Raseiniai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigacija, paiešką
Raseiniai
   H-Raseiniai.jpg   
Raseiniu savivaldybe 2009.jpg
Skulptūra „Žemaitis“ miesto centrinėje aikštėje

Raseiniai
Koordinatės:55°22′52″N 23°07′08″E / 55.381°N 23.119°E / 55.381; 23.119 (Raseiniai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Raseinių rajono savivaldybė
Seniūnija: Raseinių miesto seniūnija
Gyventojų: 9 700 (2020 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Raséiniai
Kilmininkas: Raséinių
Naudininkas: Raséiniams
Galininkas: Raséinius
Įnagininkas: Raséiniais
Vietininkas: Raséiniuose
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-60001


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: RaseiniaiVikiteka

Raseiniai – miestas vakarų Lietuvoje, Kauno apskrityje, 76 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, Žemaičių aukštumos pietrytinėse priekalnėse, prie Žemaičių plento. Raseinių rajono savivaldybės centras. Raseinių miesto seniūnija, yra apylinkės seniūnijos centras, Dubysos regioninio parko direkcija.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1663 m., išplėsta 1783 m.
SilentHillFilmCultSymbol.svg Raseinių piliakalnis
Legenda pomnik.svg Skulptūra „Žemaitis“ – stiprus vyras, sutramdęs mešką, ryžtingai žengiantis pirmyn (cementas, padengtas baltu marmuru). Paminklas pastatytas 19331934 m. centrinėje miesto aikštėje kaip Lietuvos nepriklausomybės paminklas (skulptorius Vincas Grybas). Postamento šonuose yra 3 figūriniai bareljefai, vaizduojantys kovą su caro priespauda.
Tree map icon.svg Raseinių parkas, jame 2005 m. pradėta sodinti garbės piliečių ąžuolų alėja.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Švietimo ir ugdymo įstaigos:
Japanese Map symbol (Library).svg Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-60001)
RWB Krankenhaus.svg Rajono centrinė ligoninė
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Kraštotyros muziejus, įsikūręs buvusiame kalėjime, kuriame 19301952 m. kalinti politiniai kaliniai
Kultūros namai
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Geografija[taisyti]

Dubysos regioninis parkas.png


Mieste yra 3 tvenkiniai, prateka Dubysa ir Raseikos upelis. Apylinkėse įsteigtas Dubysos regioninis parkas.



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Raseiniai OpenStreetMap žemėlapyje

Raseiniai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap


Istorija[taisyti]

Raseiniai yra vienas seniausių Lietuvos miestų, išaugęs buvusioje (archeologinių) žemaičių genties teritorijoje.

Istorijos šaltiniuose Raseiniai minimi nuo 1253 m., kai Mindaugas, atsilygindamas Vokiečių ordinui už Lietuvos 12491253 m. vidaus karo metu suteiktą karinę pagalbą, užrašė šiai riterių vienuolių valstybei, be kitų Žemaičių žemių, ir pusę Raseinių žemės, arba valsčiaus; likusią valsčiaus pusę Mindaugas 1254 m. padovanojo pirmajam Lietuvos katalikų vyskupui Kristijonui.

14161421 m. Raseiniuose pastatyta pirmoji Raseinių bažnyčia, XV a. pabaigoje gyvenvietei suteiktos miesto savivaldos teisės, patvirtintos ir 1792 m. 1574 m. Henrikas Valua patvirtino privilegiją, kur nurodyta, kad Žemaitijos seimeliai turi vykti Raseiniuose. XV–XVIII a. miestas buvo Žemaičių seniūnijos administracinis centras; čia būdavo renkami Žemaičių seniūnai, Žemaičių seniūnijos raštininkai, seniūnijos žemės teismo teisėjai, karužos ir kiti pareigūnai, taip pat ATR Seimo delegatai nuo Žemaičių seniūnijos.

1642 m. vietos bajorų Stankevičių-Bilevičių kvietimu Raseiniuose įsikūrė vienuoliai dominikonai (Raseinių dominikonų vienuolynas). 1663 m. jie pastatė bažnyčią, 1682 m. išmūrijo dviaukštį vienuolyno pastatą. Vienuolynas veikė ir carizmo laikais iki 1886 m. Nuo 1742 m. prie Raseinių pijorų vienuolyno veikė mokykla.

Nuo XVIII a. pabaigos Raseiniuose veikė paštas. 1831 m. kovo 26 d. sukilėliai užėmė Raseinius ir sudarė laikinąją apskrities valdžią.

Tarpukariu Raseiniuose vėl įsikūrė dominikonai. 19301940 m. Raseiniuose veikė politinių kalinių kalėjimas. 1932 m. suteiktos II eilės miesto teisės. Miestas smarkiai nukentėjo per II pasaulinį karą, 1944 m. spalio 7 d. čia įžengė sovietų armija. Karas sunaikino apie 90 proc. pastatų.

1946 m. rugpjūčio 3 d. Raseiniai tapo apskrities pavaldumo miestu. 1953 m. sovietų nugriauta Raseinių evangelikų liuteronų bažnyčia. Sovietmečiu veikė „Šatrijos“ siuvimo įmonių susivienijimas, sviesto gamykla.

2002 m. patvirtintas dabartinis Raseinių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIII a. vidurys – XV a. Raseinių valsčiaus centras
XVI a. Žemaitijos seniūnija
XVII a. pradžia – 1764 m. Žemaitijos seniūnijos centras
17641792 m. ? Raseinių reparticijos centras
1793 m. ? Raseinių žemės centras
17941795 m. ? Raseinių reparticijos centras
17951796 m. ? Raseinių apskrities centras Vilniaus gubernija
17961801 m. ? Lietuvos gubernija
18011842 m. ? Vilniaus gubernija
18421915 m. ? Kauno gubernija
19151918 m. ? Oberostas
19191950 m. Raseinių valsčiaus centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Raseinių apylinkės centras Raseinių rajono centras Kauno sritis
19531995 m.
1995 Raseinių miesto seniūnija, Raseinių seniūnijos centras Raseinių rajono savivaldybės centras Kauno apskritis


Pavadinimo kilmė[taisyti]

Labiausiai tikėtina, kad Raseinių vietovardis sietinas su per Raseinių miestą tekančio Raseikos upelio vardu; vietos gyventojų vartojamas archajiškesnis šio hidronimo variantas yra Rasupis. Nors tai yra hipotetinė versija, tačiau ji laikoma labiausiai tikėtina.[6] Pagal šią versiją, Raseiniai yra vandenvardinis vietovardis. Upelis teka pietvakariniame miesto pakraštyje.

Pasak dalies kalbininkų, Raseinių vietovardis (Mindaugo 1253 m. akte Rasseyne) tikriausiai yra susijęs su šaknimi ras-, kuri kildinama iš liet. rasa, rasoti – „kristi, trauktis, dėtis rasai“, rasenti – „dulkti, dulksnoti, lynoti“. Žvelgiant į hipotetinę Kėdainių vietovardžio analogiją galima būtų manyti, kad miesto vardas kilęs nuo asmenvardžio Raseinis, tačiau tokia ar panaši lietuviška pavardė dabar nėra aptinkama.

Liaudies etimologija pasakoja, kad seniai ten, kur dabar Raseiniai, gyvenusios trys seserys. Viena ištekėjusi už Telšio – ten dabar Telšiai, kita už Šiaulio – ten Šiauliai, o jauniausioji ir gražiausioji, nerasdama tinkamo jaunikio, liko netekėjusi. Jaunikaičiai iš visų kampelių jodavo pas ją su piršliais ir sakydavo: „Rasit eis už manęs“. Taip ir atsiradęs vietovardis.[7]

Gyventojai[taisyti]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2011 m.
1823 m. 1866 m.[3] 1897 m.sur. 1899 m. 1923 m.sur. 1931 m. 1939 m.
4 000 10 579 7 400 7 455 5 270 5 456 6 217
1959 m.sur. 1970 m.sur.[8] 1976 m. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
6 200 8 946 10 600 11 403 13 211 12 541 11 203

Žymūs žmonės[taisyti]

  • Jonas Žemaitis-Vytautas – Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadas bei organizatorius, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatorius, 2009 m. kovo 11 d. pripažintas ketvirtuoju Lietuvos prezidentu.
  • Maironis – XIX–XX a. lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų.
  • Marcelijus Martinaitis – vienas žymiausių XX amžiaus lietuvių poetų, aktyvus Sąjūdžio veikėjas.
  • Eimuntas Nekrošius – lietuvių režisierius.
  • Juozas Nekrošius - poetas;
  • Juozas Tallat-Kelpša – vargonininkas, kompozitorius, dirigentas, pedagogas ir kultūros veikėjas.
  • Vladas Vitkauskas – pirmasis Lietuvos alpinistas, iškėlęs Lietuvos vėliavą visų žemynų aukščiausių kalnų viršūnėse.
  • Karolis Požėla, revoliucionierius, vienas iš Lietuvos komunistų partijos įkūrėjų, vienas iš „Keturių komunarų“, dirbęs Raseiniuose partinį darbą 19191920 m.
  • Gintautas Jurgis Česnys, Lietuvos gydytojas anatomas ir antropologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras
  • Dionizas Poška (1757–1830), poetas, tarnavęs Raseinių teismuose – nuo 1783 m. kaip teisėjo mokinys, vėliau kaip antspaudininkas, raštininkas.
  • Aleksandras Fromas-Gužutis (1822–1900), rašytojas, gimęs Raseiniuose.
  • Nijolė Sabaitė, lengvaatletė, olimpinė vicečempionė.
  • Jokūbas Dagys (1905–1989), skulptorius, palaidotas Raseinių kapinėse.

Sportas[taisyti]

Futbolas[taisyti]

Miestų partnerystė[taisyti]

Šaltiniai[taisyti]

  1. Raseiniai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Россiены. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 27 (53) : Розавен — Репа. С.-Петербургъ, 1899., 117 psl. (rus.){{#subobject:Raseiniai (Россiены, ESBE) |Straipsnis=Raseiniai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Россiены |Žodyno tomas=Т. 27 (53) |Žodyno puslapis= 117 psl. }}
  3. 3,0 3,1 Россiены. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 324 psl. (rus.)
  4. Raseiniai SSRS genštabas 1985–1990 m.
  5. Raseiniai loadmap.net
  6. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 174–176 psl.
  7. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 200 psl.
  8. Raseiniai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 36 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 200 psl.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 95% (+10664-548=10116 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 14% (+1578-443=1135 wiki spaudos ženklai).
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Vikipedijose
Spausdinti/eksportuoti