|
Uostadvaris
| Uostadvaris | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Uostadvario švyturys | ||||||||||||||||
  Uostadvaris | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Klaipėdos apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Šilutės rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Rusnės seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 61 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
Uostadvaris – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, Rusnės saloje, kairiajame Atmatos upės krante, 5 km į šiaurės vakarus nuo Rusnės. Įplaukti į Uostadvarį gana sudėtinga dėl nuolat užnešamo smėliu uosto žiočių.
Uostadvaris yra žinybinis uostas, jo operatorius – Valstybinė vidaus vandens kelių direkcija, tad būtina gauti leidimą stovėti. Išlikęs XIX a. pabaigos Uostadvario švyturys (nebeveikia, yra kaip apžvalgos aikštelė), 1907 m. vandens kėlimo stotis (garo turbina, susiurbianti pievų vandens perteklių ir nukreipianti jį link Nemuno deltos, dabar polderių muziejus).
Geografija
| Uostadvaris TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4]. |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Istorija
XVIII a. minimas Uostadvario dvaras, priklausęs Kristupui Kyvertui (Christoph Kywert). Po katastrofiško 1888 m. potvynio įrengti pirmieji pylimai užliejamose pievose. 1939 m. Uostadvaris padovanotas Klaipėdos nacių vadui E. Noimanui. 1967 m. spalio 27 d. priskirtas Rusnės miestui, 1973 m. kovo 28 d. išbrauktas iš apskaitinių duomenų, bet 1993 m. vėl atskirtas ir atkurtas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1525–1701 m. | Prūsijos kunigaikštystė | |
| 1701–1736 m. | Prūsijos karalystė | |
| 1736–1818 m. | Lietuvos departamentas, Prūsijos karalystė | |
| 1818–1871 m. | Šilokarčemos apskritis, Prūsijos karalystė | |
| 1871–1918 m. | Šilokarčemos apskritis, Vokietijos imperija | |
| 1919–1923 m. | Šilutės apskritis, Klaipėdos kraštas | |
| 1923–1939 m. | Šilutės apskritis, Klaipėdos kraštas, Lietuva | |
| 1939–1944 m. | Šilutės apskritis, Trečiasis Reichas | |
| 1950–1995 m. | Šilutės rajonas | |
| 1995– | Šilutės rajono savivaldybė | |
Pavadinimo kilmė
Gyvenvietė tikriausiai gavo pavadinimą dėl Kuverto dvaro ir šalia buvusio uosto. Kaimas vadintas ik 1785 m. Dumbeln, nuo 1871 m. Kuwertshoff, 1785 m. Kuwertshof.[5]
Gyventojai
Gyventojų dauguma priklausė Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčiai.
 | ||||||||
| 1871 m. | 1885 m. | 1905 m. | 1910 m. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 19 | 31 | 29 | 30 | 108 | 88 | 61 | ||
| ||||||||
Šaltiniai
- ↑ Vietovardžių žodynas (Lietuvių kalbos institutas, 2007 m.)
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Uostadvaris SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Uostadvaris loadmap.net
- ↑ Dietrich Lange: Geographisches Ortsregister Ostpreußen einschließlich des Memelgebietes, des Soldauer Gebietes und des Reg.-Bez. Westpreußen (1919-1939)
- Uostadvaris. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 695 psl.
- Kuwertshof GenWiki
- Miesteliai.lt