Rochester St. George Church

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Rochester St. George Church
Švento Jurgio parapijos bažnyčia
Įkurta 1908 m. sausio 23 d.
Būstinė uždaryta 2010 m. birželio 20 d.
Adresas 545 Hudson Avenue, Rochester, NY, 14605

JAV lietuvių katalikų Švento Jurgio parapija (Saint George Roman Catholic Lithuanian Church) Ročesterio (Rochester) mieste, Niujorko valstijoje, JAV. [1] [2] [3]

Pradžia

Nėra tikslios statistikos apie ankstyvąją lietuvių imigraciją į Ameriką, bet žinoma, kad siekenčių geresnio ir laisvesnio gyvenimo atvykėlių skaičius ypač pagausėjo XIX a. amžiaus gale. Remiantis JAV Emigracijos-Natūralizacijos statistiniais duomenims, 1899-1914 m. į JAV atvyko 252,594 lietuviai.

Nėra tikslių žinių ir apie pimuosius Ročesterio lietuvius. Antanas Sabalis savo 1983 m. knygoje apie Šv. Jurgio parapiją ir Ročesterio lietuvius pasakoja apie veikėją Mykolą Ventį ir kad pirmieji lietuviai šiame mieste atsiradę apie 1890 m. Tai buvo J. Juraitis, Ignas Saunoris, Juozas ir Martynas Stučkos ir Adomas Butrimas. Bet jau 1905 m. gale čia jau buvę apie 400 lietuvių, labiausia dėka iš kitų vietovių – ypač iš Pensilvanijos anglių kasyklų atsikėlusių jaunų vyrų.

Pradžioje Ročesterio lietuvių dvasiniais ir tautiniais reikalais rūpinosi laiks nuo laiko iš kitų parapijų atvykę lietuviai kunigai. Jie pamaldas laikydavo Holy Redeemer bažnyčioje ir jos Concordia salėje. Tos vokiečių katalikų parapijos klebonas Jacob Staub labai daug padėjo lietuviams savo patarimais ir globa.

Vienok brendo reikalas susirasti pastovesnį lietuvį kunigą, ko 1904 m. ėmėsi Adomas Butrimas, Kazys ir Juozas Černiai ir Juozas Rickis. Artėjant 1905 m. Velykoms jie pasikvietė kun. Kazimierą Urbonavičių. Kad geriau psirodžius prieš svečią, Juozas Rickis pasiūlė steigti lietuvių šv. Petro ir Povilo draugystę. 1905 m. balandžio x d. Tokia draugija ir įsteigiama. Įsirašė 28 nariai. Pirmąją valdybą sudarė pirmininkas Kazimieras černius, vicepir. Martynas Stučka, raštininkas Juozas Rickis, finansų raštininkas Konstantas Rickis ir kasininkas Adomas Butrimas.

1906 m. rugsėjo 9 d. Šv. Petro ir Povilo draugystės susirinkime Adomas Butrimas pasiūlė steigti savo lietuvišką parapiją. Pasiūlymui visi 200 dalyvavusių vienbalsiai pritarė

Spalio 14 d. Sušauktame susirinkime buvo išrinkta pirmoji valdyba organizuoti, būtent: pirmininkas Vladas Stankevičius-Stanley, sekretorius Juozas Rickis, iždininkas Antanas Stučka, iždo globėjai Adomas Butrimas ir Adomas Norkevičius. Įsirašė 134 asmenys. Sutarta eiti po namus ir rinkti steigiamos parapijos reikalams aukas.

Antrame susirinkime 1906 m. lapkričio 11 d. nutarta steigiamą parapiją pavadinti šv. Jurgio kankinio vardu. 1906 m. spalio 14 d. Pradėtoje vesti parapijos protokolų knygoje įrašytas 461 asmuo, o balandį parapijai priklausančių sąraše išvardinta 690 asmenų.

1907 m. balandžio 14 d. Šv Jurgio parapijos statybai susirinkime išrinktas bažnyčiai ir salei statyti komitetas: pirmininkas Vladas Stankevičius-Stanley, nariai Martynas Stučka, Adomas Norkevičius ir Juozas Rickis. Komitetas greitai pasiūlė visuotiniam susirinkimui įisgyti žemės tarp Hudson, Weeger ir Dudley gatvių. Susirinkimas pasiūlymą priėmė ir pradžiai nustatė kiekvienam parapijiečiui 25 dolerių mokestį. Lėšų telkimui vadovavo Pranė Mociejūnienė. Vienas būdas buvo su kitais savanoriais algų mokėjimo dieną išrinkti iš parapijiečių po penktuką ar dešimtuką.

1908 m. sausio 23 d. ST.GEORGE ROMN CATHOLIC CHURCH (LITHUANIAN) buvo inkorporuota. Dokumentus pasirašė Vyskupas Bernard McQuaid, rektorius kun. Vincentas Vizgirda bei parapijos atstovai Vladas Stankevičius-Stanley ir Martynas Stučka.

Įsikūrimas

1908 m. kovo 8 d. parapijos susirinkime nutarta statyti mūrinę bažnyčią, kurios sąmatinė kaina - 25.000 dolerių. Nors iš karto statybos darbus dėl pablogėjusių ekonominių salygų teko atidėti, bet jau 1910 m. gruodžio 11 d. vysk. Thomas Hickey pašventino naujajį bažnyčios-salės-klasių pastatą, kainavusį maždaug 18.000 dolerių. Dabar, lietuviai jau turėjo savo religinio, bet kartu ir tautinio bei kultūrinio gyvenimo apraiškoms nuosavą pastogę.

Sėkmingas statybos planas paskatino pirmojo parapijos klebono paskyrimą. Dar studijų metu šv. Bernardo seminarijoje klierikas Juozas Kasakaitis padėdavo su lietuviškais pamokslais ir vertėjaudamas. Baigęs studijas 1910 m. pavasarį tuo jau buvo paskirtas šv. Jurgio parapijos pirmuoju klebonu. Su jaunatviška energija jis ėmėsi organizuoti statybos darbų.

Gerokai vėliau, 1925 m. buvo pastatyta dviaukštė klebonija. Iki tol tarsi laikina klebonija radosi Petro ir Emilijos Norkeliūnų namuose.

Parapiečių skaičiui augant 1927 m. buvo nutarta pastatyti naują didesnę bažnyčią, o tuometinę paversti į salę. Kai 1930 m. klebonas kun. Juozas Kasakaitis mirė, naujasis klebonas kun. Jonas Bakšys statybos projektą energingai tęsė. Pagaliau 1935 m. rugpiūčio 11 d. labai iškilmingai pašventinta buvo nauja 400 sėdimų vietų bažnyčia, dalyvaujant arkivyskupui Edward Mooney ir Sibiro kankiniui vyskupui Teofiliui Matulioniui. Buvusi bažnyčia buvo pakeista į salę ir 1935 m. lapkričio 17 d. atidaryta su koncertu ir vaidinimu.

Parapijos mokykla

1929 m. buvo įsteigta šv. Jurgio parapijos 4 skyrių mokykla, kurią 1930 m. Kun. Bakšys praplėtė iki 8 skyrių ir pasaulites mokytojas lietuvėmis vienuolėmis pranciškietėmis iš Pittsburgh, Pensilvanijos. Seselėms bažnyčios kieme buvo pastatytas erdvus gyvenamas namas-vienuolynas. 1930 m. mokykloje mokėsi 164 mokiniai. Mokykla veikė iki 1965 m.

Prie parapijos veikusios organizacijos

Prie parapijos glaudėsi ir ją palaikė visa eilė organizacijų. Pirmoji buvo šv. Petro ir Povilo draugija - jos incityva ir buvo įkurta šv. Jurgio parapija. Draugija buvo įsteigta 1905 m. su 28 nariais, o 1955 m. ji turėjo 158 narius. 1985 m. ji buvo likviduota. Panašios labdaros-savišalpos organizacijos buvo šv.Jurgio Kareivio ir šv. Marijos draugystės įsteigtos 1908 m. Pirmoji užsidarė 1964 m. o antroji - 1976 m.

1911 m. įsikūrė šv. Jurgio parapijos bažnytinis choras, pasvadinęs šv. Cecilijos vardu. Choras sėkmingai reiškėsi ne vien bažnyčioje, bet ruošė ir viešus koncertus ir net statė operetes. 1930 m. choras turėjo 60 narių, bet II-ro Pasaulinio karo metu, daug choristų išėjus į kariuomenę, šio choro veikla nutrūko. Vėliau, 1950 m., atvyke pabėgėliai iš Vokietijos stovyklų įsteigė Lietuvių Bendruomenės chorą „Putiną“ kuris giedodavo ir per mišias. Amerikos mastu veikančių lietuviškų organizacijų skyriai taip pat steigėsi Ročesteryje. Prie parapijos susiorganizavo Lietuvių Rymo Katalikų Susisvienimo Amerikoje kuopa, Lietuvių Vyčių kuopa, Jono Gudyno vardo veteranų postas, veikė ir Tautos Fondo skyrius, kuris rūpinosi atgmstančios Lietuvos reikalais.

Parapijos kunigai dvasios vadovai

Prieš įsikuriant šv. Jurgio parapijai, Ročesterio lietuviams patarnaudavo iš kitų miestų atvykę kunigai. 1908 m. - parapijos inkorporavimo metais kelis mėnesius čia tarnavo kun. Vincentas Vizgirda, bet greitai jis grįžo į Wilkes Barre, PA. Tada religiniais patarnavimais kurį laiko rūpinosi Ročesterio kunigų seminarijos profesūra - Šv. Mišias atnašavo amerikonas kunigas, o pamokslus lietuviškai sakė klierikas Juozas Kasakaitis, ką tik baigęs seminariją ir išventintas. 1909 m. pavasarį kun. Juozas Kasakaitis paskirtas pirmuoju šv. Jurgio parapijos klebonu. Deja 1930 m. vos 45 m. kun. Kasakaitį pakirto vėžys. Jis buvo veiklus ir energingas lietuvis kunigas, senųjų parapiečių minėtas su gilia pagarba.

1920 m. seminariją Ročesteryję baigęs kun. Jonas Bakšys, pradžioje kunigavo tarp lietuvių Hartford ir Watebury, CT. 1930 m. jis tapo antruoju šv. Jurgio parapijos klebonu. Kun. Bakšio klebonavimo metu baigta statyti nauja šv. Jurgio bažnyčia ir parapijos mokykla praplėsta iki 8 skyrių. Jis buvo didelis lietuvis patriotas ir po II-to Pasaulinio karo labai rūpinosi lietuvių pabėgeliais Vokietijoje: organizavo jiems pagalbą, o vėliau daugeliui parūpino įvažiavimo dokumentus į Ameriką. Dėl nusilpusios sveikatos 1956 m. kun. Bakšys pasitraukė iš klebono pareigų ir jas perleido vikarui kun. Pranui Valukevičiui. Tapęs klebonu, kun. Valukevičius atnaujino bažnyčią, salę ir mokyklą. Jis taip pat buvo lietuvių radijo valandėlės 1950 m. steigėju ir vadovavo Lietuvių Fondo vajaus komitetui.

1972 m. vasario 2 d. kun. P. Valukevičiaus gyvenimą nutraukė vėžys. Jausdamas artėjančią mirtį, jis labai stengėsi rasti savo vieton lietuvį kunigą. Pakvietimą priėme tėvai pranciškonai - jie 1972 m. perėmė šv. Jurgio parapijos vadovavimą. Pranciškonai vadovavo nuo 1972 m. iki 1991 m., paskutinis pranciškonas buvo kun. Justinas Vaškys, OFM – lietuvių pranciškonų provincijos Amerikoje įkurėjas. Jis tarnavo šv. Jurgio parapijoje nuo 1976 m. iki sveikatai susilpnėjus 1991 m.

Tėvui Vaškiui pasitraukus, parapiją laikinai administravo vyskupija. Po metų parapijos gelbėtojai tapo du parapijos sūnūs, išėję į pensiją, broliai kunigai Kazimieras ir Dominikas Mockevičiai. Jie sugrįžo ten, kur jų šaknys – į Ročesterio šv. Jurgio parapiją, kad ir toliau tarnautų. Kunigas Kazimieras tarnavo iki mirties 2002 m., o kun. Domininkas iki 2010 m. Tarp 2006 m. ir 2010 m. padėjo kun. Gintaras Jonikas iŠ Šiaulių vyskupijos.

Klebonai

  • Kun. Juozas Kasakaitis >> 1910-1930
  • Kun. Jonas Bakšys >> 1930-1956
  • Kun. Pranas Valukevičius >> 1956-1972
  • Kun. Rafaelis Šakalys, OFM >> 1972
  • Kun. Bernardinas Grauslys, OFM >> 1972
  • Kun. Augustinas Simanavičius, OFM >> 1972-1973
  • Kun. Jonas Dyburys, OFM >> 1973-1976
  • Kun. Justinas Vaškys, OFM >> 1976-1991
  • Kun. Kazimieras Mockevičius >> 1992-1994
  • Kun. Domininkas Mockevičius >> 1994-2010
  • Kun. Gary Tyman >> 2010-2017

Kunigai

  • Juozas Kasakaitis >> iki 1910
  • Pranas/Frank Valukevičius >> 1938-1950
  • Domininkas/Dominic Mockevičius >> 1950-1956
  • Antanas Račaitis >> 1962-1965
  • Liudas Januška >> 1965-1971
  • Antanas Petrauskas >> 1970
  • Eugenijus Jurgutis >> 1972-1973
  • Gabrielius Baltrušaitis >> 1976
  • Tadas Degutis >> 1980
  • Kazimieras/Charles Mockevičius >> 1994-2002
  • Kazimieras Gražulis >> 2004-2006
  • Gintaras Antanas Jonikas >> 1990, 2006-2009

Pabaiga

Pirmosios lietuvių emigracijos bangos žmonės paseno. Jų vaikai pradėjo keltis į priemiesčius ir priklausyti ten esančioms parapijoms. Dalinai jų vietas šv. Jurgio parapijoje užėmė atvykstanti pabėgeliai (DP) iš Vokietįjos stovyklų. Prie parapijos prisiglaudė jų organizacijos: lituanistinė mokykla, skautai, ateitininkai, ramovėnai, Lietuvių Bendruomenė, tautinių šokių grupės ir Bendruomenės choras.

Bet laikui begant, vietovė, kur buvo bažnyčia darėsi nesaugi. Net dauguma iš “dypuku” persikėlė į priemiesčius. 2000 m. šv. Jurgio parapijoje teliko tik 160 parapiečių - beveik visi jie jau atvykdavo į bažnyčia iš priemiesčių. 2006 m. buvo sudarytas komitetas apsvarstyti parapijos ateitį ir pateikti pasiūlymus dėl parapijos ateities. pagrindiniai rūpesčiai buvo dėl: senstančių dvasininkų, finansinės bažnyčios padieties, mažėjančio parapijiečių skaičiaus, senstančių pastatų stovio ir aplinkos problemos. Nors parapijos išlaikymas reikalavo didelių išlaidų ir pajamas buvo mažos, bet dėka brolių Ričardo ir Edvardo Gervickų duosnumo dėka bažnyčios finansinė padėtis buvo saugi iki 2008 m. Bet tais metais dėl finansinės krizės Amerikoje žlugo ir visos parapijos santaupos.

Kad ir dar toliau gyvuotų šv. Jurgio parapija, buvo pasiūlyta ir gautas sutikimas iš Ročesterio vyskupijos - parduoti visus Rochester St. George Church pastatus ir prisiglausti prie kitos lietuviams palankios parapijos.

Paskutinės mišios savoje šv. Jurgio bažnyčioje įvyko 2010 m. ir visi jos pastatai 2011 m. buvo parduoti.

Po ilgų derybų buvo pasirinkta Our Lady of Lourdes parapija Brighton priemiestyje. Už sutarta metinį mokestį šv. Jurgio lietuvių parapija gavo pilnas teises čia laikyti savo mišias ir naudoti visas patalpas savo subūvimams. Kartu čia prisiglaudė ir kitos lietuviškos organizacijos: Lietuvių Bendruomenė, Ročesterio Lietuvių Sajunga ir Edvardo Gervicko vardo lituanistinė mokykla.

Persikėlus į naujas patalpas 2010 m. dėl silpstančios sveikatos turėjo pasitraukti klebonas kun. Domininkas Mockevičius. Kadangi nebuvo galimybės gauti lietuvį kunigą, Our Lady of Lourdes parapijos klebonas buvo paskirtas šv. Jurgio administratoriu. Tuo metu kartais čia vasaros metu kelioms savaitėms atvykdavo kunigas iš Šiaulių vyskupijos. Bet kad būtų bent vienos mišios per mėnesį visus metus lietuvių kalba, buvo gautas sutikimas iš Toronto Kanadoje lietuvių Prisikėlimo parapijoje dirbančio pranciškono kun. Augustino Simanavičiaus atvykti vieną kartą per mėnesį į Rochester atlaikyti mišias. Iš jo šis sutikimas pareikalo didelio pasiaukojimo, nes reikėjo atvykti anksti rytą sekmadienį iš Toronto ir po mišių grįžti atgal.

Šv.Jurgio parapija iki dabar Ročesterio vyskupijos laikoma nepriklausoma parapija su savo parapijos taryba ir finansais. Tolimesnė ateitis priklausys nuo parapiečių uolumo.

Galerija

Šaltiniai

  1. Sv. Jurgio Parapija - St. George's Parish and the Lithuanians of Rochester by Antanas Sabalis, Rochester, NY, 1983
  2. JAV LB Penki dešimtmečiai 1951-2002, Vilnius, 2003
  3. St. George RC Lithuanian Parish Centennial Book - Janina Birute Litvinas, editor - 2008



Autorius: Rimvydas Liutkus, 2017 m.

Leidiniai apie bažnyčią:

  • Šv. Jurgio Lietuvių Katalikų Parapija ir Ročesterio Letuviai, Antanas Sabalis, 1983 m. 162 puslapiai. Leidėjai – Šv. Jurgio Parapijos mecenatai.
  • Šv. Jurgio Parapijos 75 Metų Sukaktis, Leidinys, 1983 m. 16 puslapiai. Leidėjai – Šv. Jurgio Parapijos Taryba.
  • St. George R.C. Lithuanian Church Centennial 1908 – 2008, Raimundas Kiršteinas, 2008 m. 144

puslapiai. Leidėjai – Šv. Jurgio Parapijos mecenatai.

Kiti šaltiniai:

  • Amerikos lietuvių istorija. Redagavo dr. Antanas Kučas. - Išleido Juozas Kapočius, Boston, 1971. - 640 p.
  • Lithuanian Religious Life in Amerika: A Compendium of 150 Roman Catholic Parishes and Institutions. William Wolkovich-Valkavičius. Volume 1. Eastern United States. - Publisher: Lithuanian Religious Life in Amerika c/o 36 St. George Avenue, Norwood, Massachusetts 02062, 1991. - 630 p. /Volume 2. Pennsylvania. - Publisher: Lithuanian Religious Life in Amerika c/o 36 St. George Avenue, Norwood, Massachusetts 02062, 1996. - 552 p. /Volume 3. The Midwest and Beyond. - Publisher: Lithuanian Religious Life in Amerika c/o 36 St. George Avenue, Norwood, Massachusetts 02062, 1998. - 416 p.
  • Lithuanian Pioneer Priest of New England, Rev. William Wolkovich-Valkevicius, Franciscan Press, Brooklyn, NY, 1980
  • The American Cacholic Tradition. The Other Catholics, Dyrud, Novak, Vecoli, Amo Press, New York, 1978.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 192% (+33089-17260=15829 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – redaktorius – 9% (+1482-50=1432 wiki spaudos ženklai).