Romainiai
| † 1946 Romainiai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Romainių gatvė | ||||||||||||||||
  Romainiai | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Kauno apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Kauno miesto savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Šilainių seniūnija | |||||||||||||||
| Panaikinimo data: | 1946 m. | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Romainiai – Kauno miesto dalis šiaurės vakarinėje miesto dalyje, į šiaurę nuo Lampėdžių. Romainiai yra Kauno miesto dalis, priklausanti Šilainių seniūnijai. Romainiams priklauso taip pat Aukštutiniai Kaniūkai ir Vijūkai. Šiaurinė dalis Romainių likusi Kauno rajono savivaldybėje.
Yra tuberkuliozės ligoninė (atidaryta 1937 m., dabar KMUK filialas), sanatorija, kapinės, Romainių dvaras.
Geografija[taisyti]
Romainiuose daug miškų: rytinėje dalyje – Linkuvos miškas, vakarinėje – Šilainių miškas. Miškuose peri 32 paukščių rūšys, kurios įtrauktos į Europoje globaliai nykstančių sparnuočių sąrašą, veši įvairūs saugotini augalai. Miške stūkso nebaigto statyti Romainių forto liekanos (1913–1915 m.).
|
Istorija[taisyti]
Romainių gyvenvietė minima XIV a. vidurio kryžiuočių kronikose. Petras Dusburgietis rašė, kaip Ragainės komtūras 1294 m. „užpuolė Lietuvos karaliaus žemę Aukštaičius, čia sudegino kaimą, vadinamą Romainiai, kuris pagal jų papročius buvo laikomas šventu, o visus gyventojus paėmė į nelaisvę arba išžudė“[3]. Gyvenvietės senumą liudija ir piliakalnis, ir šaknis Rom -. Tai ta pati šaknis, kaip ir žodžių ramus, romus, Ramovė, Romuva. Spėjama, kad čia buvusi lietuvių šventykla, stovėjęs aukuras ir degusi amžinoji ugnis. Romainių miško parke iki šių dienų išlikę švento ąžuolyno likučiai. Istorikų duomenimis, šiame miške vykdavo pagoniškos apeigos, čia buvęs svarbus lietuvių religinis centras. Gali būti, kad Romainiuose veikė iš Nadruvos perkeltas Romuvos tarpgentinis religinis centras.[4]
1295 m. Ragainės komtūras Liudvikas iš Libencelės laimėjo mūšį prieš lietuvius ir sudegino šventu laikomą Romainių kaimą. 1336 m. Romainių saloje pastatyta Marienburgo pilis, o dešiniajame Nemuno krante – Bajerburgas (netoli Veliuonos). 1384–1402 m. sudaryti slapti kryžiuočių kelių į Lietuvą aprašymai, kurių bent dešimtadalis ėjo pro Romainius.
XVIII a. Romainius valdė Vitebsko kaštelionas Simonas Sirutis, Karolis Prozoras ir jo sūnus Mauricijus, 1831 m. sukilimo metu vadovavęs Kauno apskrities 2000 sukilėlių būriui ir 2 mėnesiams užėmęs Kauną. Po sukilimo Romainius įsigijo bajoras Adomas Medekša.
1850–1917 m. valdė grafai Tiškevičiai, po to dvarą nusipirko J. Galvydis-Bikauskas, o palivarkas išnuomotas Draugijai kovai su tuberkulioze. 1937 m. šios draugijos Kauno skyriaus inciatyva Romainiuose įkurta tuberkuliozės ligoninė, pirmieji pacientai priimti liepos 2 d.
1946 m. Romainiai prijungti prie Kauno miesto.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1983 m. | Požėlos rajonas |
| 2000– | Šilainių seniūnija |
Gyventojai[taisyti]
Žymūs žmonės[taisyti]
Romainių dvare (vadintame Романь) mirė senojo Rusijos himno „Боже, царя храни“ autorius Aleksejus Lvovas (1798–1870).
Romainių kapinėse palaidotas tapytojas, vitražistas ir scenografas Stasys Ušinskas, lietuvių pasipriešinimo sovietinei okupacijai simbolis Romas Kalanta, religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius, aktorius Viktoras Šinkariukas ir kt.
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Romainiai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Romainiai loadmap.net
- ↑ Jonas Trinkūnas. Lietuvių senosios religijos kelias. // Vilnius, 2009. p. 88.
- ↑ Jonas Trinkūnas. Lietuvių senosios religijos kelias. // Vilnius, 2009. p. 90.
- Romainiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 98 psl.
- Romainių bendruomenės svetainė
- Saugūs Romainiai. Pagrąžinkime savo rajoną. http://apklausa.lt/f/klausimynas-del-bendros-infrastrukturos-romainiu-g-romainiai-kaunas-grfw76v/answers/new.html?advertised=true