Talinas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigacija, paiešką
Disambig.svg Kitos reikšmės – Talinas (reikšmės).
Talinas
(kirč. Tãlinas)
est. Tallinn
   Tallinn wapen.svg      Flag of Tallinn.svg   
Tln3.jpg
Nuo viršaus į apačią: „Viru“ Vartai, Talino senamiestis,

miesto centras


Talinas
Koordinatės:59°26′00″N 24°45′00″E / 59.433333°N 24.75°E / 59.433333; 24.75 (Talinas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Valstybė: Vėliava Estija
Apskritis: Vėliava Harjumos apskritis
Įkūrimo data: 1154
Gyventojų: 416 144 (2012 m.)
Plotas: 159,2 km²
Tankumas (2012): 2 614 žm./km²
Kirčiavimas: Tãlinas
Tinklalapis: www.tallinn.ee
GeoName kodas 588409

Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Commons-logo.svg Vikiteka: TalinasVikiteka

Talinas – Estijos sostinė ir svarbiausias uostas, įsikūręs šalies šiaurėje, prie Baltijos jūros Suomių įlankos, 80 km į pietus nuo Helsinkio.

Istorija[taisyti]

Pirmieji žmonių gyvenviečių ženklai rasti archeologų Talino miesto centre yra apie 5000 m. senumo. Virvelinės keramikos kultūros keramikos randama iš 2500 m. pr. m. e.[1]

1050 m. ant Talino Toompea kalvos pastatyta pirmoji tvirtovė.[2]

Kadangi XIII a. Talinas tapo svarbiu uostu Skandinavijos-Rusijos prekybos kelyje, jis buvo Teutonų ordino ir Danijos karalystės taikiniu. Kryžiaus žygių metu Estijos gyventojai buvo prievarta pakrikštyti katalikais. Danai šiaurės Estijoje įsitvirtino 1219 m., kai Danijos karaliaus Valdemaro II kariuomenė užėmė Lindanisės tvirtovę ir pastatė savo fortą.

Talino antspaudas, 1340 m.

1285 m. Talinas tapo šiauriausiu Hanzos pirklių sąjungos nariu. 1346 m. danai miestą kartu su kitomis savo valdomis šiaurės Estijoje pardavė Teutonų ordinui. Viduramžiais Talinas buvo klestintis miestas, kuriame gyveno apie 8000 gyventojų, buvo apsuptas sienomis ir turėjo 66 gynybinius bokštus.

Vokietijoje prasidėjus reformacijai, Talinas tapo liuteronišku miestu. 1561 m. miestą ėmė valdyti Švedija.

Šiaurės karo metu, 1710 m. Taliną užėmė Rusijos imperija, tačiau vietinės savivaldos institucijos išliko. Revalio magistratas buvo panaikintas 1889 m. XIX a. industrializacija ir uosto plėtra išlaikė miesto svarbą. XIX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais sustiprėjo ir rusifikacijos pastangos.

Estijos parlamentas

1918 m. vasario 24 d. Taline paskelbta Estijos nepriklausomybės deklaracija, tačiau vėliau miestas buvo okupuotas Vokietijos imperijos ir vyko Estijos nepriklausomybės karas su Rusija. Tik 1920 m. vasario 2 d. pasirašyta Tartu taikos sutartimi Estija Rusijos buvo pripažinta nepriklausoma respublika. Talinas tapo šalies sostine. II pasaulinio karo metu 1940 m. Estiją užėmė sovietai, o 1941–1944 m. – naciai. Naciams pasitraukus 1944 m. Sovietų Sąjunga vėl okupavo Estiją. Talinas tapo Estijos SSR sostine.

1980 m. Talinas buvo vienu iš Vasaros Olimpinių žaidynių miestų. Priemiestyje Piritoje vyko olimpinės regatos varžybos. 1991 m. Talinas vėl tapo nepriklausomos Estijos sostine.

Miestas turi 3 istorines dalis:

  • Toompea („Katedros kalva“) – buvęs miesto valdžios centras. Šiais laikais čia išsidėsčiusios svarbiausios valdymo institucijos, ambasados.
  • Senamiestis – senovinis Hanzos stiliaus miestas iki pat XIX a. pabaigos nebuvo sujungtas su Katedros kalva, kuri laikyta atskiru miestu.
  • Estų miestas, besidriekiantis piečiau senamiesčio. Čia gyveno daugiausia estai, kurie miesto dauguma tapo tik XIX a. viduryje, skaičiumi pralenkę Baltijos vokiečius.

Per savo istoriją miestas ne kartą buvo užpultas, nusiaubtas ir sugriautas. Nors ir patyręs didelius sovietų bomabardavimus Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, didžioji dalis Senamiesčio išliko. 1997 m. Talino Senamiestis (įskaitant ir Toompea) tapo UNESCO Pasaulio kultūros paveldo objektu.

Pavadinimo kilmė[taisyti]

Žodis Tallinn turi kelias etimologijas. Plačiausiai paplitęs vardo aiškinimas: taani linn(a) ’danų miestas’, arba „danų pilis“ (1219 m. miestą užėmė ir ėmė plėsti danai), juolab kad ir herbą miestui davę danai savo valdymo laikais. Dar keliamos šios miestavardžio kilmės versijos: tali linna „žiemos pilis“ arba talu linnaa ’ūkio pilis’.

1918 m. pavadinimas Tallinna pakeitė iki tol danų, vokiečių ir kt. vartotą estiškos kilmės pavadinimą Revelis (est.: Rävala, vok. Reval:; rus.: Ревель; šved.: Räffle). 1920 m. pavadinimas pakoreguotas į Tallinn. Senoviniuose dokumentuose miestas dar vadinamas Lindanise, Kesoniemi, rusiškai vadintas Колывань, Леденец.

Geografija[taisyti]

Talinas išsidėstęs šiaurės vakarų Estijoje, pietinėje Suomijos įlankos pakrantėje. Miesto apylinkėse yra Ülemiste ežeras (plotas 9,6 km²), tiekiantis didžiąją dalį gėlo vandens. Harku – antras pagal dydį Talino miesto ribose esantis ežeras (plotas 1,6 km²). Per Talino pakraštį teka tik viena upė – Pirita, kurios vaizdingas slėnis saugomas. Miestą supa kalkakmenio uolos. Aukščiausia miesto vieta – 64 m (Nymės rajone, miesto pietvakariuose). Kranto linijos ilgis – 46 km. Išsikiša 3 dideli pusiasaliai: Kopli, Paljassaare ir Kakumäe.

Klimatas[taisyti]

Nuvola apps kweather.svg Talino klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Rekordinė aukščiausia °C 9,2 (2007) 10,2 (1990) 15,9 (2007) 25,2 (1989) 29,7 (1958) 31,2 (1964) 32,3 (1936) 31,2 (1936) 28,5 (1938) 21,8 (1981) 13,4 (1967) 10,7 (2006) 32,3 (1936)
Vidutinė aukščiausia °C -0,9 -1,4 2,8 8,0 15,2 18,6 20,6 19,5 13,7 8,8 3,6 0,2 9,1
Vidutinė temperatūra °C -4,5 -5,0 -1,6 3,5 9,9 14,2 16,5 15,5 10,6 6,1 1,4 -2,3 5,4
Vidutinė žemiausia °C -6,3 -7,1 -3,7 0,4 6,1 9,7 12,4 11,6 6,9 3,5 -0,7 -4,6 2,3
Rekordinė žemiausia °C -31,4 (1987) -31,0 (1940) -26,2 (1978) -17,2 (1941) -4,3 (1978) 0,0 (1966) 4,4 (1965) 1,7 (1966) -4,7 (1973) -10,5 (1979) -21,3 (1965) -32,2 (1978) -32,2 (1978)
Krituliai mm 50 31 32 34 35 58 79 85 86 72 74 60 696
Duomenys: Talino klimatas[3] 2009 01 16

Administracinis skirstymas[taisyti]

Vietinio valdymui palengvinti, Talinas padalintas į 8 miesto apygardas (est. linnaosa). Apygardas valdo seniūnas (est. linnaosavanem), kuris pavaldus miesto merui.

Talino senamiestis. Tolumoje – Olavo bažnyčia
Miesto panorama iš Olavo bažnyčios
Senamiesčio gatvelė
Aleksandro Neviškio cerkvės fragmentas
Keltas Talino uoste
Ivano Aivazovskio paveikslas Talino uostas 1845 m.
Apygarda Plotas Gyventojų sk.
Haabersti 18,6 km² 35 000
Kesklinn 28,0 km² 34 985
Kristiine 9,4 km² 27 531
Lasnamäe 30,0 km² 108 644
Mustamäe 8,0 km² 62 219
Nõmme 28,0 km² 35 043
Pirita 18,7 km² 8507
Põhja-Tallinn 17,3 km² 52 573

Gyventojai[taisyti]

2005 m. kovą Taline gyveno 401 694 gyventojai. Pagal Eurostat duomenis, Taline gyvena daugiausiai (27,8 %) ne Europos Sąjungos piliečių, lyginant su kitomis ES sostinėmis. Sovietmečiu, siekiant išskirstyti tautas ir mažinti nacionalizmą, į Taliną atvyko nemažai slavų tautų atstovų. 54,8 % Talino gyventojų yra estai, 36,6 % – rusai, 3,6 % – ukrainiečiai, 1,9 % – baltarusiai, 3,1 % – kitų tautų atstovai. Mieste galima susišnekėti ne tik estiškai, bet ir suomiškai, rusiškai, angliškai.

Ekonomika[taisyti]

Talinas – Estijos ekonominis centras ir svarbiausias uostas. Vystoma tekstilės, maisto (ypač žuvies), mašinų ir kita pramonė. Sparčiai vystomos naujosios technologijos.

Miestai partneriai[taisyti]

Miestai, su kuriais Talinas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Švietimas[taisyti]

Svarbiausios miesto švietimo įstaigos:

  • Talino technikos universitetas
  • Talino Pedagoginis Universitetas
  • Estijos Dailės Akademija
  • Estijos Krašto Apsaugos Akademija
  • Estijos Evangelikų Liuteronų Bažnyčia (teologijos institutas)
  • Estijos Verslo Mokykla

Turizmas[taisyti]

1997 m. Talino senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Jau sovietmečiu Talinas buvo svarbus turizmo centras. Estijai iškovojus nepriklausomybę, o ypač po to, kai įstojo į ES, turistų srautas dar labiau padidėjo. Svarbiausi miesto lankytini objektai:

  • Toompea – aukštutinis miestas, vyskupystės centras. Čia yra Toompea bokštas, Estijos parlamentas, liuteronų katedra ir įspūdinga Aleksandro Neviškio cerkvė (pastatyta Carinės Rusijos valdymo laikais). Per šią kalnuotą miesto dalį veda siauros grįstos gatvelės, atsiveria įspūdingos senamiesčio panoramos.
  • Žemutinis miestas – čia gausu ilgą miesto istoriją menančių vietų. Svarbiausia žemutinio miesto dalis – Rotušė ir Rotušės aikštė. Taip pat itin žymus objektas – Šv. Olafo katedra (Oleviste kirik), gotikos stiliaus pastatas, kuris 1549–1625 m. buvo aukščiausias pasaulyje pastatas (124 m).
  • Kadriorg – 2 km į pietus nuo miesto centro esantys buvę Petro I rūmai. Dabar čia įsikūręs Estijos meno muziejus.
  • Pirita – 2 km į šiaurės rytus nuo Kadriorg esanti miesto dalis. Per ją teka Pirito upė. Yra botanikos sodas ir Talino televizijos bokštas. 1980 m. Maskvos Olimpinių žaidynių metu čia vyko olimpinės regatos varžybos.

Transportas[taisyti]

Sportas[taisyti]

Futbolas[taisyti]

Mieste veikia ar anksčiau gyvavo šie futbolo klubai:

Tinklalapių nuorodos apie Taliną[taisyti]

Šaltiniai[taisyti]

  1. ↑ Alas, Askur. "The mystery of Tallinn's Central Square", EE. Nuoroda tikrinta 2008-10-29.
  2. ↑ Ertl, Alan (2008). Toward an Understanding of Europe. Universal-Publishers.
  3. ↑ "Talino klimatas (Russian)." Nuoroda tikrinta 2009-01-16.


Europos šalių sostinės
 • Amsterdamas  • Andora  • Ankara  • Atėnai  • Baku  • Belgradas  • Berlynas  • Bernas  • Bratislava  • Briuselis  • Budapeštas  • Bukareštas  • Dublinas  • Helsinkis  • Jerevanas  • Kijevas  • Kišiniovas  • Kopenhaga  • Lisabona  • Liubliana  • Liuksemburgas  • Londonas  • Madridas  • Maskva  • Minskas  • Monakas  • Nikosija  • Oslas  • Paryžius  • Podgorica  • Praha  • Priština  • Reikjavikas  • Ryga  • Roma  • San Marinas  • Sarajevas  • Skopjė  • Sofija  • Stokholmas  • Talinas  • Tbilisis  • Tirana  • Vaducas  • Valeta  • Varšuva  • Vatikanas  • Viena  • Vilnius  • Zagrebas
Europe map de 2.png
Estijos miestai
Abja Paluoja – Antsla – Elva – Hapsalu – Jegeva – Jehvis – Kalastė – Karksi Nuja – Kehra – Keila – Kerdla – Kilingi Nemė – Kivielis – Kohtla Jervė – Kunda – Kuresarė – Lihula – Loksa – Mardu – Meisakiula – Mustvė – Narva – Narva Jeesū – Otepė – Paidė – Paldiskis – Peltsama – Pelva – Pernu – Piusis – Rakverė – Rapla – Repina – Sauė – Silamejė – Sindis – Sūre Janis – Talinas – Tamsalu – Tapa – Tartu – Terva – Tiūris – Valga – Vehma – Veru – Viljandis
Vikižodynas

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+19992-297=19695 wiki spaudos ženklai).
  • Tautvydas Miliūnas – redaktorius – 0% (+29-0=29 wiki spaudos ženklai).
Rodomas puslapis "https://lietuvai.lt/w/index.php?title=Talinas&oldid=21837238"
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Vikipedijose
Spausdinti/eksportuoti