Romainiai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
† 1946
Romainiai
Romainiai.jpg
Romainių gatvė

Romainiai
54°55′59″N 23°49′01″E / 54.933°N 23.817°E / 54.933; 23.817 (Romainiai)Koordinatės:54°55′59″N 23°49′01″E / 54.933°N 23.817°E / 54.933; 23.817 (Romainiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija: Šilainių seniūnija
Panaikinimo data: 1946 m.
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Romáiniai
Kilmininkas: Romáinių
Naudininkas: Romáiniams
Galininkas: Romáinius
Įnagininkas: Romáiniais
Vietininkas: Romáiniuose

RomainiaiKauno miesto dalis šiaurės vakarinėje miesto dalyje, į šiaurę nuo Lampėdžių. Romainiai yra Kauno miesto dalis, priklausanti Šilainių seniūnijai. Romainiams priklauso taip pat Aukštutiniai Kaniūkai ir Vijūkai. Šiaurinė dalis Romainių likusi Kauno rajono savivaldybėje.

Yra tuberkuliozės ligoninė (atidaryta 1937 m., dabar KMUK filialas), sanatorija, kapinės, Romainių dvaras.

Geografija[taisyti]

Romainiuose daug miškų: rytinėje dalyje – Linkuvos miškas, vakarinėje – Šilainių miškas. Miškuose peri 32 paukščių rūšys, kurios įtrauktos į Europoje globaliai nykstančių sparnuočių sąrašą, veši įvairūs saugotini augalai. Miške stūkso nebaigto statyti Romainių forto liekanos (19131915 m.).



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Romainiai OpenStreetMap žemėlapyje

Romainiai TSRS topografiniame žemėlapyje[1][2].

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap


Istorija[taisyti]

Romainių gyvenvietė minima XIV a. vidurio kryžiuočių kronikose. Petras Dusburgietis rašė, kaip Ragainės komtūras 1294 m. „užpuolė Lietuvos karaliaus žemę Aukštaičius, čia sudegino kaimą, vadinamą Romainiai, kuris pagal jų papročius buvo laikomas šventu, o visus gyventojus paėmė į nelaisvę arba išžudė“[3]. Gyvenvietės senumą liudija ir piliakalnis, ir šaknis Rom -. Tai ta pati šaknis, kaip ir žodžių ramus, romus, Ramovė, Romuva. Spėjama, kad čia buvusi lietuvių šventykla, stovėjęs aukuras ir degusi amžinoji ugnis. Romainių miško parke iki šių dienų išlikę švento ąžuolyno likučiai. Istorikų duomenimis, šiame miške vykdavo pagoniškos apeigos, čia buvęs svarbus lietuvių religinis centras. Gali būti, kad Romainiuose veikė iš Nadruvos perkeltas Romuvos tarpgentinis religinis centras.[4]

1295 m. Ragainės komtūras Liudvikas iš Libencelės laimėjo mūšį prieš lietuvius ir sudegino šventu laikomą Romainių kaimą. 1336 m. Romainių saloje pastatyta Marienburgo pilis, o dešiniajame Nemuno krante – Bajerburgas (netoli Veliuonos). 13841402 m. sudaryti slapti kryžiuočių kelių į Lietuvą aprašymai, kurių bent dešimtadalis ėjo pro Romainius.

XVIII a. Romainius valdė Vitebsko kaštelionas Simonas Sirutis, Karolis Prozoras ir jo sūnus Mauricijus, 1831 m. sukilimo metu vadovavęs Kauno apskrities 2000 sukilėlių būriui ir 2 mėnesiams užėmęs Kauną. Po sukilimo Romainius įsigijo bajoras Adomas Medekša.

18501917 m. valdė grafai Tiškevičiai, po to dvarą nusipirko J. Galvydis-Bikauskas, o palivarkas išnuomotas Draugijai kovai su tuberkulioze. 1937 m. šios draugijos Kauno skyriaus inciatyva Romainiuose įkurta tuberkuliozės ligoninė, pirmieji pacientai priimti liepos 2 d.

1946 m. Romainiai prijungti prie Kauno miesto.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1983 m. Požėlos rajonas
2000 Šilainių seniūnija


Gyventojai[taisyti]

Žymūs žmonės[taisyti]

Romainių dvare (vadintame Романь) mirė senojo Rusijos himno „Боже, царя храни“ autorius Aleksejus Lvovas (1798–1870).

Romainių kapinėse palaidotas tapytojas, vitražistas ir scenografas Stasys Ušinskas, lietuvių pasipriešinimo sovietinei okupacijai simbolis Romas Kalanta, religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius, aktorius Viktoras Šinkariukas ir kt.

Romainiai nuo vakarinio lanksto

Šaltiniai[taisyti]

  1. Romainiai SSRS genštabas 1985–1990 m.
  2. Romainiai loadmap.net
  3. Jonas Trinkūnas. Lietuvių senosios religijos kelias. // Vilnius, 2009. p. 88.
  4. Jonas Trinkūnas. Lietuvių senosios religijos kelias. // Vilnius, 2009. p. 90.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 125% (+5672-169=5503 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 7% (+327-1281=-954 wiki spaudos ženklai).