Tauragė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Apie viensėdį Anykščių rajone žr. Tauragė (Anykščiai).
Tauragė
   H-Taurage.jpg   
Tauragespilis.jpg
XIX a. muitinė – Tauragės pilis

Tauragė
Koordinatės:55°15′22″N 22°17′31″E / 55.256°N 22.292°E / 55.256; 22.292 (Tauragė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė: Vėliava Tauragės rajono savivaldybė
Seniūnija: Tauragės miesto seniūnija
Gyventojų: 21 203 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)
Vardininkas: Tauragė̃
Kilmininkas: Tauragė̃s
Naudininkas: Taũragei
Galininkas: Taũragę
Įnagininkas: Taũrage
Vietininkas: Tauragėjè
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: centrinis LT-72001


Filmuota medžiaga.[1]

Vaizdas:Commons-logo.svg Vikiteka: TauragėVikiteka

Tauragė – miestas vakarų Lietuvoje, Karšuvos žemumoje, kairiajame Jūros upės krante. Apskrities ir Tauragės rajono savivaldybė centras, Tauragės miesto seniūnija, apylinkių seniūnijos centras.

Vaizdas:Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Vaizdas:Eglise icone.svg Prie pat Jūros upės stovi Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta 1903 m.
Vaizdas:Legenda cmentarz.svg Prie pramonės mikrorajono yra prisišliejusios senosios miesto kapinės (čia stovi ir stačiatikių Tauragės Šv. Vilniaus kankinių Antano, Jono ir Eustafijaus cerkvė)
Vaizdas:Legenda pomnik.svg Paminklas Tauragės sukilimo dalyviams.
  • Skulptūrų ansamblis Jūros upės krantinėje.
Vaizdas:Havezate 0gr.gif Prie Taurų, dešiniajame Jūros krante yra Tauragės dvaras ir parkas
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Vaizdas:Map symbol post office 02.png Du pašto skyriai (apskrities centrinio pašto pastatas statytas 1830 m., rekonstruotas 1850 m., LT-72001)
Vaizdas:RWB Krankenhaus.svg Rajono centrinė ligoninė, pastatyta 1932 m.
Prie Jūros, J. Tumo-Vaižganto gatvės gale yra vasaros estrada, o anapus upės – hipodromas, šiauriniame pakraštyje yra 254 metrų aukščio Tauragės TV bokštas. Tauragėje 1989 m. įkurta viena pirmųjų vietinių televizijų Lietuvoje.
  • autobusų ir geležinkelio (statyta 1928 m.) stotys
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Tauragės pilyje yra „Santakos“ muziejus, moksleivių kūrybos centras, viename iš pilies bokštų įsikūrusi fotografijos galerija.
  • Tremties muziejus, įkurtas buvusioje sovietų saugumo būstinėje.
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Geografija

Miestas išsidėstęs Jūros upės kairiajame krante. Mieste upė užtvenkta, upę kerta du tiltai – Taurogeno ir geležinkelio), 102 km į pietvakarius nuo Šiaulių, prie upės vingio, abipus magistralinio kelio  A12  RygaŠiauliaiTauragėKaliningradas. Miesto pietiniu pakraščiu eina geležinkelis RadviliškisTilžė. Rytiniu miesto pakraščiu teka Beržės upelis. Šiaurės rytinėje ir pietinėje pusėse yra išsidėstę miškai.

Geležinkelio ruožas

Tauragės geografinis centras yra tarp kultūros rūmų ir miesto Tauragės pilies. Prie Jūros upės yra „Meilės alėja“, kur sukurtas stogastulpių ansamblis.

Miesto dalys

  • Aerodromas – naujausias „miegamasis“ Tauragės miesto rajonas.
  • Beržės.
  • Butkeliai – miesto rajonas dešiniajame Jūros krante, kaimo tipo „miegamasis“ rajonas.
  • Centras – čia stovi seniausi ir vertingiausi miesto pastatai, tai Vytauto g. centrinė dalis, Bažnyčių, Respublikos gatvės bei Dariaus ir Girėno gatvės pradžia.
  • Jovarai – „miegamasis“ rajonas miesto pietuose, čia yra ir pirmoji Tauragės miesto gatvė (Laisvės g.).
  • Papušynė.
  • Pramonės mikrorajonas – miesto dalis už geležinkelio, miesto industrinis parkas.
  • Tauragės senamiestis – senoji miesto dalis, kurioje miestas įsikūrė, bet ilgainiui teritorija užstatyta gyvenamaisiais namais, rajono centras – skveras Laisvės g. pradžia.
  • Šemetiškiai – didžiausias miesto rajonas, besitęsiantis nuo Bernotiškės g. iki Žaliosios g.
  • Tarailiai – „miegamasis“ miesto rajonas, kuriame yra VĮ „Regitra“, UAB „Tauragės vandenys“.
  • Verslo rajonas.
  • Visbutai.
  • Žalgiriai – vienas naujųjų miesto rajonų, kuriame gyvena daugiausiai gyventojų ir didžiausias jų tankis, kadangi tai blokinių daugiaaukščių namų mikrorajonas.


<tabber> OpenStreetMap=


Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Tauragė OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Tauragė TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap

</tabber>


Istorija

Pagrindinis straipsnis – Tauragės istorija.

Miestas įsikūręs skalvių genties gyvenamos teritorijos pakraštyje. Vėliau juos asimiliavo žemaičiai slenkantys į pietus iš netolimų apylinkių. 1499 m. Tauragės vietoje buvo Tauragės dvaras, tada vadintas Pajūrio dvaru. 1507 m. kovo 21 d. pirmąkart minima pati Tauragė, čia pastačius bažnyčią, prieglaudą ir įkūrus mokyklą. Tauragė pažymėta 1526 m. B. Vapovskio Žemaitijos žemėlapyje, 1539 m. – švedų arkivyskupo Magnaus Olauso sudarytame ir Venecijoje išleistame jūrų žemėlapyje Carta Marina, nuo 1567 m. čia veikė karališkoji muitinė, kurią nuomojo žydai. Nuo 1655 m. čia buvo viena pagrindinių Radvilų rezidencijų ir vienas didžiausių Lietuvos liuteronybės centrų. Tauragė degė 1780, 1782, 1815 m.

1807 m. Tauragėje lankėsi Rusijos caras Aleksandras I. 1812 m. netoli Tauragės, Požerūnų kaimo malūne, pasirašyta Tauragės konvencija. 1836 m. gegužę didžioji miesto dalis sudegė, nepaliesti liko tik 8 kiemai, šis gaisras ir naujasis plentas Tilžė-Ryga nulėmė naująją Tauragės miesto vietą. 1843 m. spalio 10 d. Onorė Balzakas viešėjo Tauragėje ir iš čia parašė laišką, vienintelį rašytą ir išlikusį Lietuvoje. Miestas, pagal planą, buvo baigtas užstatyti 1910 m., bet netrukus prasidėjo I pasaulinis karas.

1915 m. vokiečių kariuomenė sunaikino didelę dalį miesto infrastruktūros, liko tik trečdalis. 1920 m. įkuriama pirmoji Tauragės gimnazija. 1927 m. kilo trumpai trukęs sukilimas prieš A. Smetonos valdžią – Tauragės sukilimas. Miestu tapo 1924 m., antraeilio miesto teisės suteiktos 1932 m., o pirmaeilio – 1935 m. Miestas skaudžiai nukentėjo 1940-1941 m. pirmosios rusų ir 1941-1944 m. vokiečių okupacijos metais. Pakartotinai miestas sugriautas ir 1944 m. spalio mėnesį.

XX a. pokariu Tauragė tapo pramonės ir kultūros centru. 8-ajame dešimtmetyje sutvarkytas miesto centras, Jūros upės krantinė, įrengta vasaros estrada, naujai užtvenkta Jūra. 1963 m. patvirtintas naujas miesto generalinis planas.

1997 m. patvirtintas dabartinis Tauragės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1571 m., XVII a. Tauragės valsčius ?
XIX a. ?
19181950 m. Tauragės apskrities centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Tauragės apylinkės centras Tauragės rajono centras Klaipėdos sritis
19531995 m.
1995 Tauragės miesto seniūnija, Tauragės seniūnijos centras Tauragės rajono savivaldybės centras Tauragės apskrities centras


Pavadinimo kilmė

Miesto vardas yra sudurtinis, sudarytas iš žodžių tauras ir ragas. Pirmasis sandas reiškia gyvūną taurą, o antrasis – ne žvėries ragą, bet kampą, vingį, lanką (turimas omenyje Jūros upės vingis). Taigi, vietovė pirmiausia galėjo reikšti „tauro kampą“, t. y., vietą, kurioje būta taurų.[6]

Pagal kitas versijas Tauragės pavadinimas kildinamas iš vok. Tau 'rasa' + vok. Roggen 'rugiai', nors tai veikiau antrinė etimologija, t. y., vokiečiai adaptuodami jiems nesuprantamą vietovardį jo sandus suformavo prasmingų žodžių pagrindu. Pavadinimas taip pat kildinamas nuo žodžių tauraginė („tauro ragų apdirbimo dirbtuvė“) ir tauragiai („žmonės apdirbantys tauro ragus“; žem. tauragee).

Liaudies etimologija pasakoja padavimus apie šių žemių karžygį Taurą ir jo mylimąją Jūraitę.[7] Taip pat pasakojama, kad čia begrybaudami žmonės radę tauro ragų ir todėl vietovę pavadinę Tauro Ragu.[8]

Ūkis

Pietryčiuose yra industrinis parkas (300 ha), pramonės ir verslo rajonai. Juose yra tokios įmonės kaip „Tauragės keramika“, „Alantas“, elektronikos gamykla UAB „NOTE Tauragė“, „Baltoji snaigė“, stovi įmonės spausdintų schemų gamyklos AB „Telga“ bei buvusio Vaisių ir daržovių konservų fabriko pastatai, taip pat veikia mėsos kombinatas „Tauragės maistas“. Tauruose yra žuvų perdirbimo įmonė „Lignesa“. Yra Tauragės molio telkinys.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Sportas

Futbolas

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1650 m. ir 2021 m.
1650 m. 1823 m. 1833 m. 1872 m. 1885 m.*[3] 1897 m.sur. 1901 m.
200 200 630 5 818 4 722 6 600 5 800
1914 m. 1923 m.sur. 1931 m. 1935 m. 1939 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur.
10 000 5 470 6 122 6 527 10 561 12 041 19 500
1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m. - -
25 966 30 119 29 124 24 389 21 203 - -

Žymūs žmonės

Tauragėje 1843 m. lankėsi prancūzų rašytojas Onorė de Balzakas (1799–1850). Rašytojas Tauragėje sustojo kaip paskutinėje Rusijos imperijos stotyje pakeliui į Paryžių, kur užeigos namuose parašė laišką mylimai grafienei. Tauragės kraštotyros muziejuje yra laiško kopija, gauta iš Balzako muziejaus (Paryžius).

Miestų partnerystė

Šaltiniai

  1. Tauragė. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Таурогенъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 32А (64) : Тай — Термиты. С.-Петербургъ, 1901., 686 psl. (rus.){{#subobject:Tauragė (Таурогенъ, ESBE) |Straipsnis=Tauragė |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Таурогенъ |Žodyno tomas=Т. 32А (64) |Žodyno puslapis= 686 psl. }}
  3. 3,0 3,1 Таурогенъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 59 psl. (rus.)
  4. Tauragė SSRS genštabas 1985–1990 m.
  5. Tauragė loadmap.net
  6. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 223–224 psl.
  7. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. // Kaunas, „Šviesa“, 2008. 88–89 psl.
  8. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 280 psl.
  • Tauragė. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 993 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 280 psl.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 108% (+13969-681=13288 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 7% (+906-1232=-326 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 0% (+12-0=12 wiki spaudos ženklai).