Tauragė
- Apie viensėdį Anykščių rajone žr. Tauragė (Anykščiai).
Tauragė | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
XIX a. muitinė – Tauragės pilis | ||||||||||||||||
Koordinatės:
| ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Tauragės apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Tauragės rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Tauragės miesto seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 21 203 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
Pašto kodas: | centrinis LT-72001 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Vaizdas:Commons-logo.svg Vikiteka: | TauragėVikiteka |
Tauragė – miestas vakarų Lietuvoje, Karšuvos žemumoje, kairiajame Jūros upės krante. Apskrities ir Tauragės rajono savivaldybė centras, Tauragės miesto seniūnija, apylinkių seniūnijos centras.
Vaizdas:Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Vaizdas:Eglise icone.svg Prie pat Jūros upės stovi Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta 1903 m.
|
Vaizdas:Legenda cmentarz.svg Prie pramonės mikrorajono yra prisišliejusios senosios miesto kapinės (čia stovi ir stačiatikių Tauragės Šv. Vilniaus kankinių Antano, Jono ir Eustafijaus cerkvė) |
Vaizdas:Legenda pomnik.svg Paminklas Tauragės sukilimo dalyviams.
|
Vaizdas:Havezate 0gr.gif Prie Taurų, dešiniajame Jūros krante yra Tauragės dvaras ir parkas |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
Vaizdas:Map symbol post office 02.png Du pašto skyriai (apskrities centrinio pašto pastatas statytas 1830 m., rekonstruotas 1850 m., LT-72001) |
Vaizdas:RWB Krankenhaus.svg Rajono centrinė ligoninė, pastatyta 1932 m. |
Prie Jūros, J. Tumo-Vaižganto gatvės gale yra vasaros estrada, o anapus upės – hipodromas, šiauriniame pakraštyje yra 254 metrų aukščio Tauragės TV bokštas. Tauragėje 1989 m. įkurta viena pirmųjų vietinių televizijų Lietuvoje.
|
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
Tauragės pilyje yra „Santakos“ muziejus, moksleivių kūrybos centras, viename iš pilies bokštų įsikūrusi fotografijos galerija.
|
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Miestas išsidėstęs Jūros upės kairiajame krante. Mieste upė užtvenkta, upę kerta du tiltai – Taurogeno ir geležinkelio), 102 km į pietvakarius nuo Šiaulių, prie upės vingio, abipus magistralinio kelio A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas. Miesto pietiniu pakraščiu eina geležinkelis Radviliškis–Tilžė. Rytiniu miesto pakraščiu teka Beržės upelis. Šiaurės rytinėje ir pietinėje pusėse yra išsidėstę miškai.
Tauragės geografinis centras yra tarp kultūros rūmų ir miesto Tauragės pilies. Prie Jūros upės yra „Meilės alėja“, kur sukurtas stogastulpių ansamblis.
Miesto dalys
- Aerodromas – naujausias „miegamasis“ Tauragės miesto rajonas.
- Beržės.
- Butkeliai – miesto rajonas dešiniajame Jūros krante, kaimo tipo „miegamasis“ rajonas.
- Centras – čia stovi seniausi ir vertingiausi miesto pastatai, tai Vytauto g. centrinė dalis, Bažnyčių, Respublikos gatvės bei Dariaus ir Girėno gatvės pradžia.
- Jovarai – „miegamasis“ rajonas miesto pietuose, čia yra ir pirmoji Tauragės miesto gatvė (Laisvės g.).
- Papušynė.
- Pramonės mikrorajonas – miesto dalis už geležinkelio, miesto industrinis parkas.
- Tauragės senamiestis – senoji miesto dalis, kurioje miestas įsikūrė, bet ilgainiui teritorija užstatyta gyvenamaisiais namais, rajono centras – skveras Laisvės g. pradžia.
- Šemetiškiai – didžiausias miesto rajonas, besitęsiantis nuo Bernotiškės g. iki Žaliosios g.
- Tarailiai – „miegamasis“ miesto rajonas, kuriame yra VĮ „Regitra“, UAB „Tauragės vandenys“.
- Verslo rajonas.
- Visbutai.
- Žalgiriai – vienas naujųjų miesto rajonų, kuriame gyvena daugiausiai gyventojų ir didžiausias jų tankis, kadangi tai blokinių daugiaaukščių namų mikrorajonas.
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Tauragė TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Miestas įsikūręs skalvių genties gyvenamos teritorijos pakraštyje. Vėliau juos asimiliavo žemaičiai slenkantys į pietus iš netolimų apylinkių. 1499 m. Tauragės vietoje buvo Tauragės dvaras, tada vadintas Pajūrio dvaru. 1507 m. kovo 21 d. pirmąkart minima pati Tauragė, čia pastačius bažnyčią, prieglaudą ir įkūrus mokyklą. Tauragė pažymėta 1526 m. B. Vapovskio Žemaitijos žemėlapyje, 1539 m. – švedų arkivyskupo Magnaus Olauso sudarytame ir Venecijoje išleistame jūrų žemėlapyje Carta Marina, nuo 1567 m. čia veikė karališkoji muitinė, kurią nuomojo žydai. Nuo 1655 m. čia buvo viena pagrindinių Radvilų rezidencijų ir vienas didžiausių Lietuvos liuteronybės centrų. Tauragė degė 1780, 1782, 1815 m.
1807 m. Tauragėje lankėsi Rusijos caras Aleksandras I. 1812 m. netoli Tauragės, Požerūnų kaimo malūne, pasirašyta Tauragės konvencija. 1836 m. gegužę didžioji miesto dalis sudegė, nepaliesti liko tik 8 kiemai, šis gaisras ir naujasis plentas Tilžė-Ryga nulėmė naująją Tauragės miesto vietą. 1843 m. spalio 10 d. Onorė Balzakas viešėjo Tauragėje ir iš čia parašė laišką, vienintelį rašytą ir išlikusį Lietuvoje. Miestas, pagal planą, buvo baigtas užstatyti 1910 m., bet netrukus prasidėjo I pasaulinis karas.
1915 m. vokiečių kariuomenė sunaikino didelę dalį miesto infrastruktūros, liko tik trečdalis. 1920 m. įkuriama pirmoji Tauragės gimnazija. 1927 m. kilo trumpai trukęs sukilimas prieš A. Smetonos valdžią – Tauragės sukilimas. Miestu tapo 1924 m., antraeilio miesto teisės suteiktos 1932 m., o pirmaeilio – 1935 m. Miestas skaudžiai nukentėjo 1940-1941 m. pirmosios rusų ir 1941-1944 m. vokiečių okupacijos metais. Pakartotinai miestas sugriautas ir 1944 m. spalio mėnesį.
XX a. pokariu Tauragė tapo pramonės ir kultūros centru. 8-ajame dešimtmetyje sutvarkytas miesto centras, Jūros upės krantinė, įrengta vasaros estrada, naujai užtvenkta Jūra. 1963 m. patvirtintas naujas miesto generalinis planas.
1997 m. patvirtintas dabartinis Tauragės herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
1571 m., XVII a. | Tauragės valsčius | ? | |
XIX a. | ? | ||
1918–1950 m. | Tauragės apskrities centras | ||
1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Tauragės apylinkės centras | Tauragės rajono centras | Klaipėdos sritis |
1953–1995 m. | |||
1995– | Tauragės miesto seniūnija, Tauragės seniūnijos centras | Tauragės rajono savivaldybės centras | Tauragės apskrities centras |
Pavadinimo kilmė
Miesto vardas yra sudurtinis, sudarytas iš žodžių tauras ir ragas. Pirmasis sandas reiškia gyvūną taurą, o antrasis – ne žvėries ragą, bet kampą, vingį, lanką (turimas omenyje Jūros upės vingis). Taigi, vietovė pirmiausia galėjo reikšti „tauro kampą“, t. y., vietą, kurioje būta taurų.[6]
Pagal kitas versijas Tauragės pavadinimas kildinamas iš vok. Tau 'rasa' + vok. Roggen 'rugiai', nors tai veikiau antrinė etimologija, t. y., vokiečiai adaptuodami jiems nesuprantamą vietovardį jo sandus suformavo prasmingų žodžių pagrindu. Pavadinimas taip pat kildinamas nuo žodžių tauraginė („tauro ragų apdirbimo dirbtuvė“) ir tauragiai („žmonės apdirbantys tauro ragus“; žem. tauragee).
Liaudies etimologija pasakoja padavimus apie šių žemių karžygį Taurą ir jo mylimąją Jūraitę.[7] Taip pat pasakojama, kad čia begrybaudami žmonės radę tauro ragų ir todėl vietovę pavadinę Tauro Ragu.[8]
Ūkis
Pietryčiuose yra industrinis parkas (300 ha), pramonės ir verslo rajonai. Juose yra tokios įmonės kaip „Tauragės keramika“, „Alantas“, elektronikos gamykla UAB „NOTE Tauragė“, „Baltoji snaigė“, stovi įmonės spausdintų schemų gamyklos AB „Telga“ bei buvusio Vaisių ir daržovių konservų fabriko pastatai, taip pat veikia mėsos kombinatas „Tauragės maistas“. Tauruose yra žuvų perdirbimo įmonė „Lignesa“. Yra Tauragės molio telkinys.
Švietimo ir ugdymo įstaigos
- Gimnazijos:
- Tauragės Versmės gimnazija (buv. III vidurinė),
- „Žalgirių“ gimnazija (buv. IV vidurinė).
- Tauragės Suaugusiųjų mokymo centras
- Pagrindinės mokyklos:
- „Aušros“ pagrindinė mokykla (buv. VI vidurinė)
- „Jovarų“ pagrindinė mokykla (buv. V vidurinė),
- „Martyno Mažvydo“ pagrindinė mokykla (buv. I vidurinė)
- „Šaltinio“ pagrindinė mokykla (buv. II vidurinė).
- Tarailių pagrindinė mokykla
- Vaikų reabilitacijos centras-mokykla „Pušelė“
- Tauragės moksleivių kūrybos centras (Tauragės pilyje)
- Tauragės Profesinio rengimo centras
- Tauragės viešoji biblioteka
Sportas
Futbolas
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1650 m. ir 2021 m. | ||||||||
1650 m. | 1823 m. | 1833 m. | 1872 m. | 1885 m.*[3] | 1897 m.sur. | 1901 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
200 | 200 | 630 | 5 818 | 4 722 | 6 600 | 5 800 | ||
1914 m. | 1923 m.sur. | 1931 m. | 1935 m. | 1939 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
10 000 | 5 470 | 6 122 | 6 527 | 10 561 | 12 041 | 19 500 | ||
1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | - | ||
25 966 | 30 119 | 29 124 | 24 389 | 21 203 | - | - | ||
|
Žymūs žmonės
Tauragėje 1843 m. lankėsi prancūzų rašytojas Onorė de Balzakas (1799–1850). Rašytojas Tauragėje sustojo kaip paskutinėje Rusijos imperijos stotyje pakeliui į Paryžių, kur užeigos namuose parašė laišką mylimai grafienei. Tauragės kraštotyros muziejuje yra laiško kopija, gauta iš Balzako muziejaus (Paryžius).
Miestų partnerystė
- Vokietija Rydštatas, Vokietija
- Rusija Tilžė, Rusija
- Latvija Talsai, Latvija
- Prancūzija Brien le Šato, Prancūzija
- Italija Sortinas, Italija
- Lenkija Belchatuvas, Lenkija
- Lenkija Ostruda, Lenkija
Šaltiniai
- ↑ Tauragė. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Таурогенъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 32А (64) : Тай — Термиты. С.-Петербургъ, 1901., 686 psl. (rus.){{#subobject:Tauragė (Таурогенъ, ESBE) |Straipsnis=Tauragė |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Таурогенъ |Žodyno tomas=Т. 32А (64) |Žodyno puslapis= 686 psl. }}
- ↑ 3,0 3,1 Таурогенъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 59 psl. (rus.)
- ↑ Tauragė SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Tauragė loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 223–224 psl.
- ↑ Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. // Kaunas, „Šviesa“, 2008. 88–89 psl.
- ↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 280 psl.
- Tauragė. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 993 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 280 psl.
- Tauragė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 279 psl.
- Tauragė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius. - 205 psl.
- Tauragė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 502 psl.
- Tauragė. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 142 psl.
- Miesto istorija
- Žemėlapiai ir istorija
|