Taimyro pusiasalis
Taimyro pusiasalis (rus. Таймырский полуостров) − šiauriausias Azijos pusiasalis. Jis yra Rusijoje, Krasnojarsko krašte, tarp Karos jūros Jenisejaus įlankos ir Laptevų jūros Chatangos įlankos.
Pusiasalio plotas apie 400 000 km². Ilgis ~1000 km. ~40 km² užima ledynai. Šiauriausias taškas yra Čeliuskino kyšulyje. Iš pietvakarių į šiaurės rytus per Taimyro pusiasalį eina Byrangos kalnai (горы Бырранга) (aukščiausias taškas 1146 m), kitur − lygumos.
Didžiausi miestai:
Didžiausios upės: Piasina (Пясина), Taimyra (Таймыра), Chatanga (Хатанга). Didžiausias ežeras − Taimyras (Таймыр).
Taimyro tundra
Dideli Taimyro pusiasalio plotai yra daugiakampių lopinių tundra: pelkės ir nedideli ežerai, kalvagūbrių suskirstyti į netaisyklingų formų korį. Dėl nuolatinių šalčių ir atodrėkių Taimyre sutrūkinėjo žemė. Plyšiuose pamažu susidarantys ledo pleištai stumia žemę į paviršių, o atitirpus dirvai vanduo ima bėgti šlaitais.
Iki trijų mėnesių per metus pusiasalyje būna nuolatinė dienos šviesa, tačiau saulė pakyla neaukštai ir vidurvasarį oras įšyla tik iki 5 °C. Žiemą saulė iš viso nepakyla: spindi tik Mėnulis ir Šiaurės pašvaistė.
Daugiametis įšalas yra vos ne visoje tundroje. Giliausiai žemė įšalusi maždaug 1370 m. Žiemą įšąla visa dirva, tačiau vasarą pašalas išeina ir ploname pelkėtame plote augalai ima leisti šaknis ir augti. Šiauriausioje dalyje atšilęs sluoksnis tėra 150−300 mm, tačiau kuo toliau į pietus, tuo jis gilesnis ir siekia apie 3 m, todėl ten auga beržai ir maumedžiai.
Kartais tundroje randama seniai išnykusių mamutų kaulų ar lenktų jų ilčių. Į dramblius panašūs mamutai, kurių aukštis siekė maždaug 4 m ties mentimis, o iltys buvo 4,5 m ilgio, kadaise gyveno Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje. Jie išnyko maždaug prieš 12 000 metų, tačiau liekanos, o kartais ir visas mamutas, randami užsikonservavę įšale.
Nuorodos
| ||||||