Septyni laisvieji menai
Septyni laisvieji menai – Antikoje ir Viduramžiais dėstyti septyni dalykai (disciplinos), kurie remiantis romėnų aiškinimu, 'laisvam vyrui' nusako išsilavinimo esmę, o Viduramžių laikotarpiu buvo laikomi kaip paruošiamieji dalykai, imantis klasikinių – teologijos, teisės ir medicinos – dalykų studijų universitete. Šiandien laisvųjų menų švietimo modelis yra plačiai taikomas JAV universitetuose ir kolegijose, kur pabrėžiamas visapusiškas žmogaus ir jo asmenybės lavinimas.
Mokslai[taisyti]
Laisvieji menai (artes liberales) skirtingai nei praktiškieji menai (Artes mechanicae) Viduramžiais buvo vertinami labiau. Jiems priskiriama:
Simbolika[taisyti]
Martianus Capella personifikavo juos alegorijos forma ir priskyrė jiems tokius simbolius:
- Gramatika – rykštė,
- Retorika – lenta ir grifelis (rašymo priemonė),
- Dialektika – gyvatė arba šuns galva,
- Aritmetika – skaičiavimo lenta arba skaičiavimo virvė ,
- Geometrija – skriestuvas (arba braižymo lenta),
- Muzika – muzikos instrumentas,
- Astronomija – astroliabija.
Sentencijos[taisyti]
Artes liberales apibūdinti skirta lotyniškoji epigrama skamba taip:
- Gram. loquitur, Dia. verba docet, Rhe. verba ministrat / Mus. canit, Ar. numerat, Geo. ponderat, Ast. colit astra
(Liet: „Gramatika kalba, dialektika – aiškina žodžius, retorika – moko kalbos (žodžio meno)/ Muzika dainuoja, aritmetika skaičiuoja, geometrija sveria (matuoja svorį), astronomija tiria žvaigždes“).
Nuorodos[taisyti]
- Cassiodor, Institutiones, lib. II
- Isidor von Sevilla, Etymologiae
- Hugo von St. Viktor, Didascalicon
- Francesco Maurolico (1494-1575), De sphaera, Įvadinis skyrius 'De scientiarum divisione', skirtas mokslų klasifikacijai,
- Tetsuro Shimizu, Alcuin's Theory of Signification and System of Philosophy, iš DIDASCALIA 1 (1995), p.15-56,
- Martianus Capella, De nuptiis Philologiae et Mercurii, lib. IX: De armonia (vok.)
- Muzikos reikšmė (Quadrivium), Muzika ir Artes liberales Viduramžiais (vok.)
| ||||||