Taivanas
| |||||
.svg)
| |||||
| Valstybinė kalba | kinų | ||||
| Sostinė | Taipėjus | ||||
| Didžiausias miestas | Taipėjus | ||||
| Valstybės vadovai | Ma Ying-jeou Wu Den-yih | ||||
| Plotas - Iš viso - % vandens |
35 980 km² (137) 10,3 % | ||||
| Gyventojų - 2012 m. [1] - Tankis |
23 484 172 (47) 652.7 žm./km² (14) | ||||
| BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2005 (progn.) 631,2 mlrd. $ (16) 27 600 $ (24) | ||||
| Valiuta | Naujasis Taivano doleris | ||||
| Laiko juosta | UTC+8 | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta Persikėlė į Taivanio salą |
nuo Kinijos LR 1911 m. spalio 10 d. 1912 m. sausio 1 d. 1949 m. gruodžio 7 d. | ||||
| Valstybinis himnas | Taivanio himnas | ||||
| ISO kodas | TW | ||||
| ISO3 kodas | TWN | ||||
| ISO skaitmeninis kodas | 158 | ||||
| FIPS kodas | TW | ||||
| GeoName kodas | 1668284 | ||||
| Interneto kodas | .tw | ||||
| Šalies tel. kodas | +886 | ||||
 Vikiteka: |
TaivanasVikiteka | ||||
Kitos reikšmės – Kinija (reikšmės).
Kinijos Respublika (Taivanis, kitaip: Formoza) – Rytų Azijoje, Taivanyje ir keliose mažesnėse salose, tarp Taivanio sąsiaurio ir Filipinų jūros įsikūrusi valstybė, iš vienpartinės pilną visuotinį pripažinimą turinčios ir Kiniją kontroliuojančios tapusi demokratine dalinai pripažinta ir tik Taivanį ir aplinkines salas kontroliuojančia valstybe. Nepaisant to, šalis de facto glaudžiai bendradarbiauja su kitomis šalimis. Buvo viena JTO steigiančiųjų valstybių[2] ir viena iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių iki 1971 m., kai buvo pakeista Kinijos Liaudies Respublika.
1912 m. įkurta Kinijos Respublika apėmė didžiąją žemyninės Kinijos ir Mongolijos dalį. Pasibaigus II Pasauliniam karui, kapituliavus Japonijai, Kinijos Respublika prisijungė Taivanio ir Penghu salas. Komunistams 1949 m. laimėjus pilietinį karą prieš Kinijos nacionalistus (Guomindaną), pastarieji pasitraukė į Taivanį bei aplinkines jo salas ir kaip laikinąją Kinijos Respublikos sostinę įkūrė Taipėjų. Tuo tarpu žemyninėje Kinijoje įsitvirtinę komunistai įkūrė Kinijos Liaudies Respubliką. Taivanis, kartu su Penghu, Kinmen, Matsu ir kitomis mažesnėmis salomis nuo tada tapo teritorija, priklausančia Kinijos Respublikai.
Istorija[taisyti]
1949 m. pabaigoje, įkūrus Kinijos Liaudies Respubliką, dešinieji, vadovaujami Čang Kaišeko, persikėlė į Taivanio salą, kur toliau gyvuoja 1912 m. įkurta Kinijos Respublika. Taivanis, nors ir turėdamas daugelį nepriklausomos valstybės bruožų, nėra JTO narys ir, bent formaliai, nėra paskelbęs nepriklausomybės nuo Kinijos Liaudies Respublikos, kuri Taivanį laiko savo provincija. Nors pastaruoju metu daugėja pasisakančiųjų už formalų salos nepriklausomybės paskelbimą, KLR valdžia Pekine tokį žingsnį laikytų iššūkiu bei yra pagrasinusi panaudoti karinę jėgą.
Politinė sistema[taisyti]
Administracinis suskirstymas[taisyti]
Geografija[taisyti]
Taivanis yra Rytų Azijoje. Salos ribojasi su Rytų Kinijos jūra šiaurėje, Filipinų jūra rytuose, Pietų Kinijos jūra pietvakariuose, Taivanio sąsiauriu šiaurės rytuose, Luzono sąsiauriu pietuose.
Taivanio sala yra Taivanio sąsiauriu atskirta nuo pietrytinio Kinijos kranto, iki kurio atstumas – apie 200 km.
Ekonomika[taisyti]
Viena pažangiausių pasaulio pramoninių šalių. Į visą pasaulį iš Taivanio siunčiami elektronikos ir elektros prekes, mašinas, tekstilę, avalynę, sporto įrangą, televizorius ir laikrodžius. Taivanyje iš žemės ūkio gaunami dideli derliai, nors pastaruoju metu jie po truputį smunka, dėl konkurencijos. Pagrindinis žemės ūkio produktas yra ryžiai, taip pat auginamos cukranendrės, kukurūzai, vaisiai, arbata. Salos turi gan didelį žvejybos laivyną.
Gamyba šalyje sudaro 25 % BVP produkto. Pramonė, anksčiau susitelkusi ties ryžių ir cukranendrių malimu, dabar gamina įvairius elektronikos prietaisus, plieną, įvairius įrengimus, plataus vartojimo prekes, apdirba žemės ūkio produktus. Dauguma pramonės šakų yra valdomos privačiai, bet plieno ir elektronikos pramonę valdo valstybė.
Pagrindiniai eksporto produktai yra kompiuteriai, metalai, tekstilės, gumos, plastiko produktai, chemikalai. Importuojamos gamtinės iškasenos, įvairūs įrengimai, elektrotechnika. Pagrindiniai mainų partneriai yra Japonija, Kinija, JAV, Honkongas.
Demografija[taisyti]
Oficialiai gyventojai yra kolonistai kinai ir senieji gyventojai polineziečiai (Taivanio aborigenai). Tačiau dauguma Taivanio žmonių save laiko taivaniečiais. Jei ne atskira tauta, tai bent jau išskirtiniais salos gyventojais.
Dauguma gyventojų šneka bendrine kinų kalba (mandarinų kalba), arba jos Taivanio dialektu. Vietiniai aborigenai dar vartoja Formozos kalbas. 15 mln. šalies gyventojų šneka taivaniečių kalba – šnekamosios kinų kalbos dialektų grupės „Min“ pogrupio „Nan“ tarme. Šalį valdžius nedemokratiškiems politikams taivaniečių kalba buvo draudžiama, tačiau dabar jos neprivalomai mokoma mokyklose, ši kalba sparčiai plinta ir didelė tikimybė, kad artimiausiu metu bendrinė taivaniečių kalba gali tapti oficialiąja Taivanio kalba.
 | ||||||||||
| 1990 m. | 2000 m. | 2001 m.sur. | 2002 m. | 2003 m. | 2004 m. | 2005 m. | 2006 m. | 2012 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 20 393 628 | 22 300 929 | 22 406 000 | 22 521 000 | 22 604 550 | 22 689 122 | 22 770 383 | 22 876 527 | 23 484 172 | ||
| ||||||||||
| ||||||||||
Kita informacija[taisyti]
- Taivanio ryšiai
- Taivanio transportas
- Taivanio karinės pajėgos
- Taivanio tarptautiniai santykiai
- Taivanio šventės
Šaltiniai[taisyti]
Bendros nuorodos:
Žemėlapiai:
- Taivanio fizinis žemėlapis
- Taivanio administracinis žemėlapis
- Taivanio pagrindinių kelių žemėlapis
- Taivanis googlemaps žemėlapyje
| ||||||||
| ||||||