Romas Pakalnis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Romas Pakalnis
Romas-Pakalnis.jpg
Prof. Romas Pakalnis 2014 m.

Gimė 1941 m. sausio 4 d.
Kirkliuose
Mirė 2020 m. rugsėjo 20 d. (79 m.)
Vilniuje

Sutuoktinis(-ė) Alfonsa (1941-2003)
Vaikai

Mindaugas (1967),
Vytautas (1972-2004),
Gediminas (1976-1993).


Veikla
ekologas, visuomenės veikėjas.

Alma mater LŽŪA

Žymūs apdovanojimai

LDK Gedimino ordino Karininko kryžius (2002 m.)

Romas Pakalnis (1941 m. sausio 4 d. Utenos apskr. Kirklių k. - 2020 m. rugsėjo 20 d. Vilniuje, Sudervės kapinėse) – miškininkas, aplinkosaugininkas, ekologas, pedagogas, gamtos mokslų daktaras, profesorius, visuomenės veikėjas. Aktyviai dalyvavo Lietuvos „Žaliųjų“ veikloje, Lietuvos „Sąjūdyje“. Vadovavo Lietuvos mokslų akademijos Botanikos institutui, buvo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas, Lietuvos radijo ir televizijos tarybos pirmininkas, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo prezidentas, sambūrio „Patirtis“ pirmininkas.

Kilmė ir šeima

Žmona — Alfonsa Pakalnienė (1941-2003).

Vaikai: Mindaugas Pakalnis (g. 1967 m. Vilniuje); Vytautas Pakalnis (1972–2004 m. Vilniuje); Gediminas Pakalnis (1976–1993 m. Vilniuje).

Mokslo ir studijų metai

1948 m. pradėjo mokytis Sudeikių septynmetėje mokykloje, kurią baigė 1954 m. ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus miškų technikumą, kurį baigė 1958 m. su pagyrimu.

1958 m. įstojo studijuoti į Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetą, kurį baigė 1963 m. su pagyrimu.

19661969 m. studijavo Lietuvos mokslų akademijos Botanikos instituto aspirantūroje. 1969 m. apsigynė disertaciją „Svarbesniųjų ežeringo kraštovaizdžio komponentų dinamikos ir ekologinio optimumo tyrimai“, už ją suteiktas gamtos mokslų kandidato laipsnis (1993 m. nostrifikuotas gamtos mokslų daktaru).[1]

Darbinė veikla

1963 m. pagal paskyrimą pradėjo dirbti Radviliškio miškų ūkio Šeduvos girininkijos miško techniku, o 1964 m. tapo Radvilonių girininku. Jam vadovaujant, pastatyta Radvilonių girininkija, prie Radvilonių pasodinta 12 ha eglių kultūrų.

1965 m. atliko privalomąją TSRS karo tarnybą geodezijos inžinieriumi.

1966 metais dirbo Jonavos miškų ūkio miško ruošos punkto viršininku.

19701974 m. dirbo Botanikos institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, 19741981 m. – Botanikos instituto Kraštovaizdžio ekologijos laboratorijos vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. Nuo 1981 m. tapo šios laboratorijos vadovu.

19841989 m. buvo Botanikos instituto direktoriaus mokslo reikalų pavaduotojas.

19892002 m. – Botanikos instituto direktorius.

Yra Botanikos instituto tarybos pirmininko pavaduotojas, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Mokslo tarybos pirmininkas, Nacionalinės darnaus vystymosi komisijos narys, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas[2]. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotojas[3].

Dėsto kraštovaizdžio ekologijos ir darnios raidos paskaitas Lietuvos edukologinio universiteto ir Šiaulių universiteto studentams, nuo 2001 m. yra profesorius.

Mokslinė veikla

19811985 m. tarptautinės programos „Žmogus ir biosfera“ Lietuvos nacionalinio komiteto sekretorius, 1985-2007 m. to komiteto pirmininko pavaduotojas. Su bendradarbiais 1984 m. parengė Lietuvos kompleksinę gamtos apsaugos schemą. 1992 m. parengtos gamtosaugos koncepcijos, 1993 m. parengtos Lietuvos švietimo koncepcijos bendraautoris. Kartu su bendraautoriais 1998 m. parengė Lietuvos Respublikos Biologinės įvairovės išnaudojimo strategiją ir veiksmų planą, Lietuvos ekologinio švietimo koncepciją, Valstybinę aplinkos monitoringo programą, suredagavo Lietuvos profesinio rengimo Baltąją knygą, 1999 m. – Ignalinos AE regiono specializuoto monitoringo programą, Lietuvos biologinės įvairovės šalies studijos programą, 2000 m. – Lietuvos valstybinių parkų išvystymo projektą. Dalyvavo, atliekant svarbiausiųjų Lietuvos techninių projektų ekologines ekspertizes (Jūrų perkėla, Naftos verslovės, Ignalinos AE, Kruonio HAE ir kt.), vienas Pilaitės šiaurinės dalies detaliojo plano autorių.[4][5] Buvo 9 aplinkosaugos įstatymų projektų rengimo vadovas arba dalyvis.

1990-2007 m. buvo mokslinio žurnalo „Ekologija“ redkolegijos narys ir vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. 1995 m. inicijavo mokslinio žurnalo „Botanica Lithuanica“ įsteigimą, yra jos vyriausiasis redaktorius. Botanikos institutas kasmet išleidžia po 4 šio tęstinio žurnalo numerius. Parašė kelis šimtus mokslo publikacijų botanikos, ekologijos, gamtosaugos ir darnios aplinkos bei švietimo reformos klausimais lietuvių, anglų, prancūzų, rusų ir estų kalbomis, yra 5 kolektyvinių monografijų bendraautoris.

Skaitė pranešimus tarptautiniuose botanikų ir geografų kongresuose, mokslinėse konferencijose, dalyvavo pasitarimuose, simpoziumuose JAV, Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Rusijoje, Tunise, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje augalijos ir aplinkos apsaugos, biologijos įvairovės, kraštovaizdžio ir kitais klausimais. Atstovavo Lietuvos Respublikai 1995 m. Europos gamtos apsaugos metų orgkomitete ir 1996 m. Tarpvyriausybiniame komitete JTO konferencijoje biologinės įvairovės klausimais.

Vadovavo 8 doktorantų moksliniams darbams.

Visuomeninė veikla

Nuo 1989 m. Vilniaus gamtos apsaugos draugijos pirmininkas, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Sąjūdžio I seimo narys. 19911996 m. pirmasis Lietuvos švietimo tarybos pirmininkas. Nuo 1993 m. Lietuvos botanikų draugijos prezidentas. 19951997 m. Valstybinių mokslo institutų direktorių konferencijos viceprezidentas, 19971999 m. šios konferencijos prezidentas, o nuo 1999 m. – vėl konferencijos viceprezidentas. 1998 m. vienas iš Gamtosaugos politikos klubo steigėjų ir jo pirmininkas. 19992007 m. Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys. 19992008 m. Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narys, 20032008 m. – tarybos pirmininkas.

Nuo 1997 m. yra Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo prezidentas.

Nuo 2011 m. — Sambūrio „Patirtis“ pirmininkas[6],

Nuo 2012 m. — Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas.[7]

Įvertinimas

Bibliografija

  • „Augalų dangos formavimas optimizuojant kraštovaizdį“ (bendraautoris) — 1979 m.
  • „Lietuvos augalijos apsaugos pagrindai“ (bendraautoris) — 1986 m.
  • „Kraštovaizdžio ekologija ir estetika“ (bendraautoris, rusų k.) — 1987 m.
  • „Landšaftų apsauga: metodiniai nurodymai“ (su R. Gajauskaite) — 47 psl. Vilniuje 1987 m.
  • „Gamtos apsauga“ (bendraautoris — 1988 m.
  • „Kalvotų žemių melioravimo metodika“ — 32 psl. Vilniuje 1988 m.
  • Verkiai: praeitis, dabartis, svajonės“ (ISBN 9955-422-32-7) — 56 psl. iliustr. „Logotipas“ Vilniuje 2003 m.
  • „Medžiai senoliai Lietuvoje“ (su Daiva Letukaite, ISBN 9955-692-01-4) — 129 psl. iliustr. „Lututė“ Kaune 2005 m.
  • „Kraštovaizdžio politikos ištakos“ (su Kaziu Ėringiu, ISBN 9986-662-27-3) — 192 psl. iliustr. Botanikos instituto leidykla Vilniuje 2005 m.
  • „Kraštovaizdžio ekologija“ (mokomoji knyga su Zenonu Venckumi, ISBN 978-609-430-144-5) — 212 psl. iliustr. Šiaulių universiteto leidykla Šiauliuose 2012 m.

Nuorodos

Šaltiniai