Spalio 30
| Rgs – Spalis – Lap | ||||||
| Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | |
| 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 |
| 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 |
| 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 |
| 28 | 29 | 30 | 31 | |||
| 2024 | ||||||
Spalio 30 yra 303-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 304-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 62 dienos.
Informacija
Šventės
(kol kas neįvestos)
Vardadieniai
Alfonsas – Liucilė – Volfgangas – Skirgaila – Skirvydė – Edmundas – Darata – Volfas
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
- 1919 - Lietuvos Valstybės Taryba priėmė Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymą;
- 2003 - Lietuva pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Europolu.
Gimimo dienos
- 1728 m. – Martynas Počobutas-Odlianickis, SJ, LDK astronomas, matematikas ir švietėjas (m. 1810 m.).
- 1764 m. – Simonas Mikalojus Giedraitis, Lietuvos katalikų bažnyčios veikėjas (m. 1844 m.).
- 1854 m. – Aleksandras Burba, Lietuvos rašytojas, visuomenės ir kultūros veikėjas, knygnešys (m. 1898 m.).
- 1868 m. – Antanas Jucaitis, Lietuvos ir Prancūzijos skulptorius (m. 1943 m.).
- 1870 m. – Steponas Žiupsnys, knygnešys, visuomenės veikėjas, revoliucinio judėjimo dalyvis (m. 1905 m.).
- 1871 m. – Vincas Dvaranauskas, MIC, Romos katalikų kunigas, marijonas, Seinų kunigų seminarijos profesorius ir vicerektorius, visuomeninkas ir leidėjas, publicistas (m. 1966 m.).
- 1880 m. – Juozapas Čepėnas, Lietuvos kunigas, spaudos darbuotojas, rezistentas, filosofijos daktaras (m. 1976 m.).
- 1887 m. – Jadvyga Netupskaitė, lietuvių revoliucinė politinė veikėja (m. 1942 m.).
- 1896 m. – Edvardas Turauskas, lietuvių bendruomenės užsienyje veikėjas, žurnalistas (m. 1966 m.).
- 1898 m. – Vladislovas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, 1861 m. gegužės 8 d. Rusijos imperatorius giminei iš naujo patvirtino grafo titulą (m. 1940 m.).
- 1899 m.:
- Antanas Žvironas, fizikas, politikas (m. 1954 m.).
- Petras Jakštas, švietėjas, bibliofilas, Mažosios Lietuvos istorijos tyrėjas, Lietuvos kariuomenės karininkas (majoras), XXVII knygos mėgėjų draugijos narys (m. 1988 m.).
- 1907 m. – Martynas Brakas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, teisininkas, istorikas (m. 2000 m.).
- 1928 m. – Vytautas Povilas Jurkštas, Lietuvos muzikologas, aviacijos istorijos tyrinėtojas (m. 1992 m.).
- 1933 m. – Algimantas Povilas Tauras, radiotechnikas, pedagogas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1934 m. – Steponas Lukoševičius, Lietuvos inžinierius, visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas.
- 1937 m. – Alfonsas Kazlauskas, muzikos mokytojas ir chorvedys.
- 1938 m. – Juozas Laimutis, Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1943 m. – Joanna Shimkus, lietuvių kilmės Kanados kino aktorė.
- 1954 m. – Nijolė Lisevičienė, Lietuvos ir Trakų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1955 m. – Juozas Olekas, gydytojas mikrochirurgas, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas, buvęs LR sveikatos apsaugos bei Lietuvos krašto apsaugos ministras.
- 1959 m. – Pranas Mickaitis, Lietuvos ir Radviliškio rajono visuomenės ir politinis veikėjas.
- 1971 m. – Audra Plepytė-Jara, lietuvių diplomatė, Lietuvos ambasadorė Ispanijoje.
- 1982 m. – Vytautas Kaunas, Lietuvos ir Kretingos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
Mirtys
- 1439 m. – Hermanas Giedraitis, Katalikų bažnyčios veikėjas, kanonistas (g. 1400 m.).
- 1849 m. – Tėvas Jurgis Ambrozijus (Ambraziejus) Pabrėža, kunigas, pranciškonas, gydytojas, botanikas, pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas, vienas iškiliausių XIX a. švietėjų (g. 1771 m.).
- 1933 m. – Antanas Kriščiukaitis, rašytojas, teisėtyrininkas, profesorius, pirmasis Vyriausiojo Tribunolo pirmininkas (g. 1864 m.).
- 1943 m. – Vytautas Pranas Bičiūnas, Lietuvos dailininkas, teatro veikėjas, rašytojas, dailės ir literatūros kritikas (g. 1893 m.).
- 1952 m. – Kazimieras Kontrimas, Lietuvos partizanas, Kardo rinktinės steigėjas ir vadovas (g. 1914 m.).
- 1960 m. – Jurgis Butkus, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1886 m.).
- 1965 m. – Petras Purėnas, Lietuvos kariuomenės administracijos majoras (g. 1894 m.).
- 1984 m. – Vincas Kazokas, Lietuvos rašytojas, žurnalistas (g. 1919 m.).
- 1993 m.:
- Antanas Ramonas, Lietuvos prozininkas ir eseistas (g. 1947 m.).
- Česlovas Janušas, Lietuvos tapytojas marinistas, scenografas (g. 1907 m.).
- 1999 m. – Vytautas Galinis, Lietuvos botanikas floristas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1927 m.).
Šią dieną pasaulyje
Įvykiai
- 1864 – Antrojo Šlėzvigo karo pabaiga - Austrija ir Prūsija aneksavo Holšteiną, Šlėzvigą ir Lauenburgą.
- 1952 – Didžioji Britanija išbandė atominę bombą.
- 1961 – Tarybų Sąjunga virš Arkties jūros Naujoje Žemėje susprogdinta didžiausia kada nors detonavusi 58 megatonų vandenilinę bombą „Ivanas“.
Gimimo dienos
- 1735 m. – Džonas Adamsas, amerikiečių politikas, politikos filosofas bei 2-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (1797-1801). Prieš tapdamas prezidentu Adamsas dvi kadencijas ėjo JAV viceprezidento pareigas (1789-1797). Jis buvo vienas iš pačių įtakingiausių Jungtinių Valstijų Tėvų-Įkūrėjų (m. 1826 m.).
- 1895 m.:
- Dickinson Woodruff Richards, 1956 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[1] (m. 1973 m.).
- Gerhard Johannes Paul Domagk, 1939 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[1] (m. 1964 m.).
- 1900 m. – Ragnar Arthur Granit, 1967 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[1] (m. 1991 m.).
- 1906 m. – Emilio Giuseppe Farina, Italijos Formulės 1 pilotas. Jis įėjo į istoriją, kaip pirmasis Formulės 1 čempionas, nugalėjęs pirmąjame čempionate 1950 m (m. 1966 m.).
- 1908 m. – Dmitrijus Ustinovas, tarybinis politinis ir karinis veikėjas, 1976—1984 m.- TSRS gynybos ministras. Tarybų Sąjungos maršalas (m. 1984 m.).
- 1919 m.:
- Augustas Vossas, latvių tarybinis ir partinis veikėjas (m. 1994 m.).
- Otto Heinrich Treumann, vokiečių ir olandų grafikas (m. 2001 m.).
- 1928 m. – Daniel Nathans, 1978 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[1] (m. 1999 m.).
- 1935 m. – Agota Kristof, vengrų kilmės šveicarų rašytoja.
- 1939 m. – Leland Harrison Hartwell, 2001 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[1].
- 1960 m. – Diegas Armandas Maradona, argentiniečių futbolininkas, 1986 m. pasaulio čempionato Meksikoje laimėtojas. Nuo 2008 iki 2010 m. Argentinos futbolo rinktinės vyriausiasis treneris.
- 1970 m. – Nitara Karlyn Long, amerikiečių aktorė, reklaminių muzikinių filmukų režisierė.
- 1973 m. – Adam Joseph Copeland, JAV-Kanados imtynininkas, geriau žinomas savo pseudonimu Edge.
- 1980 m.:
- Karymas Rašas, JAV krepšininkas, šiuo metu esantis laisvuoju agentu.
- Sarah Carter, kanadiečių aktorė[2].
- 1983 m. – Mohamedas Nagy, Egipto futbolininkas, žaidžiantis puolėjo arba atakuojančio saugo pozicijoje. Rungtyniauja Aleksandrijos klube Al-Ittihad.
Mirtys
- 1611 m. – Karolis IX, 1604-1611 m. Švedijos karalius (g. 1550 m.).
- 1910 m. – Žanas Anri Diunanas, šveicarų verslininkas, filantropas ir krikščioniškosios krypties humanistas (g. 1828 m.).
- 1935 m. – Sylvain Lévi, prancūzų indologas ir budologas (g. 1863 m.).
- 1948 m. – Mohandas Karamčandas Gandis, Indijos tautinio išsivadavimo judėjimo lyderis, nesmurtinio pasipriešinimo politinės taktikos pradininkas (g. 1869 m.).
- 1953 m. – Imrė (Emerichas) Kalmanas, vengrų ir austrų kompozitorius, vienas žymiausių Vienos naujosios operetės kūrėjų (g. 1882 m.).
- 1961 m. – Luigi Einaudi, Italijos ekonomistas ir politikas. Nuo 1948 iki 1955 m. jis buvo antruoju Italijos Respublikos prezidentu (g. 1874 m.).
- 1975 m. – Gustav Ludwig Hertz, vokiečių fizikas, 1925 m. Nobelio premijos laureatas[3] (g. 1887 m.).
- 1981 m. – Milda Brehmanė-Štengelė, latvių dainininkė (mecosopranas, sopranas) (g. 1893 m.).
- 1987 m. – Joseph John Campbell, amerikiečių mitologas[4] (g. 1904 m.).
- 2009 m. – Klodas Levi-Strosas, prancūzų antropologas, labiausiai žinomas kaip struktūralizmo teorijos (arba kitaip struktūrinės antropologijos), padedančios suprasti visuomenę ir kultūrą, plėtotojas. Laikomas vienu svarbiausių XX amžiaus intelektualų (g. 1908 m.).