Romualdas Karazija

Romualdas Karazija
Romualdas Karazija 2000 m.
Gimė	1942 m. gegužės 18 d. Subačius, Kupiškio raj.
Veikla	mokslinė
Sritis	atomo fizika, teorinė spektroskopija
Pareigos	---- 1968–1970 Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institutas, jaunesnysis mokslinis bendradarbis 1970–1977 Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institutas, vyresnysis mokslinis bendradarbis 1977–1990 Lietuvos mokslų akademijos Fizikos institutas, vyresnysis mokslinis bendradarbis 1990–1991 Lietuvos mokslų akademijos Teorinės fizikos institutas, vyresnysis mokslinis bendradarbis 1991–2002 Teorinės fizikos institutas, vyriausiasis mokslo darbuotojas 2002–2012 VU Teorinės fizikos institutas, vyriausiasis mokslo darbuotojas
Išsilavinimas	1952–1959 Subačiaus vidurinė mokykla 1959–1964 Vilniaus universitetas, Fizikos ir matematikos fakultetas 1965–1967 Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institutas, aspirantas 1968 Fizikos ir matematikos mokslų kandidatas 1993 habilituotas fizinių mokslų daktaras

Romualdas Karazija (g. 1942 m. gegužės 18 d. Subačius, Kupiškio rajonas) – fizikas teoretikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.

Moksleivis ir studentas

Dėl silpnos sveikatos Romualdas pradžios mokyklos nelankė, namuose jį mokė tėvai.

Devintokas kartu su tėvais (1957 m.).

1952 m., išlaikęs eksternu egzaminus už pradinės mokyklos kursą, buvo priimtas į Subačiaus vidurinės mokyklos penktą klasę.

1959 m. baigė Subačiaus vidurinę mokyklą sidabro medaliu ir tais pačiais metais pradėjo studijuoti fiziką Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos ir matematikos fakultete.

1964 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, pripažinta fiziko (teorinės fizikos) kvalifikacija.

Mokslo keliu

1965–1967 m. Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos instituto aspirantas (vadovas Adolfas Jucys).

1968 m. VVU apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar atitinka daktaro) disertaciją „Kai kurie energijos operatoriaus matricinių elementų skaičiavimo sudėtingiems atomams klausimai“.

1993 m. trijų Lietuvos mokslų akademijos fizikos institutų sudarytame habilitacijos komitete apgynė habilituoto fizinių mokslų daktaro disertaciją „Laisvųjų atomų konfigūracijos su vidinėmis vakansijomis ir Rentgeno bei Ožė spektrų savybės“.

Profesinė karjera

1968 m. paskirtas Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos instituto jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, o 1970 m. išrinktas vyresniuoju moksliniu bendradarbiu.

1977 m. FMI išsiskyrus į du institutus R. Karazija tapo Fizikos instituto (FI) vyresniuoju mokslliniu bendradarbiu ir juo buvo iki 1990 m.

1990 m. nuo Lietuvos mokslų akademijos FI atsiskyrus Teorinės fizikos ir astronomijos institutui, jame iki 1991 m. dirbo vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, o 1991–2012 m. - vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu (nuo 2002 m., institutą prijungus prie Vilniaus universiteto, - VU TFAI).

1995–2000 m. dirbo (0,25 etato) Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU). Dėstė atomo teoriją, fizikos istoriją ir kt.

2000 m. VPU suteiktas profesoriaus vardas.

Mokslinė veikla

Su prof. Adolfu Juciu aptariama mokslų kandidato disertacija (1967 m.).

Pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis – atomo ir atominių spektrų teorija. Išplėtojo daugiaelektronių atomų Rentgeno ir Ožė (Auger) spektrų teoriją. Išvystė bendrą atominių dydžių sumavimo pagal visus daugiaelektronius kvantinius skaičius metodą. Juo naudojantis, gautos energijos lygmenų, emisijos ir Ožė spektrų bendrųjų charakteristikų algebrinės išraiškos. Jos buvo pritaikytos spektrų kitimo dėsningumams atomų sekose tirti, daugiapakopiams procesams atomuose nagrinėti. Pasiūlytos konfigūracijų maišymosi charakteristikos – vidutinis energinis atstumas tarp dviejų konfigūracijų lygmenų ir konfigūracijų sąveikos stipris. Nustatytos naujos elektrono banginės funkcijos kolapso savybės, siauros intensyvių linijų grupės susidarymo emisijos ir fotosužadinimo spektruose sąlygos.

Paskelbė keletą mokslotyros straipsnių.

Apžvalginis pranešimas Trečiojoje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje šiuolaikiniams atomų, molekulių, optikos ir nanofizikos tyrimams ir jų taikymui (CDAMOP 2011, Deli).

Dauguma rezultatų gauta su bendradarbiais ir mokiniais: Sigitu Kuču, Antra Karosiene, Valdu Jonausku, Aušra Kyniene, Alina Momkauskaite, Arvydu Udriu ir kt.

Yra dviejų monografijų ir per 100 mokslinių straipsnių autorius ir bendraautoris.

Ekspertinė ir visuomeninė veikla

1972–1979 m. – Lietuvos fizikų draugijos mokslinis sekretorius.

1991–1993 m. – pirmosios Lietuvos mokslo tarybos narys.

2003–2009 m. – Lietuvos mokslo premijų komiteto narys.

1991–2008 m. – žurnalo „Fizikų žinios“ redaktorių kolegijų narys.

Nuo 1994 m. – „Lithuanian Journal of Physics“ redaktorių kolegijų narys, o 2008–2010 m. – jo vyriausiasis redaktorius.

2001–2014 m. - Visuotinės lietuvių enciklopedijos konsultantas fizikos istorijos klausimais.

2003–2007 m. – Lietuvos mokslo tarybos Mokslo prioritetų ir vertinimo komisijos narys.

Įvertinimai

Mokslų akademijos prezidentas Benediktas Juodka įteikia MA nario korespondento diplomą (2000 m.). Prezidento šypseną sukėlė žodžiai, kad mėgstančiam rašyti knygas ir tinka būti nariu korespondentu.

• 1995 m. – Lietuvos mokslo premija už monografijas „Laisvųjų atomų Rentgeno ir elektroninių spektrų teorijos įvadas“ (V., 1987 m., rusų k.) ir „Atominių dydžių sumos ir vidutinės spektrų charakteristikos“ (V., 1991 m., rusų k.).
• 1997 m. - išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu.
• 2000 m. - išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu.
• 2003 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.
• 2004 m. – Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) kūrybingumo premija ir medalis už fizikos mokslo populiarinimo knygas.
• 2004 m. – Lietuvos mokslų akademijos vardinė Adolfo Jucio premija už darbų ciklą „Šiuolaikinės daugiaelektronių atomų teorijos plėtojimas ir taikymas (1993–2004 m.)“ (kartu su bendradarbiais).
• 1994, 1996, 1997, 2003 ir 2006 m. – LR Švietimo ir mokslo ministerijos premijos už vadovėlius vidurinėms bei aukštosioms mokykloms ir mokslo populiarinimo knygas.
• 2011–2017 m. - Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, nuo 2011 – narys emeritas.
• 2021 m. – asteroidas (363706) = 2004 TW345 pavadintas „Karazija”.

Kilmė ir šeima

Tėvai – Jonas Karazija, Povilo (1900 m. gruodžio 20 d. Jauniūnai, Subačiaus valsčius – 1986 m. gruodžio 10 d. Subačius), mokytojas; – Ona Gužinskaitė-Karazijienė, Adomo (1901 m. gegužės 18 d. Rozalimas – 1987 m. gruodžio 26 d. Vilnius), mokytoja.

Šeima – žmona Alina Momkauskaitė, Povilo (g. 1959 m. gruodžio 16 d. Grumbliuose, Plungės r.), fizikė (VU, 1983), mokslų daktarė (VU, 1990).
Duktė – (pirmosios žmonos) Gita Laima Karazijaitė-Tatorienė (g. 1969 m. spalio 5 d. Vilniuje), farmacininkė (KMU, 1993).
Anūkai – Simas Tatoris (g. 1991 m. vasario 17 d. Panevėžyje), biochemikas; – Rimas Tatoris (g. 1998 m. vasario 21 d. Panevėžyje).

Bibliografija

Monografijos:

• Laisvųjų atomų Rentgeno ir elektronų spektrų teorijos įvadas (rus. Введение в теорию рентгеновских и электронных спектров свободных атомов). Vilnius: Mokslas, 1987, 273 p.: iliustr (rusų k., 1996 m.)
• Atominių dydžių sumos ir vidutinės spektrų charakteristikos (rus. Суммы атомных величин и средние характеристики спектров). Vilnius: Mokslas, 1991, 271 p. iliustr.
• Introduction to the Theory of X-Ray and Electronic Spectra of Free Atoms. New York: Plenum Publishing Corporation, 1996. ISBN 0-306-44218-3

Vadovėliai:

• Fizika humanitarams. Klasikinė fizika. Vilnius: TEV, 1996, 278 p.:iliustr. ISBN 9986-546-07-9
• Fizika humanitarams. Šiuolaikinė fizika. Vilnius: TEV, 1997, 221 p.:iliustr. ISBN 9986-546-16-8
• Fizikos istorija. Vilnius: Inforastras, 2002, 263 p.:iliustr. ISBN 9955-9578-0-8
• Fizikos metodologija ir filosofija. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, 162 p.:iliustr. ISBN 978-9955-20-207-3

Biografijos:

• Žalias teorijos medis: akad. Adolfas Jucys. Gyvenimas ir mokslinė veikla. Vilnius: Inforastras, 2003, 175 p., xvi p.:iliustr. ISBN 9955-9578-8-3
• Akademikas Adolfas Jucys (sudarytojas). Lietuvos mokslas: Vilnius, 2004, 400 p.:iliustr. ISSN 1392-4044 ISBN 9986-795-18-4 ISBN 9986-795-27-3

Mokslo populiarinimo knygos:

Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) kūrybingumo premijos diplomas (2004 m.).

• Šimtas fizikos mįslių. Vilnius: Vaga, 1977, 294 p.:iliustr.
• Linksmoji fizika. Vilnius: Mokslas, 1982, 128 p.:iliustr.
• Neregimųjų spindulių pėdsakais. Vilnius: Mokslas, 1983, 103 p.:iliustr.
• Kas domina fizikus šiandien? (straipsnių rinkinys, sudarytojas). Vilnius: Mokslas, 1984, 93 p.:iliustr.
• Vaivorykštės spalvos. Vilnius: Vaga, 1984, 54 p.:iliustr.
• Kaip pakelti Žemę. Kaunas: Šviesa, 1988, 60 p.:iliustr. ISBN 5-430-00147-3
• Šimtas fizikos mįslių. Sofija: Nauka i izkustvo, 1990, 299 p.:iliustr. (bulgarų k.).
• Kasdienės paslaptys : skaitiniai žemesniųjų klasių mokiniams. Kaunas: Šviesa, 1993, 91 p.:iliustr. ISBN 5-430-01445-1
• Kas domina fizikus šiandien? Atradimai, prielaidos, faktai (straipsnių rinkinys, sudarytojas). Kaunas: Šviesa, 1996, 99 p.:iliustr.
• Linksmoji fizika ir jos taikymas poezijoje, politikoje bei parapsichologijoje. Kaunas: Šviesa, 1999, 196 p.:iliustr. ISBN 5-430-02570-4
• Šviesos ir šešėlių paslaptys. Vilnius: Asveja, 2000, 16 p.:iliustr. ISBN 9955-464-00-3
• Įžymūs fizikai ir jų atradimai. Kaunas: Šviesa, 2002, 189 p.:iliustr. ISBN 5-430-03260-3
• Žaislai, įdomūs bandymai ir žaidimai. Vilnius: TEV, 2002, 128 p.:iliustr. ISBN 9955-491-14-0; II papildytas leidimas 2014, 136 p.:iliustr. ISBN 978-609-433-217-3.
• Pėdos. Vilnius: Inforastras, 2017, 416 p.:iliustr. ISBN 978-609-420-560-6
• Tas paprastas nepaprastas pasaulis. Vilnius: Ciklonas, 2018, 110 p.:iliustr. ISBN 978-609-8122-53-4
• Šiuolaikinė fizika smalsiems. Vilnius: Kriventa, 2021, 318 p.:iliustr. ISBN 978-609-462-169-7
• Bangos, žmonės ir žvaigždės. Vilnius: LMA leidykla, 2023, 268 p.:iliustr. ISBN 978-9986-08-093-0

Šaltiniai

• Asmeninė Romualdo Karazijos interneto svetainė
• Asmeninis Romualdo Karazijos tinklalapis Lietuvos mokslų akademijos interneto svetainėje
• Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. d. 2. Kaunas: Leidybos idėjų centras, 2015, p. 557. ISBN 978-609-95578-3-0
• Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 9. V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, p. 405. ISBN 978-5-420-01654-1
• Kupiškėnų enciklopedija, t. 2. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012, p. 40. ISBN 9955-624-63-9
• E. Makariūnienė, R. Kivilšienė. Lietuvos mokslo istorikų sąvadas. Fizika, astronomija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010, p. 57. ISBN 978-9955-33-579-5