Stemplė

Stemplė (lot. oesophagus) – virškinimo sistemos organas, esantis 25 cm ilgio, 2-3 cm skersmens ir jungiantis ryklę su skrandžiu. Tai raumeninis vamzdelis, susidedantis iš trijų dangalų: gleivinės (tunica mucosa), raumeninio (tunica muscularis) ir išorinio dangalo – adventicijos (tunica adventitia). Raumeninis dangalas sudarytas iš dviejų skaidulų sluoksnių: išorinio (išilginių skaidulų) ir vidinio (žiedinių lygiųjų (nevalingų) raumenų skaidulų). Abu sluoksniai susitraukia vienu metu ir peristaltiniais judesiais stumia maistą skrandžio link.

Stemplė (kairėje) pereina į skrandį

Stemplė skirstoma į tris dalis: kaklinę, krūtininę ir pilvinę. Yra 5 stemplės susiaurėjimai: 2 anatominiai - ten kur stemplę spaudžia kairysis bronchas ir diafragma, bei 3 fiziologiniai - kur ryklė pereina į stemplę, ten kur aorta spaudžia stemplę ir stemplės raukas, kur ji pereina į skrandį. Ramybės būvyje ji suplota iš priekio į užpakalį, jos sienos susiglaudusios. Stemplė tęsiasi priešais stuburą, praeina per kaklą ir krūtinę, perveria diafragmą ir iškart patenka į skrandį. Ji prasideda ties VI-VII kaklo, o baigiasi – ties XI krūtinės slanksteliu.

Stemplės ligos

• Stemplės atonija (atonia esophaga) – tai visiškas stemplės raumenų suglebimas ir tonuso išnykimas.
• Stemplės spazmas (spasmus esophagi) – tai funkcinis stemplės raumenų tonuso ir peristaltikos sutrikimas.
• Stemplės divertikulas (diverticulum esophagi) – tai stemplės sienos maišelio formos išsiplėtimas.
• Ezofagitas – stemplės ir gleivinės uždegimas.
• Stemplės opa (ulcus esophagi).
• Stemplės vėžys (carcinoma esophagi).