Upė (upė)
Upė | |
---|---|
| |
Ilgis | 49,3 km |
Nuolydis | 181 cm/km |
Baseino plotas | 134,7 km² |
Vidutinis debitas | 1,0 m³/s |
Ištakos | Gyliai |
Žiotys | Šešuvis |
Šalys | Lietuva |
Upė – upė vidurio vakarų Lietuvoje, Raseinių ir Jurbarko rajonuose; Šešuvies kairysis intakas (Jūros upės baseinas). Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 16010771. Prasideda Gylių kaime, 7 km į šiaurės rytus nuo Viduklės[1]. Ištakų altitudė 128,4 m. Teka pietų, pietryčių kryptimi, nuo Jurbarko rajono ribos pasuka į vakarus. Teka daugiausia dirbamais laukais medžiais apaugusiu slėniu, vidurupyje kerta Paupio mišką. Įteka į Šešuvį 63,5 km nuo jo žiočių, ties Varlaukiu, 6 km į šiaurę nuo Eržvilko. Įtekėjimo altitudė 39,4 m.
Intakai: Dūdupys, Vaikupis, Kerūlė, Alėja (kairieji); Šaltenis (dešinysis).
Upė 5 vietose užtvenkta, pačiame aukštupyje įrengti Gylių I, II, III ir IV tvenkiniai, aukštupio pabaigoje - Sujainių tvenkinys. Vidurupyje greta Upės šiaurinės pakrantės įrengtas Paupio žuvininkystės tvenkinių kompleksas.
Pačiame aukštupyje ir dalyje vidurupio vaga sureguliuota.
Gyvenvietės prie Upės: Gyliai, Užrūdis, Didvėjis, Ardiškiai, Galkaičiai, Papelkiai, Sujainiai, Palovaitis, Paupys (Raseinių raj.), Paupys, Pikeliai, Lenkčiai I, Lenkčiai II, Openiškė, Viršiliškė, Skliausčiai (Jurbarko raj.).
Upėvardis tautologinis, kilęs nuo bendrinio žodžio upė (šis siekia indoeuropiečių prokalbę *āp- „tekantis, gyvas vanduo“).[2]
Šaltiniai
- ↑ maps.lt duomenys
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
Ženklas ant Žemaičių plento tilto per Upę
|