Tytuvėnai

Tytuvėnų bažnyčia

Tytuvėnai

Koordinatės:55°35′49″N 23°11′53″E / 55.597°N 23.198°E

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3

Respublika:

Lietuva

Apskritis:

Šiaulių apskritis

Savivaldybė:

Kelmės rajono savivaldybė

Seniūnija:

Tytuvėnų seniūnija

Gyventojų:

1 850 (2021 m.)

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Týtuvėnai
Kilmininkas:	Týtuvėnų
Naudininkas:	Týtuvėnams
Galininkas:	Týtuvėnus
Įnagininkas:	Týtuvėnais
Vietininkas:	Týtuvėnuose

Istoriniai pavadinimai

rus. Цытовяны^[2]^[3]

Pašto kodas:

LT-86061

Filmuota medžiaga.^[1]

Vikiteka:

TytuvėnaiVikiteka

Tytuvėnai – miestas Kelmės rajono savivaldybėje, 17 km į pietryčius nuo Kelmės. Tytuvėnų seniūnija, apylinkių seniūnijos centras, regioninio parko direkcija. Nuo 2004 m. Tytuvėnuose vasarą vyksta tarptautinis menų festivalis.

STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI

Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės bažnyčia, pastatyta 1633 m.

Buvęs Tytuvėnų bernardinų vienuolynas ir jo ansamblis (XVII a. pradžia – XVIII a. pabaiga, vienas didingiausių baroko paminklų šiaurės rytų Europoje)
Tytuvėnų Dievo Motinos ikonos „Kazanskaja“ cerkvė (nuo 1875 m.)
Tytuvėnų Kristaus Gelbėtojo koplyčia, kurioje laidoti Tytuvėnų dvaro valdytojai.
Tytuvėnų kapinių koplyčia
Tytuvėnų Kristaus laiptų koplyčia

Tytuvėnų kapinės

Tytuvėnų piliakalnis

Vaizdas:Legenda pomnik.svg Miesto aikštėje stovi paminklas Maironiui (pastatytas 1995 m.; fundatorius Kalasauskas Tadas, skulptorius D. Lukoševičius). 2016 m. pastatytas paminklas dailininkei Romerienei Sofijai. Paminklą jai sukūrė šiaulietis skulptorius Gintautas Lukošaitis.

Šiaurinėje miesto dalyje stovi paminklinis akmuo 1863 m. sukilėliams atminti, pastatytas 1930 m.

Tytuvėnų dvaro liekanos

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS

Tytuvėnų gimnazija

Tytuvėnų biblioteka

Tytuvėnų darželiai

✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

Tytuvėnų paštas (LT-86061)

Tytuvėnų ligoninės ir vaistinės

Tytuvėnų parduotuvės

✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS

Tytuvėnų miško muziejus, įkurtas 1962 m. buvusioje girininkijoje

Tytuvėnų gamtos išdaigų muziejus, įkurtas 1972 m.

Tytuvėnų kultūros centras

SUSISIEKIMAS

LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS

ŪKIS

Geografija

Tytuvėnai įsikūrę Žemaičių aukštumos rytinėse priekalnėse, prie Tytuvos upelio, Miesto pietinėje dalyje telkšo Bridvaišis, netoliese ir Gilius. Stūkso Tytuvėnų piliakalnis. Už miesto yra gel. stoties gyvenvietė. Apylinkėse įkurtas Tytuvėnų regioninis parkas.

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Tytuvėnai OpenStreetMap žemėlapyje

Tytuvėnai TSRS topografiniame žemėlapyje^[4]^[5].

	'00	'10	'20	'30	'40	'50	'60	'70	'80	'90
1800s	1808	1812	1822	1832	1842	1854	1867	1871	1885	1896
1900s	1909	1915	1922	1936	1940 1942	1954	1967	1975	1985	1990
OpenStreetMap

Istorija

XIII a. prie Bridvaišio ežero stovėjo medinė Cydaro pilis, kurią 1296 m. užpuolė ir sudegino kryžiuočiai. Tačiau neaišku, ar tai buvo Tytuvėnai, bet tikrai žinoma, kad jie minimi nuo XIV a. pabaigos.

XV a. Tytuvėnus žemėlapyje pažymėjo Nikolajus Kuzietis, XV a. pabaigoje minimas Tytuvėnų dvaras. 1555 m. pastatyta pirmoji Tytuvėnų bažnyčia, prie jos atsirado miestelis, minimas dvaro inventoriuje nuo 1581 m. 1633 m. pastatyta Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia ir įkurtas Tytuvėnų bernardinų vienuolynas. 1711 m. po maro miestelyje visiškai nebuvo likę gyventojų. 1724 m. Augustas II suteikė kasmetinio turgaus privilegiją.

1863 m. Tytuvėnų miškuose aktyviai veikė sukilėliai. Tačiau kartą netikėtai užpulti caro žandarų jie beveik visi žuvo, o sukilėlių vadas Z. Citavičius suimtas ir nužudytas. 1864 m. po sukilimo vienuolynas atimtas iš bernardinų. 1875 m. pastatyta Tytuvėnų Kazanės Dievo Motinos ikonos cerkvė.

XX a. pradžioje Tytuvėnai buvo garsi Lietuvos vasarvietė, čia veikė malūnas, lentpjūvė, koklių dirbtuvė, karšykla. 1931 m. birželio 21 d. čia įkurta centrinė visos Žemaitijos vyriausybė.

1956 m. gruodžio 28 d. Tytuvėnai gavo miesto teises. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, čia veikė durpių, žemės ūkio įmonės, miškų ūkis, siuvimo cechas, profesinė technikos mokykla.

2002 m. patvirtintas Tytuvėnų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pabaiga	Tytuvėnų valsčiaus centras	?
1919–1947 m.		Raseinių apskritis
1947–1950 m.		Kelmės apskritis
1950–1953 m.	Tytuvėnų apylinkės centras	Tytuvėnų rajono centras	Šiaulių sritis
1953–1956 m.	Tytuvėnų apylinkės centras
1956–1959 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Tytuvėnų apylinkės centras
1959–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Tytuvėnų apylinkės centras	Kelmės rajonas
1995–	Tytuvėnų seniūnija, Tytuvėnų apylinkių seniūnijos centras	Kelmės rajono savivaldybė	Šiaulių apskritis

Pavadinimo kilmė

Tytuvėnai yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo upės Tytuvos (anksčiau vadinosi Tytava), pridedant priesagą -ėnai.^[6] Anksčiau gyvenvietė vadinosi Tytavėnai ^[7], bet nuo XIX a. vidurio iki XX a. vidurio palaipsniui įsigalėjo dabartinis vardas.

Kita versija byloja, kad miestelis galėjo būti pavadintas pagal čia gyvenusį bajorą Tytuvėną ar Tytavičių^[8], nors labiau tikėtina, kad pastarasis pasivadino pagal vietovę nei atvirkščiai – yra daug Lietuvos vietovardžių, kilusių nuo vandenvardžių, o pastarieji su asmenvardžiais nėra siejami.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2021 m.

1885 m.*^[3]

1903 m.

1970 m.^sur.

1976 m.

1979 m.^sur.

655

1 000

3 161

3 100

3 111

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.

-

3 058

2 851

2 302

1 850

-

Žymūs žmonės

Z. Citavičius, 1863 m. sukilimo vienas vadų. 1930 m. šio sukilimo aukoms pastatytas paminklas prie kelio į Šiaulius.
Antanas Rimydis (1905–1994), poetas, gimęs Tytuvėnuose.

Šaltiniai

↑ Tytuvėnai. Vietovės.lt. Video YouTube.
↑ Цытовяны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 38 (75) : Цензурный комитет — Человек. С.-Петербургъ, 1903., 311 psl. (rus.){{#subobject:Tytuvėnai (Цытовяны, ESBE) |Straipsnis=Tytuvėnai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Цытовяны |Žodyno tomas=Т. 38 (75) |Žodyno puslapis= 311 psl. }}
↑ ^3,0 ^3,1 Цытовяны. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 584 psl. (rus.)
↑ Tytuvėnai SSRS genštabas 1985–1990 m.
↑ Tytuvėnai loadmap.net
↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 226 psl.
↑ http://lithuanianphilately.com/postal-history/tytuvenai.html
↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 210 psl.

Tytuvėnai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 1019 psl.
153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 210 psl.

Tytuvėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 323 psl.
Tytuvėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius. - 329 psl.
Tytuvėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 556 psl.
Tytuvėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 534 psl.
Tytuvėnų istorija
Miesteliai.lt

[1] Tytuvėnai. Vietovės.lt. Video YouTube.

[ESBE-2] Цытовяны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 38 (75) : Цензурный комитет — Человек. С.-Петербургъ, 1903., 311 psl. (rus.){{#subobject:Tytuvėnai (Цытовяны, ESBE) |Straipsnis=Tytuvėnai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Цытовяны |Žodyno tomas=Т. 38 (75) |Žodyno puslapis= 311 psl. }}

[GSSRI-3] 3,0 ^3,1 Цытовяны. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 584 psl. (rus.)

[4] Tytuvėnai SSRS genštabas 1985–1990 m.

[5] Tytuvėnai loadmap.net

[6] Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 226 psl.

[7] ttp://lithuanianphilately.com/postal-history/tytuvenai.html

[8] 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 210 psl.

[2]

[3]

[1]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]