Salman Rushdie
Achmed Salman Rushdie (g. 1947 m. liepos 19 d. Bombėjuje, Indija) – indų kilmės anglų rašytojas, kritikas. Išgarsėjo su antrąja savo knyga „Vidurnakčio vaikai“ (1981 m.), už kurią gavo vieną iš svarbiausių literatūros apdovanojimų – „Booker of bookers“ premiją.
S. Rushdie kūryba priskiriama magiškajam realizmui. Sudėtinguose, daugiaplaniuose siužetuose persipina Rytų ir Vakarų kultūros, mitologiniai ir religiniai simboliai. Per vieno ar kelių herojų likimus dažnai pasakojama visos šalies, tautos, religijos istorija, politiniai perversmai, epochų kaita. Rašytojui būdingi ilgi sakiniai, epitetų ir metaforų gausa, ironija. S. Rushdie kūrybai įtaką padarė Gabriel García Márquez, Michail Bulgakov, Gunter Grass.
1989 m. išleistas S. Rushdie romanas "Šėtoniškos eilės" sukėlė protesto bangą musulmoniškame pasaulyje. Už islamo išniekinimą Irano dvasinis lyderis ajatola Ruhollah Khomeini per Teherano radiją rašytojui paskelbė fatvą – mirties nuosprendį. Dėl S. Rushdie slėpimo Iranas beveik dešimtmečiui (1989 m – 1998 m.) nutraukė diplomatinius santykius su Jungtine Karalyste. 1998 metais Irano vyriausybė įsipareigojo nutraukti S. Rushdie persekiojimą, bet griežtosios linijos šalininkai Irane nuolat atnaujina raginimą jį nužudyti[1].
S. Rushdie yra apdovanotas aštuoniais garbės daktaro laipsniais. 2007 m. Anglijos karalienė už nuopelnus literatūrai S. Rushdie įšventino į riterius. Tais pačiais metais rašytojas išsiskyrė su ketvirtąja žmona. Šiuo metu S. Rushdie gyvena JAV. Dėsto Emory universitete, taip pat yra Karališkosios literatūros draugijos narys.
Biografiniai duomenys
Salman Rushdie gimė musulmoniškoje indų šeimoje. Vienturtis. Tėvas Anis Ahmed Rushdie, baigęs teisės mokslus Kembridžo universitete, užsiėmė verslu; motina Negin Butt – dirbo mokytoja. S. Rushdie mokytis tėvai išsiuntė į Didžiąją Britaniją, Kembridžo King’s koledžą studijuoti istorijos. 1964 m S. Rushdie išvyko į Pakistaną, kur trumpai dirbo televizijoje. Netrukus grįžęs į Angliją dirbo reklamos agentūrose Ogilvy & Mather ir Ayer Barker.
S. Rushdie buvo vedęs keturis kartus. Turi du sūnūs – Zafar Rushdie(iš pirmos santuokos) ir Milan Rushdie (iš trečios santuokos). Pirmoji rašytojo santuoka su Clarissa Luard truko 11 m (1976 m – 1987m). Su antrąja žmona amerikiečių rašytoja Marianne Wiggins S. Rushdie pragyveno 5 m (1988m – 1993m.), su trečiąja žmona Elizabeth West – 7 m (1997 m – 2004 m). Ketvirtąkart rašytojas vedė 2004 m – Indijos modelį, aktorę, amerikietiško kulinarinio šou vedėją Padma Lakshmi.[2]. Skyrybos po 3 m (2007 m) įvyko 37 – eriais metais už vyrą jaunesnės P. Lakshmi iniciatyva.
Kūryba
S. Rushdie tarptautinį pripažinimą atnešęs romanas "Vidurnakčio vaikai"(1981 m) pasakoja apie fabriko darbininką Salymą Azizą, kuris yra 1001 – as vaikas gimęs atgavusioje nepriklausomybę Indijoje 1947m. Romane rašytojas kritikuoja tuometinę Indijos premjerę Indirą Ghandi (knygoje ji vadinama "juodąja našle"). Dėl to "Vidurnakčio vaikai" uždraudžiami Indijoje. 1993 m "Booker of bookers" prizas šį kūrinį įvertina, kaip geriausią romaną, kada nors gavusį šią prestižinę premiją. .
1983 m išleistas S. Rushdie romanas "Gėda" vadinamas alegorija apie Pakistaną. Už kritiką šalies politikams knyga uždraudžiama Pakistane. Tačiau sulaukia puikių kritikų atsiliepimų ir komercinės sėkmės.
Po fatvos paskelbimo, jau slapstydamasis S. Rushdie parašo knygą vaikams "Harunas ir apsakymų jūra" (1990 m). Pagrindinė kūrinio tema – istorijų pasakotojo tykantys pavojai. Knyga pritaikoma teatrui. Rašytojų gildija paskelbia ją geriausia metų knyga vaikams.
Romanas "Paskutinis Mauro atodūsis" (1995 m) pasakoja turtingos Zagoibių šeimos palikuonio Mauro Zagoibio istorija. [3] "Žemė po jos kojomis" išleista 1999 m – tai naujas mito apie Orfėją ir Euridikę variantas dar vadinamas alternatyvia roko muzikos istoriją. Pagal S. Rushdie tekstą airių grupė "U2" sukuria tokio pat pavadinimo dainą
Esė knygoje "Step Across This Line: Collected Non - fiction 1992-2002" S. Rushdie apmąsto aktualias pop kultūros temas literatūroje ir politikoje.
2005 m išleista naujausia S. Rushdie knyga "Klounas Šalimaras" [4]
Kita veikla
S. Rushdie – populiarus visuomenės veikėjęs Didžiojoje Britanijoje ir JAV. Dažnai dalyvauja televizijos laidose, rašo straipsnius spaudai. Kritikuoja ne tik religinį fundamentalizmą, bet ir pasisako už islamo modernizavimą apskritai. [5]
S. Rushdie yra suvaidinęs pats save dviejų Holivudo filmų epizoduose: "Nepadorios nuotraukos" (2000 m) ir Bridžitos Džouns dienoraštis" (2001 m).
Rašytojas vadovavo PEN organizacijos, ginančios rašytojų ir žurnalistų laisvę PEN istorija, PEN, Amerikos skyriui (2004 m - 2006 m)
"Šėtoniškos eilės" ir fatva
Knygos turinys
DĖMESIO: Žemiau atskleidžiamos kūrinio detalės
"Šėtoniškose eilėse" (1989 m) persipina daugybė siužetų ir veikėjų, paraleliai pasakojami skirtingų šimtmečių įvykiai, legendos, fantazijos. Iš XX - ojo amžiaus kosmopolitiško Londono keliamasi į pranašo Mahometo (knygoje Mahoundas) laikų Meką. Pagrindiniai kūrinio veikėjai - Džibrylas Farišta ir Saladinas Čamča - nepritampantys, tarp fantazijos ir realybės pasimetę imigrantai iš Indijos. Tiek jų istorijas, tiek kitas romano siužetines linijas vienija tikėjimo ir abejonės problematika.[6] "Šėtoniškose eilėse" musulmonų pranašas Mahometas vaizduojamas ironiškai, dviprasmiškai pateikiama islamo susikūrimo istorija, abejojama Korano šventumu, paliekama erdvė interpretuoti, iš kur Mahometas išgirdo šventus įstatymus – iš Alacho, ar iš šėtono. (Iš čia ir pavadinimas – "Šėtoniškos eilės").
Smurtas
"Šėtoniškos eilės" sukėlė musulmonų protestus visame pasaulyje. Tūkstantinėse demonstracijose musulmonai degino S. Rushdie knygas ir reikalavo jam mirties. Irano dvasinis lyderis ajatola Ruhollah Khomeini dėl islamo išniekinimo paskelbė rašytojui fatvą – mirties nuosprendį. (Romane pašiepiamas ir pats ajatola, todėl, egzistuoja versija, kad fatva buvo islamo dvasininko kerštas.) Buvo pažadėta 3 mln dolerių suma už S. Rushdie galvą. 1989 m kovo 7 d Iranas nutraukė diplomatinius santykius su Jungtine Karalyste, kuri slapstė rašytoją. Tais pačiais metais "Hezbollah" grupuotės teroristas savižudis vykdydamas fatvą susisprogdino centrinėje Londono dalyje, tačiau S. Rushdie liko sveikas.
Nors 1998 m Irano valdžia oficialiai atsiribojo nuo fatvos ir atnaujino diplomatinius santykius su Jungtine Karalyste, islamo ekstremistai medžioja rašytoją toliau. Tai remia ir šalies dvasiniai lyderiai. 2005 m ajatola Ali Khamenei piligrimams, keliaujantiems į Meką pareiškė, kad fatva yra neatšaukiama. Protesto akcijos vėl prisimintos 2007 m, kai Anglijos karalienė už nuopelnus literatūrai įšventino S. Rushdie į riterius. [7]
Islamo ekstremistai kovojo ir su knygos vertėjais bei leidėjais. 1991 m Tokijuje nužudytas knygos vertėjas į japonų kalbą Hitoši Igaraši, 1993 m – norvegų vertėjas William Nygaard, pasikėsinta į italų vertėją Ettore Capriolo, daug kur pasaulyje sprogdinamos leidyklos, knygynai. Per pasikėsinimą į turkų vertėją Azizą Nesiną padegtame viešbutyje žuvo 37 žmonės.
Propaganda
Didžiajai Britanijai rūpinantis fizine S. Rushdie apsauga, islamo lyderiai naudojo ir informacinio karo technologijas. 1990 m Pakistane sukurtas vaidybinis filmas apie S. Rushdie. Pagrindinis herojus, vaidinamas Mustafa Qureshi, meta darbą ir kartu su broliais sukuria islamo kovotojų grupę S. Rushdie persekioti. Filme rašytojo vaidmuo siejamas ne tik su skandalinga knyga, bet ir su kitais vakarietiškais reiškiniais: kazino, naktiniais klubais, alkoholiu. Kulminacijoje S. Rushdie nužudo iš šventųjų musulmonų knygų Alacho siunčiami spinduliai. Nors filmas buvo populiarus Pakistane, Anglijoje jo rodymui nebuvo išduota licenzija.
Bibliografija
Angliška bibliografija Bibliography
Knygos lietuvių kalbą:
1. Paskutinis Mauro atodūsis : romanas / [iš anglų kalbos vertė Laimantas Jonušys]. – Vilnius: Alma littera, 1998. – 437 p.
2. Vidurnakčio vaikai : romanas /vertė Danguolė Žalytė. – Vilnius: Alma littera, 1999. – 584 p.
3. Gėda: romanas/vertė Danguolė Žalytė. – Vilnius: Alma littera, 2000 (Kaunas: Spindulys). – 280 p.
4. Šėtoniškos eilės : romanas /vertė Danguolė Žalytė. – Vilnius: Alma littera, 2002. – 524 p.
5. Žemė po jos kojomis : romanas /vertė Danguolė Žalytė. – Vilnius: Alma littera, 2003. – 620 p.
6. Klounas Šalimaras : romanas/ vertė Danguolė Žalytė. – Vilnius: Alma littera 2007. – 473 p.
Apdovanojimai
1981 Arts Council Writers' apdovanojimas
1981 Booker apdovanojimas „Vidurnakčio vaikai“
1981 English-Speaking Union apdovanojimas „Vidurnakčio vaikai“
1981 James Tait Black Memorial apdovanojimas „Vidurnakčio vaikai“
1983 Booker apdovanojimas (nominuota) “Gėda"
1984 Prix du Meilleur Livre Etranger (Prancūzija) „Gėda“
1988 Booker apdovanojimas (nominuota) „Šėtoniškos eilės“
1988 Whitbread apdovanojimas „Šėtoniškos eilės“
1989 Vokietijos metų autoriaus apdovanojimas „Šėtoniškos eilės“
1992 Kurt Tucholsky prizas (Švedija)
1992 Rašytojų Gildijos apdovanojimas (Geriausia vaikiška knyga) “Harunas apsakymų jūra
1993 Austrijos valstybinis apdovanojimas už Europos literatūrą
1993 Booker of Bookers „Vidurnakčio vaikai“ (Geriausias romanas per 25 -erius metus)
1993 Prix Colette (Šveicarija)
1995 Booker apdovanojimas (nominuota) „Paskutinis Mauro atodūsis“
1995 British Book Awards (metų autorius) „Paskutinis Mauro atodūsis“
1995 Whitbread apdovanojimas „Paskutinis Mauro atodūsis“
1996 Aristeion apdovanojimas (Europos Sąjungos apdovanojimas)
1997 Mantova Literary Prize (Italija)
1998 Budapest Grand Prize for Literature (Vengrija)
1999 Commandeur de l’Ordre des Arts et des Lettres (Prancūzija)
1999 Freedom of the City, Mexico City (Meksika)
2005 Hutch Crossword Fiction Prize "Klounas Šalimaras" (Indija)
Šaltiniai
Išnašos
Interviu
Kita
| ||||||