Tytuvėnų gimnazijos istorija

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

    Priešistorė

    Manoma, kad 1616 m. Tytuvėnų miestelyje įsteigta parapijos mokykla. Ją įkūrė Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės vicekancleris Jeronimas Valavičius.

    1736 m. prie bažnyčios pastatyta mokykla bajorų vaikams.

    1861 m. vyskupo M. Valančiaus paliepimu prie kiekvienos parapijos buvo įsteigta pradinė mokykla.

    Nuo 1889 m. Tytuvėnuose žinoma rusiška parapijos pradedamoji 2-jų metų mokykla.

    Mokytojai. XX a. pirma pusė

    Gyvenimo metai Nuotrauka Pavardė vardas Darbo metai Pareigos
    1888-1970 70px Abromaitis Julius 1922-1948 Pradinių klasių mokytojas
    1895-1969 Sarapas Br.JPG Sarapas Bronislovas 1929-1945 Pradinių klasių mokytojas, mokyklos vedėjas
    1906-1977 70px Venclauskas Mykolas 1932-1938 Pradinių klasių mokytojas

    XX a. pirmos pusės nuotraukos

    Mokykla XX amžiuje

    1917 m. spalio 1 d. Tytuvėnuose įsteigta pirmoji lietuviška parapijos pradedamoji mokykla. 1919 m. veikė 2 mėn. kursai suaugusiems.

    1924 m. Tytuvėnuose buvo 4 skyrių pradinė mokykla. 1937-1938 m. miestelyje veikė 6-ių skyrių pradinė mokykla. Dirbo 5 mokytojai.

    1946 m. įkurta suaugusiųjų gimnazija. Jos įkūrėjas mokytojas A. Čepulis, pirmasis gimnazijos direktorius.

    1948 m. spalio mėn. progimnazija reorganizuota į gimnaziją. Sudarytos nuo I iki VII gimnazijos klasės. 1948 m. 8 klasėse mokėsi 229 mokiniai, iš jų 73 mergaitės. Dirbo apie 20 mokytojų. Pirmasis direktorius Stankaitis Juozas. Jis vadovavo V kl., dėstė lotynų, vokiečių ir lietuvių kalbas. Dirbo mokytojai Klaudija ir Vladas Kunickai, Šimkus Zenonas, Mečislovas Mižutavičius, Tiškevičius Zenonas, Skėrys, Steponaitytė Agota, Lydeika Vytautas, Špukienė Jadvyga, Uginčienė Janina ir kt.

    1949 m. mokykla tapo vidurine.

    1961 m. spalio 4 d. baigta statyti tipinė 920 vietų mokykla.

    Istorija prisiminimuose

    Tytuvėnų vidurinės mokyklos kūrimosi istorija, kurią, ruošdamasi mokyklos 40-mečiui, užrašė Ona Danutė Kaminskaitė-Sadauskienė, IV laidos abiturientė

    Vokiečių okupacijos metais Tytuvėnuose veikė šešių skyrių pradinė mokykla. Joje dirbo mokytojos Salomėja Dovydaitytė ir Zofija Solaitė. Šios mokytojos labai mylėjo vaikus, mokė visų dalykų. Mokykloje buvo dėstoma tikyba. Mokiniai prieš pamokas ir po jų kalbėdavo maldą. Klasėse kabėjo kryžius. Po karo Tytuvėnuose ir toliau buvo pradinė mokykla.

    Šiluvoje jau nuo 1944 metų spalio mėnesio buvo įkurta vidurinė mokykla. Ją lankė ir daug tytuvėniškių, kurie turėjo jėgų ir noro vaikščioti 8 kilometrus. Ją lankė Henrikas Dambrauskas, Henrikas Jasaitis, Vladas Buškus, Vladas Kaminskas, Elena Kaminskaitė ir kiti. Tai buvo labai sunku. Reikėjo tamsoje išeiti ir tamsoje grįžti. Jokios mašinos nekursavo.

    Reikėjo vidurinės mokyklos ir Tytuvėnuose. Pirmiausiai buvo įkurta suaugusiųjų progimnazija. Jos įkūrėjai ir organizatoriai buvo vykdomojo komiteto pirmininkas Pranas Spraunius ir mokytojas Antanas Čepulis. Jis ir tapo pirmuoju direktoriumi 1946 metais. Buvo kviečiami visi, norintys mokytis ir baigę pradinę mokyklą. Baigusiuosius 6 skyrius priėmė į III klasę (I klasė buvo dabartiniai V-tokai). Trūko mokytojų. Mokė mokinius to, kas ką mokėjo, kokį dalyką sugebėjo. Pavyzdžiui, vaistininkas Vaclovas Blinstrubis mokė vokiečių kalbos, Juozas Šliažas – fizinės kultūros (1947 m.).

    Trūko ir mokinių. Sėdo į mokyklos suolą ir 30-mečiai, ir 13-mečiai, kurie galėjo mokytis toje pačioje klasėje. Kitaip ir negalėjo būti. Mokytis nedaug kas ir galėjo: reikėjo butą samdytis, už mokslą mokėti. Tytuvėnuose mažai tokių buvo. Padienių darbininkų vaikams mokslai buvo nepasiekiami, tik pasikeitus laikams visi galėjo siekti mokslo.

    Laimingi ir sunkūs buvo 1946 metai. Organizavosi mokykla. Patalpų nėra, inventoriaus nėra, mokymo priemonių jokių. Dirbo mokytojai, dirbo mokiniai. Pamokos vyko kultūros namuose, kurie buvo šalti ir tam nepritaikyti. Mokiniai rašė ant kelių pasidėję sąsiuvinius, rašė ir gaudė kiekvieną lietuvių kalbos mokytojo ir direktoriaus Antano Čepulio žodžius. Rašymo taisyklių gal ir nedaug davė, bet praktiškai mokė rašyti ir labai vaizdžiai dėstė lietuvių literatūrą. Dvi klasės veikė Tarybų gatvėje (2018 m. – Maironio gatvė – red.) – I ir II, o III ir IV – Keturių Komunarų gatvėje (1947) (2018 m. – Basanavičiaus gatvė – red.). Taip ir dirbo, bet visi buvo laimingi. Tais metais dirbo prie žibalinių ir karabitinių lempų.

    1947 metų rudenį Tytuvėnuose įkurta suaugusiųjų progimnazija ir pradėta mokyti Pušyno gatvėje (H. Andrulio vasarnamis). Direktorius Antanas Kornikas. Patalpos nebuvo pritaikytos. Dirbo mokiniai ir tėvai. Reikėjo stiklinti langus, viduje daryti pertvaras, įrengti naujas patalpas. Trūko suolų. Jų atvežė iš kaimo pradinių mokyklų. Darė namui didžiulį remontą. „Vyresnių klasių moksleiviai dienos metu pjovėm ir ruošėm miško medžiagą, lentas vežėm, kalėm lubas, daug dirbome. Reikėjo net malkų paruošti žiemai, kol negalėjome normaliose sąlygose mokytis,“ – prisimena I laidos abiturientas Vladas Buškus.

    Mokinių skaičius didėjo. 1948 metais suaugusiųjų progimnazija perorganizuojama į dieninę gimnaziją, kuriai vadovavo direktorius Stankaitis Juozas. Pamokos vyko trijuose pastatuose, esančiuose Pušyno, Ežero ir Komunarų gatvėse. 1950 metais išleista I-oji abiturientų laida. Šios laidos abiturientai visi baigė mokslus, dirba atsakingus darbus. Dauskurdytė-Jurevičienė Marcelė – mokytoja, Antanina Gylytė – mokytoja, Vaclovas Barauskas – baigė aukštąją partinę ir Šiaulių pedagoginį institutą, Vladislova Stonytė – buhalterė ir t.t.

    1946-1953 metais dirbo įvairių mokytojų. Daug jų keitėsi. Pirmieji mokytojai buvo matematikas Šimkus Zenonas, fizinio lavinimo ir chemijos mokytojas Tiškevičius Zenonas, fizikas Mečislovas Mižutavičius, istorikė Janina Būdaitė-Mižutavičienė, istorikė Cecilija Barkauskaitė, lituanistė Steponaitytė Agota, istorikė Ona Kiaušaitė, lietuvių, lotynų, vokiečių dėstė Stankaitis Juozas, biologas Skėrys, matematikė Savickienė Gėnė, geografė Giedraitienė Julija, rusistė Kunickienė Klaudija, vokiečių mokytoja Jadvyga Špukienė, lietuvių kalbos mokytojas Kunickas Vladas, chemikas Lauraitis Jonas, muzikos ir dainavimo mokytoja Sabina Rimkevičienė, jos kolega Leskauskas Vitalijus, kūno kultūros, darbų mokytoja Uginčienė Janina.

    Jauniausias pagal amžių dirbti pradėjo Zenonas Šimkus. Mokė matematikos. Labai darbštus, jautrus. Stengėsi kuo geriau išaiškinti uždavinių sprendimą. Zenono Tiškevičiaus energingumas, linksmumas patraukdavo mokinius. Vaizdžiai išaiškindavo chemijos dalyką, naudojo įvairius mėgintuvėlius, mokė spręsti uždavinius, nes reikėjo laikyti egzaminą. 1950-52 metais dėstė ir kūno kultūrą. Pats mėgo žaisti krepšinį, tinklinį. Apie save subūrė sporto entuziastus. Geriausi sportininkai buvo Algis Petraitis, Jagminas Vytautas, Kęstutis Demskis, Juozas Jankauskas, Irena Remeikytė, Ona Danutė Kaminskaitė, Elena Kaminskaitė, Stefanija Kalasauskaitė, Vlada Vaičiulytė, Genė Špukaitė, Olga ir Lida Lemanaitės. Mokytojai Tiškevičius Zenonas, Uginčienė Janina labai bendravo su mokiniais. Uginčienė mėgo meno saviveiklą, vadovavo tautinių šokių rateliui, buvo meną mylinti mokytoja. Kolektyvai dalyvaudavo šokių šventėse, konkursuose užimdavo prizines vietas. Mėgo dainuoti. Išmokydavo dainuoti be muzikos instrumento. Pastatė operetę „Raganų pilis“. Svarbiausią mergaitės vaidmenį atliko Elena Kaminskaitė. Choras, šokių būrelis dalyvaudavo Tytuvėnų rajono, vėliau – Kelmės rajono dainų šventėse. Labai kūrybingai dainų šventės programas pravesdavo Stasė Pikturnienė. Ji buvo ir gera šokėja.

    Muzikos mokytojais dirbo Rimkevičienė Sabina ir Leskauskas Vitalijus. Prieš juos chorą vedė ir Stankaitis Juozas. Tai buvo labai išsilavinęs žmogus. Įdomiai dėstė lietuvių ir vokiečių kalbas. Pats mėgo dainuoti, mokėjo groti pianinu. Jo vadovaujamas choras užimdavo prizines vietas konkursuose. Mylėjo dainą ir kiti muzikos mokytojai. Ypač universalus, muzikai gabus, mylintis dainą, paprastas, sutariantis su mokiniais buvo Leskauskas. Gera specialistė buvo ir vokiečių kalbos mokytoja Špukienė Jadvyga. Jos mokiniai ir šiandien prisimena, ko mokė mokytoja.

    1952-53 metais lietuvių kalbą ir literatūra vyresnėse klasėse dėstė Steponaitytė Agota. Tai buvo kūrybinga mokytoja, įdomiai dėstė lietuvių literatūrą, mokė analizuoti kūrinius, ugdė šnekamąją kalbą. Paruošdavo literatūrinius vakarus, montažus. Mėgo deklamuoti pati ir mokydavo mokinius. Jeigu nespėdavo mokykloje, mokė namuose. Mokiniai būdavo gerai paruošti.

    Tytuvėnų gimnazija XXI amžiuje

    2006 m. suteiktas gimnazijos statusas. Vėliavą, kurioje pavaizduoti saulės spinduliai, simbolizuojantys mokslo šviesą, išsiuvinėjo gimnazijos technologijų mokytoja Pranaitienė Dalia. Gimnazijos himno žodžius parašė mokinė Dainora Jankūnaitė, o muziką sukūrė mokytoja Čekanauskienė Rita.

    Šaltiniai

    • O. Sadauskienės asmeninis archyvas.
    • Tytuvėnų seniūnijos archyvas.
    • Tytuvėnų gimnazijos archyvas.
    • E. O. Sinušienės asmeninis archyvas.

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Bronislava Buchienė – autorius ir redaktorius – 87% (+9334-264=9070 wiki spaudos ženklai).
    • Edvinas Giedrimas – redaktorius – 15% (+1651-0=1651 wiki spaudos ženklai).
    • Vitas Povilaitis – redaktorius – 0% (+37-0=37 wiki spaudos ženklai).