Ryga

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigacija, paiešką
Ryga
(latv. Rīga)
Coat of Arms of Riga.svg Riga skyline.jpg
Senamiesčio panorama

Ryga
56°56′56″N 24°06′18″E / 56.949°N 24.105°E / 56.949; 24.105 (Ryga)
Savivaldybė: Rygos miestas
Gyventojai: 632614 (2019 m.)

Rygà – Latvijos sostinė ir didžiausias Baltijos šalių miestas, išsidėstęs prie Rygos įlankos ties Dauguvos žiotimis. 632,6 tūkst. gyventojų (2019).

Rygos senamiestis yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, miestas ypač žymus gausia Art Nouveau (Jugendstil) architektūra, kurią galima lyginti su Viena, Sankt Peterburgu ir Barselona, bei gerai išsilaikiusiu senamiesčiu. Miestas yra vienas iš Europos plytų gotikos kelio stočių. Rygoje yra daugybė akademinių įstaigų, tarp jų Latvijos universitetas (Latvijas Universitāte), Rygos technikos universitetas (Rīgas Tehniskā universitāte) ir Rygos Stradinio universitetas (Rīgas Stradiņa universitāte).

Istorija[taisyti]

XII a. pabaigoje pradėtos pirmosios misijos, kuriomis siekta pakrikštyti rytų Pabaltijo gyventojus. Po kelių sėkmingų žygių 11971199 m. palei Dauguvą buvo įkurta vokiečių riterių vienuolių kolonija. Pirmoji įtvirtinta gyvenvietė vadinosi Ikskuliu (Uexküll; dabartinė Ikškilė).

Oficialia Rygos miesto data laikomi 1201 m. Miestą įkūrė vyskupas Albertas (Albert von Buxhöwden, 1165–1229), kuris buvo ir Kalavijuočių ordino įkūrėjas (1202 m.). Nuo 1255 m. Rygos arkivyskupo rezidencija. 1282 m. miestas tapo Hanzos sąjungos nariu. Po Livonijos padalijimo 1561 m. miestas 20 metų liko nepriklausomas ir tik 1581 m. atiteko Abiejų Tautų Respublikai. Vėliau, 16211709 m., Ryga buvo švedų valdžioje, o nuo 1710 m. iki I pasaulinio karo buvo Rusijos imperijos sudėtyje. Iki XIX a. pabaigos Ryga pamažu išaugo į vieną iš svarbiausių Rusijos imperijos uostų, gyventojų skaičius tarp 1850 ir 1900 m. padidėjo keturis kartus. 1900 m. pusė Rygos gyventojų buvo Baltijos vokiečiai, po ketvirtį rusų ir latvių.

19181940 m. Ryga buvo nepriklausomos Latvijos Respublikos sostine, 1940–1941 m. ir 19441990 m. Latvijos SSR sostine. 1941–1944 m. Rygoje buvo įsikūrusi Trečiojo Reicho Ostlando komisariato centrinė būstinė. Nuo 1991 m. Latvijos Respublikos sostinė.

Pavadinimo kilmė[taisyti]

Rygos vardas minimas nuo XII a. pabaigos – savo kronikoje Henrikas Latvis mini, kad 1198 m. vyskupas Bertoldas su savo kariuomene apsistojo Rygos vietoje (in loco Rigae). Kalbininkai mano, kad miestas vardą gavo nuo upės, kurios ankstesnė forma buvusi Ringa. Ši upė įtekėjusi į Dauguvą, vėliau ji labai nuseko ir XVII a. buvo galutinai užpilta.[1]

Geografija[taisyti]

Rygos miestas yra Latvijos centrinėje dalyje, Rygos įlankos pietinėje pakrantėje, Vidurio Latvijos žemumoje, arba tiksliau Rygos ir Tyrelių lygumos teritorijoje. Reljefas – smėlėta lyguma, virš jūros lygio pakilusi 1–10 m. Istorinis centras yra kairiajame Dauguvos krante, apie 10 km prieš Dauguvai įtekant į Baltijos jūrą. Miesto ribose yra keli ežerai, didžiausi iš jų – Kyšezeras Mežaparke ir Juglas šiaurės rytuose. Rygos miesto plotas yra 307 km².

Gyventojai[taisyti]

Po 1990 m. Rygos gyventojų skaičius stabiliai mažėja dėl emigracijos. 2008 m. pradžioje mieste gyveno apie 719 613 gyventojų, gerokai mažiau nei 1990 m., kai čia gyveno 912 000 gyventojų. Gyventojų skaičius daugiausia sumažėjo, kai po nepriklausomybės paskelbimo išvyko dalis rusų.

Nuo Rygos įkūrimo XIII a. iki XVI a. pabaigos mieste gyveno beveik vien tik vokiečiai. Vokiečių administracija stengėsi išlaikyti šią vokiečių salą baltų aplinkoje ribodami latvių teises apsigyventi mieste. Rygai XVI-XIX a. patekus į Abiejų Tautų Respublikos, o vėliau Rusijos imperijos sudėtį vokiečiai pamažu prarado savo išskirtines privilegijas, nors ir išlaikė tiek ekonominio, tiek politinio ir religinio gyvenimo kontrolę mieste. Etninė ir kalbinė miesto sudėtis ėmė stipriai diferencijuotis.

Mieste apsigyveno žydai, rusai, lenkai, lietuviai, ukrainiečiai, baltarusiai ir kt. Pirmoje XX a. pusėje miestas patyrė keletą tragiškų istorinių įvykių, susijusių su revoliucijomis ir pasauliniais karais, kas stipriai paveikė jos demografinę istoriją. Antrojoje XX a. pusėje ėmė daugėti rusų ir kitų SSRS tautų atstovų (ukrainiečių, baltarusių) dalis. Šiuo metu latvių ir rusų procentas Rygoje apylygis (atitinkamai 42,3 ir 41,7 proc.).

Lietuviai[taisyti]

Rygoje gimę Lietuvai nusipelnę žmonės:

Miestai partneriai[taisyti]

Sportas[taisyti]

Futbolas[taisyti]

Šaltiniai[taisyti]

  1. Algirdas Sabaliauskas. Iš kur jie? // Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 1994. p. 288.

qr code


Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 214% (+18609-209=18400 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 5% (+436-10148=-9712 wiki spaudos ženklai).
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Vikipedijose
Spausdinti/eksportuoti