|
Tverai
| Tverai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||||||||||||
 Miestelio aikštė | ||||||||||||||||
  Tverai | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Telšių apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Rietavo savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Tverų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 490 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||
 Vikiteka: |
TveraiVikiteka | |||||||||||||||
Tverai – miestelis Rietavo savivaldybėje, 13,5 km į rytus nuo Rietavo, kelio Rietavas–Varniai pusiaukelėje. Miestelio plotas 5,38 km². Seniūnijos centras, Tverų seniūnaitija.
 STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
|
 Tverų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, pastatyta 1897 m., viena didžiausių medinių bažnyčių Lietuvoje, su žemaitiško baroko stiliaus šventoriaus vartais ir akmenine varpine
|
 Į šiaurės rytus nuo miestelio stūkso Tverų piliakalnis
|
 Paminklas žemaičių kunigaikščiui Vykintui (2005 m., autorius Juozas Grigaliūnas),
|
| ✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
 Tverų vidurinė mokykla
|
.svg){kind=small} Tverų biblioteka
|
| ✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
 Paštas (LT-90015)
|
 Ambulatorija
|
| Tverų girininkija, turizmo centras, Všį „Tverų dienos centras“ |
| ✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
| Tverų kultūros namai |
| SUSISIEKIMAS |
 Degalinė
|
| LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
| ŪKIS |
|
AB „Lytagra“ filialas, dvi maisto produktų parduotuvės |
Kasmet vyksta visuotiniai atlaidai, suteikti popiežiaus Pijaus VI.
Geografija
Tverai įsikūrę Žemaičių aukštumos pažemėjime, šalia Aitros upės. Miestelis išlaikęs žemaitiško stiliaus struktūrą. Tverai yra pačiame seniūnijos centre, kelių iš Rietavo, Laukuvos, Varnių, Žarėnų sankryžoje.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Medingėnai - 12 km PLUNGĖ - 42 km |
TELŠIAI – 34 km ŽARĖNAI – 15 km Lopaičiai – 2 km |
Lopaičiai - 2 km |
| |||||||
| Giliogiris – 10 km RIETAVAS - 17 km |
|
VARNIAI - 15 km | |||||||||
| Juodainiai – 10 km LAUKUVA - 16 km | |||||||||||
| Tverai TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6]. |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Istorija
Tverai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1251 m. Jie sutapatinami su Ipatijaus kronikoje minima žemaičių kunigaikščio Vykinto pilimi-tvirtove, vadinta Tviriment, į kurią buvo atvykęs Mindaugas. Vykintas ir Tautvilas puolė Mindaugą, kuris toje kovoje prie Tverų buvo sužeistas ir Vykinto pilies nepaėmė. 1289 m. Ordino magistro Burchard von Schwenden patvirtintame žemių padalijimo tarp prūsiškosios ir livoniškosios Ordino šakos dokumente paminėta Tverų žemė (terra Twerkite). XIV a. šaltiniuose randama daugiau žinių apie Tverus, vietovė kelis kartus, įvairiomis pavadinimo variacijomis pažymėta kryžiuočių žygių aprašuose.
Tačiau šalia Tverų esančiuose Pribitkos ir Šlapeikiškės pilkapynuose atliktų archeologinių tyrinėjimų duomenys rodo, kad iki rašytiniuose šaltiniuose minimų Tverų, šiose apylinkėse gyvavo mažiausiai dvi didelės ir turtingos bendruomenės. Kermušės miškuose, ant Aitros upės kranto, aptikti galimai buvusios didelės šventvietės likučiai.
1527 m. Tverai perėjo Žemaičių seniūno Stanislovo Kęsgailos žinion. 1589 m. pirmą kartą paminėta Tverų bažnyčia, 1600 m. – miestelis. 1640 m. karalius Vladislovas Vaza leido rengti vieną savaitinį turgų ir 3 prekymečius. Visi apylinkės gyventojai tik Tverų turguje galėjo pardavinėti savo gaminius, žemės ūkio produktus. 1643 m. Tverai jau vadinami miesteliu. Čia stovėjo Tverų dvaras, bažnyčia. XVII-XVIII a. Tverai buvo seniūnijos centras, 1667 m. minimas Tverų pavietas.
1700-1721 m. Tverai nukentėjo Šiaurės karo metu. 1709 m. siaučiant maro epidemijai, Tverus valdė Leonas Palubinskis. 1699 m. Tveruose buvo 20, o 1721 m. – tik 4 sodybos. Miestelis atsistatė 1789 m. – tuo metu jau gyveno 41 šeima. Nuo 1776 m. Tverų miesteliui atkūrus dvarą, jį valdė Bilevičius. Tada Tverai buvo vienas iš 14 Žemaitijos pavietų. 1780 m. karalius Stanislovas Augustas patvirtino anksčiau duotas prekybines privilegijas.
Tverų bažnyčia ir šventoriaus vartai, vaizdas iš aikštės
Tverai garsėja Švč. Marijos Apsilankymo atlaidais (liepos 2 d.), Švč. Mergelės Marijos paveikslu. Pagal tradiciją tas paveikslas buvęs Elijo Ilgovskio nuosavybė. Jis jį labai branginęs ir nešdavęsis su savimi net į karo žygius. Patekęs totoriams į nelaisvę, jis, kalėjime būdamas, meldėsi prie to paveikslo ir padarė įžadą: jei laimingai grįš į namus, pastatysiąs Tveruose Marijos garbei bažnyčią. Išpirktas iš totorių nelaisvės, jis grįžo į Tverus ir įvykdė savo pažadą – pastatė bažnyčią ir padovanojo jai tą paveikslą. XIX a. vyskupas Valančius savo veikale „Žemajtiu Wyskupistė“ duoda kitokį padavimą apie šio paveikslo kilmę. Žemaičių vyskupas J. Tiškevičius savo pranešime Apaštalų Sostui 1646 m. rašo, kad Tveruose yra stebuklingas Marijos paveikslas ir kad iš tolimų valstybės vietų, pamaldumo vedami, žmonės gausiai renkasi į Tverus. Popiedžius Pijus VI 1787 m. suteikė Tverų bažnyčiai visuotinius atlaidus. Toje šventėje į Tverus suvažiuodavo per 20.000 žmonių.
Iki XVIII a. pabaigos Tverai buvo Raseinių pavieto Tverų valsčiaus centras. Valsčiaus sudėtin įėjo visa Tverų parapija. 1804 m. Tveruose įkurta parapinė mokykla. 1853 m. mokėsi 35 mokiniai. 1831 m. sukilimo metu, Tverų klebonas Petras Narkevičius skelbė sukilėlių potvarkius, ragino ginkluotis ir kovoti prieš carizmą. 1863 m. Tveruose buvo paskelbtas sukilimo maištas. Apylinkėse veikė A. Groso, B. Dluskio bei I. Leskausko vadovaujami sukilėlių būriai. Dėl sukilimo nukentėjo Tverų klebonas ir Varnių dekanas Juozapas Sonulevičius. Už tai, kad priėmė atėjusį į Tverus sukilėlių vadą A. Grosą, buvo rusų suimtas ir kalintas Kaune. Užmokėjęs baudą 1866 m. į Tverus grįžo prastos sveikatos ir greitai mirė.
XIX a. žemėlapiuose pakeliui iš Tverų į Kaltinėnus buvo žymima Sietuva (žymi kūlgrinda).
1897 m. klebonas garbės kanauninkas Juozapas Niūniava-Niūnevičius su parapijiečiais pastatė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią. Po 1905 m. pagyvėjo draudžiamos lietuviškos spaudos platinimas. 1907 m. prie Tverų bažnyčios pastatyta akmeninė varpinė. 1911 m. Tveruose įsteigta Blaivybės draugija (140 narių), turėjusi biblioteką. 1898 ir 1937 m. Tverai degė.
Nepriklausomos Lietuvos metais, tveriškiai atsiskyrė nuo carinės Rusijos laikais buvusio Žarėnų valsčiaus ir sudarė savo savivaldybę. 1929 m. miestelio centre pastatytas Nepriklausomybės paminklas (nugriautas 1963 m., atstatytas 1989 m.). Apie 1935 m. miestelio ūkininkai išsiskirstė vienkiemiais. Tveruose buvo valsčiaus savivaldybė, mokykla, paštas, policijos nuovada, vyskupo M. Valančiaus vardo liaudies universitetas, sveikatos punktas, vaistinė, pora organizacijų laikomų bibliotekų, kooperatyvas, pieninė, lentpjūvė, malūnas, kelios krautuvės, gyveno amatininkai.
1956 m. Tveruose pradėjo veikti biblioteka, pakeitusi iki tol buvusias privačių asmenų ir organizacijų bibliotekas. 1957 m. Tveruose pradėjo veikti kultūros namai. 1959 m. Tverų mokykla tapo vidurine.
2008 m. patvirtintas Tverų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIV a. | Tverų valsčiaus centras | Medininkų žemė |
| XVI a. vidurys | Žemaičių seniūnija | |
| 1791 m. | Telšių apskritis | |
| XVIII a. pabaiga – 1915 m. | Raseinių apskritis | |
| 1919–1948 m. | Telšių apskritis | |
| 1948–1950 m. | Rietavo apskritis | |
| 1950–1962 m. | Tverų apylinkės centras | Rietavo rajonas |
| 1962–1995 m. | Plungės rajonas | |
| 1995–2000 m. | Tverų seniūnijos centras | Plungės rajono savivaldybė |
| 2000– | Rietavo savivaldybė | |
Pavadinimo kilmė
Tverų pavadinimas kildinamas nuo versijos, kad čia kūrėsi („tvėrėsi“) Žemaitijos valstybė, čia per amžius buvo „tvertos“ ir pagrindinės jos valdymo institucijos – politinė, karinė ir dvasinė.[7]
Gyventojai
 | ||||||||
| 1833 m. | 1885 m.*[4] | 1901 m. | 1923 m.sur.[8] | 1940 m.[8] | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 438 | 228 | 872 | 564 | 800 | 469 | 508 | ||
| 1979 m.sur.[11] | 1982 m.[12] | 1987 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
| 690 | 645 | 682 | 735 | 680 | 558 | 490 | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės
- Filypas Butkevičius (1887–1934), profesorius, chemikas, Vokietijos ir JAV chemikų draugijos narys.
- Bronislovas Burneikis (1923–1991), kunigas, prelatas, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios statytojas.
- Adolfina Kerpauskaitė-Varnelienė (1935–), Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos (LNRS), Šiaurės Lietuvos literatų draugijos (ŠLLD) narė.
- Juozas Antanavičius (1940–), muzikologas. Paskelbė darbų apie lietuviškąją instrumentinę (liaudies ir profesionaliąją) muziką. Surinko lietuvių liaudies melodijų. "Muzikos enciklopedijos" mokslinės redakcinės tarybos pirmininkas.
- Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila Janavičius (14??–1534), Žemaičių seniūnas nuo 1527-04-28. Jam nuo 1527 metų priklausė ir Tverai.
- Maironis 1926–1927 vasarojo Tveruose, pas tuometinį kleboną J. Budriką.
Šaltiniai
- ↑ Tverai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Твери. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 32А (64) : Тай — Термиты. С.-Петербургъ, 1901., 708 psl. (rus.){{#subobject:Tverai (Твери, ESBE) |Straipsnis=Tverai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Твери |Žodyno tomas=Т. 32А (64) |Žodyno puslapis= 708 psl. }}
- ↑ 4,0 4,1 Тверы. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 76 psl. (rus.)
- ↑ Tverai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Tverai loadmap.net
- ↑ Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. // Kaunas, „Šviesa“, 2008. 115 psl.
- ↑ 8,0 8,1 "Tverai." tverai.lt. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Tverai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 589 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Tverai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius. - 495 psl.
- Tverai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 362 psl.
- Tverai. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 99 psl.
- Miestelio svetainė
- Miesteliai.lt
- Istorija ir žemėlapiai
- Istorinė Tverų lokalizacija
- Tverų vaizdai
| ||||||||||||||