Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Sėlių kalba
|
Kalbama: |
-
|
Kalbančiųjų skaičius: |
išnykusi
|
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių:
|
-
|
Kalbos išnykimas:
|
|
Kilmė: |
Indeuropiečių baltų
|
Rašto sistemos:
|
|
Oficialus statusas
|
Oficiali kalba:
|
-
|
Prižiūrinčios institucijos:
|
|
Kalbos kodai
|
ISO 639-1: |
-
|
ISO 639-2: |
bat
|
ISO 639-3: |
sxl
|
Sėlių kalba yra baltų kalba, kuria iki XV a. kalbėjo sėliai. Sėlių kalba buvo paplitusi dabartinėje pietryčių Latvijoje ir šiaurės rytų Lietuvos dalyje, vadinamojoje Sėloje (apie Biržus, Kupiškį, Rokiškį, Zarasus, sėlių riba siekė Salaką, Tauragnus, Uteną, Svėdasus, Pasvalį, Saločius ir dabartinės Latvijos pietryčiuos (padauguviu bemaž ligi Rygos). Būta sėlių ir dešiniajame Dauguvos krante – tai rodo dabartinių aukšzemiekų tarmės sėliškųjų patarmių arealas. Kairiajame Dauguvos krante, kaip matyti iš metraščių, svarbus sėlių centras buvęs Sėlpilis. Rašto paminklų sėliai nepaliko, todėl apie jų kalbą, išnykusią apie XIV–XV a., sprendžiama iš tos pačios rūšies šaltinių, kaip ir apie žiemgalių ar kuršių kalbas.
Manoma, kad sėliai, kaip ir kuršiai, buvo išlaikę sveikus an, en, in, un dvigarsius, tačiau minkštuosius k, g, priešingai negu dalis žiemgalių, buvo pavertę į c, dz. Vietoje š, ž jie taip pat tarę s, z. Tai rodo sėliškos kilmės ežerų pavadinimai: Zirnajai, Zalvas, kurių atitikmenys kitur tariami su ž: Žirnajai, Želva, taip pat Zarasų miesto vardas, kuris kilęs iš sėliško bendrinio žodžio ezaras ar azaras – ežeras, nukritus žodžio pradžios balsiui.
Nuorodos
Taip pat skaitykite
Pirmos straipsnio versijos licencija |
---|
|
Šio puslapio pirmajai versijai buvo panaudotas 2012 m. balandžio 1 d.CC-BY-SA turinys iš Lietuviškos Vikipedijos straipsnio „ Sėlių kalba“. Istorija. Vikipedijos dalyviai: Jouli, Leia, Dirgela. Pirmąją straipsnio versiją iš Vikipedijos įkėlė naudotojas VP-bot. Jei straipsnis be šio naudotojo turi daugiau autorių arba redaktorių, tai straipsnis Enciklopedijoje Lietuvai ir pasaulis buvo keistais bei papildytas ir net iš viso perrašytas. |
|
|
Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai
Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.- Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+2637-0=2637 wiki spaudos ženklai).