939 1959 1970 1976 1979 1989 2001 2011 2021

Žymūs žmonės

Raseinių bažnyčia

• Jonas Žemaitis-Vytautas – Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadas bei organizatorius, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatorius, 2009 m. kovo 11 d. pripažintas ketvirtuoju Lietuvos prezidentu.
• Maironis – XIX–XX a. lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų.
• Marcelijus Martinaitis – vienas žymiausių XX amžiaus lietuvių poetų, aktyvus Sąjūdžio veikėjas.
• Eimuntas Nekrošius – lietuvių režisierius.
• Juozas Nekrošius - poetas;
• Juozas Tallat-Kelpša – vargonininkas, kompozitorius, dirigentas, pedagogas ir kultūros veikėjas.
• Vladas Vitkauskas – pirmasis Lietuvos alpinistas, iškėlęs Lietuvos vėliavą visų žemynų aukščiausių kalnų viršūnėse.
• Karolis Požėla, revoliucionierius, vienas iš Lietuvos komunistų partijos įkūrėjų, vienas iš „Keturių komunarų“, dirbęs Raseiniuose partinį darbą 1919–1920 m.
• Gintautas Jurgis Česnys, Lietuvos gydytojas anatomas ir antropologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras
• Dionizas Poška (1757–1830), poetas, tarnavęs Raseinių teismuose – nuo 1783 m. kaip teisėjo mokinys, vėliau kaip antspaudininkas, raštininkas.
• Aleksandras Fromas-Gužutis (1822–1900), rašytojas, gimęs Raseiniuose.
• Nijolė Sabaitė, lengvaatletė, olimpinė vicečempionė.
• Jokūbas Dagys (1905–1989), skulptorius, palaidotas Raseinių kapinėse.

Sportas

Futbolas

• FK Statyba Raseiniai
• FK Šatrija Raseiniai

Miestų partnerystė

• Mlava, Lenkija
• Liubartuvas, Lenkija

Šaltiniai

• Raseiniai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 688 psl.
• 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 200 psl.

• Raseiniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 504 psl.
• Raseiniai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris. - 328 psl.
• Raseiniai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 36 psl.
• Raseiniai. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 488 psl.
• Raseinių krašto savivalda 1918–2008 m.: straipsnių ir dokumentų rinkinys. – Vilnius: Atkula, 2008. – 240 p. – ISBN 978-9955-505-73-0
• Raseiniai
• Raseinių istorija
• Žemėlapiai