Smolenskas
Kitos reikšmės – Smolenskas (reikšmės).
Smolenskas (kirč. Smoleñskas) rus. rus. Смоленск' | |
---|---|
![]() ![]() | |
![]() Smolenskas 1912 m. | |
Koordinatės: | |
Laiko juosta: (UTC+4) | |
Valstybė: | ![]() |
Federalinė apygarda: | Centrinė federalinė apygarda |
Sritis: | ![]() |
Rajonas: | Smolensko rajonas |
Gyventojų: | 321 000 (2007 m.) |
Plotas: | 288,5 km² |
Tankumas : | 1 113 žm./km² |
Kirčiavimas: | Smoleñskas |
![]() |
SmolenskasVikiteka |
Smolenskas – miestas Rusijoje, prie Dniepro upės, srities centras. Geležinkelio mazgas. Išvystyta mašinų gamyba, lengvoji ir maisto pramonė. 7 vidurinės mokyklos, 2 teatrai. Smolensko linų muziejus, Didžiojo tėvynės karo muziejus, dailės galerija, skulptūrų muziejus. Yra istorijos, architektūros ir dailės muziejus – draustinis. Cerkvės: Petro ir Povilo, Jono, Mykolo Arkangelo (visos – XII a.), kremlius (XVI–XVII a.), Uspenskojės soboras.
Istorija[taisyti]
Žinomas nuo 862 metų, nuo IX a. pabaigos – Kijevo Rusios dalis, 1239 m. Smolenskas laikinai buvo pavaldus Lietuvai[1].
Miestas priklausė:
- nuo XII a. – Smolensko kunigaikštystei;
- 1404-1514 m. – Lietuvos Didžiajai Kunigakštystei;
- 1514-1611 m. – Maskvos Didžiajai Kunigaikštystei;
- 1611-1654 m. – Abiejų Tautų Respublikai;
- 1654 metais LDK-Maskvos karo (1654 - 1667) metu miestą užėmė Maskvos armija, o karui pasibaigus 1667 metais pagal Andrusovo paliaubų sąlygą perduotas Maskvai.
1812 m. karo metu ties Smolensku susijungė M. Barklajo - de-Tolio ir P. Bagrationo armijos, vyko Smolensko mūšis. Po 1941 metų Smolensko mūšio Raudonoji armija sujaukė vokiečių planą užpulti Maskvą. Po karo Smolenskui suteiktas miesto – didvyrio vardas.
Smolensko seniūnija ir vaivadija[taisyti]
LDK ir Abiejų Tautų Respublikos laikotarpiu miestas buvo LDK ir ATR administracinių vienetų centru. Smolensko vaivadija įsteigta 1508 metais vietoj Smolensko seniūnijos, tačiau jau 1514 metais miestą užėmė ir iki 1611 metų kontroliavo Maskva.
Sportas[taisyti]
- Iskra Smolensk (futbolas)
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 15.
|