Utena

Kitos reikšmės – Utena (reikšmės).

Utena

Utena žiemą

Utena

Koordinatės:55°29′53″N 25°35′53″E / 55.498°N 25.598°E

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3

Respublika:

Lietuva

Apskritis:

Utenos apskritis

Savivaldybė:

Utenos rajono savivaldybė

Seniūnija:

Utenos miesto seniūnija

Gyventojų:

25 343 (2021 m.)

Vietovardžio kirčiavimas (3^b kirčiuotė)
Vardininkas:	Utenà
Kilmininkas:	Utenõs
Naudininkas:	Ùtenai
Galininkas:	Ùteną
Įnagininkas:	Ùtena
Vietininkas:	Utenojè

Istoriniai pavadinimai

rus. Утена, Уцяны^[2], Уцяна^[3]
lenk. Uciana

Pašto kodas:

centrinis LT-28001

Filmuota medžiaga.^[1]

Vaizdas:Commons-logo.svg Vikiteka:

UtenaVikiteka

Utena – miestas šiaurės rytų Lietuvoje, 92 km į šiaurę nuo Vilniaus. Utenos apskrities ir Utenos rajono savivaldybės centras, Utenos miesto seniūnija, apylinkių seniūnijos centras.

STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI

Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1884 m.

Stačiatikių Utenos Viešpaties Pakilimo į dangų cerkvė
Utenos sentikių cerkvė, pastatyta 1991 m.
Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčia, pašventinta 2005 m.
Utenos sinagoga
Utenos Švč. Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės koplyčia, pastatyta 1992 m. partizanams atminti.

Prie bažnyčios – Utenos senosios kapinės

Stūkso Utenos akmuo su dubeniu (archeologijos paminklas)

Vandentiekio bokštas (istorijos paminklas)

Pašto rūmai (senoji pašto stotis, XIX a. klasicizmas, archit. V. Ričelis)

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS

Švietimo ir ugdymo įstaigos:

Utenos kolegija
jaunimo mokykla
3 gimnazijos:
4 pagrindinės mokyklos:
2 pradinės mokyklos: Aukštakalnio, „Žiburio“
Utenos specialiojo ugdymo ir užimtumo centras
vaikų socialinės paramos ir ugdymo centras
5 mokyklos-darželiai: „Eglutė“, „Gandrelis“, „Saulutė“, „Šaltinėlis“, „Varpelis“

Utenos Antano ir Motiejaus Miškinių viešoji biblioteka

✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

2 pašto skyriai (centrinis LT-28001)

Vaizdas:RWB Krankenhaus.svg Utenos šiaurėje yra rajono centrinė ligoninė

✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS

Utenos krašto muziejus (nuo 1929 m.), antrasis pagal senumą Utenos pastatas.

Kultūros centras

SUSISIEKIMAS

LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS

Mieste vasarą Rašės hipodrome rengiamos ristūnų lenktynės

Geografija

Miesto įkūrimui skirtas paminklinis akmuo

Miestas įsikūręs Utenos aukštumoje (Aukštaičių aukštumos dalis). Per Uteną teka kelios upės. Krašuona ir Vieša nuo jų santakos miesto centre keičia vardą į Vyžuona. Jos intakai – Utenėlė arba Utenaitė ir Rašė. Telkšo du ežerai – Vyžuonaitis ir Dauniškis. Yra miesto parkas.

1956 m. vasario 1 d. Utenoje užfiksuotas visos Lietuvos šalčio rekordas: –42,9 °C. ^[4] 1986 m. birželį siautė rekordinis vėjas (40 m/s).

Miesto dalys

Mieste susikertantys šalies keliai

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Utena OpenStreetMap žemėlapyje

Utena TSRS topografiniame žemėlapyje^[5]^[6].

	'00	'10	'20	'30	'40	'50	'60	'70	'80	'90
1800s	1808	1812	1822	1832	1842	1854	1867	1871	1885	1896
1900s	1909	1915	1922	1936	1940 1942	1954	1967	1975	1985	1990
OpenStreetMap

Istorija

Utena – vienas iš seniausių Lietuvos miestų. Piliakalnio papėdėje buvusios sodybos datuojamos I–II a. Utenos vardas istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1261 m., kai karalius Mindaugas laiške kalavijuočių ordinui už suteiktą pagalbą perleido ir Utten žemes. Pagal padavimą, miestą įkūręs legendinis kunigaikštis Utenis, kuris pasistatydinęs pilį prie Utenėlės upelio. Paskutiniai Narkūnų piliakalnių archeologiniai tyrinėjimai patvirtino ankstesnes mokslininkų prielaidas, kad senoji Utena buvusi apie 3-5 km į pietvakarius nuo dabartinio miesto. Gyvenvietė ten atsiradusi dar II tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje.

XIII–XIV a. didžiajame piliakalnyje buvusi pastatyta galinga Utenos pilis, o šalia jos įsikūrusi gyvenvietė. Pasak kronikų 1281 m. pilį valdęs kunigaikštis Daumantas, kurio brolis Narimantas, keršydamas už pagrobtą žmoną, su savo kariuomene apsupo Uteną. Pralaimėjęs Daumantas buvo priverstas bėgti į Pskovą. Hermanas Vartbergietis rašė, kad Livonijos magistras Vilhelmas de Vimersheimas 1373 m. nusiaubęs Vitten žemes, o 1375 m. nuniokotos Utten žemės.

1433 m. sausio 30 d. – 1444 m. vasario 9 d. vykusio karo metu kalavijuočiai ne kartą siaubė Utenos kraštą, o rugpjūtį pilis buvusi priešų sunaikinta ir piliakalniai netekę gynybinės reikšmės. Tada gyvenvietė ir perkelta į dabartinę, ūkiniu požiūriu patogesnę vietą.

1416 m. pastatyta Utenos bažnyčia. Miestelis tapo pilies seniūnija, nors pilies vaidmenį tuo metu atliko Ldk Utenos dvaras. 1499 m. Ldk Aleksandras Utenos valdytoju paskyrė Mykolą Glinskį. 1599 m. Utena gavo prekybos privilegiją. Tai paskatino miesto augimą. XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje miestelis buvo perplanuotas pagal stačiakampį standartinį planą. Jo centre buvo sukurta keturkampė turgaus aikštė.

Šiaurės karo metu (1700–1721 m.) Utena buvo išgriauta ir sunaikinta į Lietuvą įsiveržusių švedų. XVIII a. atidaryti parapinė mokykla. 1781 m. ją lankė 7, 1798 m. – 20 vaikų. Po Abiejų tautų respublikos padalijimo Utenos dvaras perėjo į privačias rankas.

Miestelis pradėjo atsigauti, kai pro jį buvo nutiestas plentas Peterburgas-Varšuva. Tai pirmasis plentas Lietuvoje, kurio ruožas Zarasai-Kaunas nutiestas 1830-1836 m. Susidarė geresnės sąlygos prekybai ir miestui augti. Prie plento 1835–1836 m. pastatyta arklių pašto stotis su nakvynės namais ir arklidėmis tuo metu buvo pati didžiausia įstaiga Utenoje. 1854 m. pradėta tiesti telegrafo linija Peterburgas-Varšuva per Zarasus ir Uteną, pašto stotyje įrengta telegrafo stotis. 1879 m. sudegė didžioji dalis Utenos. 1899 m. pro Uteną nutiestas siaurasis geležinkelis Švenčionėliai-Panevėžys.

1941 m. birželio 30 d. puolančios Vokietijos armijos vadų pasitarimas Utenoje (Vokietijos federalinis archyvas)

1918 m. pašte įkurta telefonų stotis. 1924 ar 1926 m. suteiktos miesto teisės. Apie 1950 m. į miestą iš apylinkių (Šeimaties, Sirvydžių, Nečėnų, Stalilioniškių) ėmė kraustytis sentikiai, kurių parapija 1980 m. turėjo apie 1000 tikinčiųjų.

Dabartinis miestas tarsi iškopė iš savo istorinės tradicinės vietos – gilių slėnių, apglėbė Dauniškio ir Vyžuonaičio ežerėlius, pasiekė Vyžuonos upę, Skaistašilio mišką. 1954 m. įkurta medicinos mokykla. Sovietmečiu dirbo mėsos ir pieno kombinatai, traktorių remonto gamykla, laboratorinių elektros krosnių gamykla, Marytės Melnikaitės gamybinis susivienijimas, nealkoholinių gėrimų kombinatas (gaminta „Pepsicola“ ir „Fanta“), veikė politechnikumas, profesinė technikos mokykla, medicinos mokykla. 1979 m. Utenos paštas iš senosios pašto stoties persikėlė į naujus rūmus.

1996 m. patvirtintas dabartinis Utenos herbas – aukso spalva spindinti pasaga, laimės simbolis.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
iki XIV a.	Deltuvos seniūnija
XVI a.	Utenos valsčiaus centras
1564–1864 m.	?	Ukmergės apskritis
1864–1915 m.	Utenos valsčiaus centras	Ukmergės apskritis
1915–1919 m.	?	Utenos apskrities centras
1919–1950 m.	Utenos valsčiaus centras	Utenos apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Utenos rajono centras	Vilniaus sritis
1953–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Utenos rajono centras
1995–	Utenos miesto seniūnija, Utenos seniūnijos centras	Utenos rajono savivaldybės centras	Utenos apskrities centras

Pavadinimo kilmė

Dauniškio ežero pakrantė

Utena – vandenvardinis vietovardis. Apylinkėse gausu vandenvardžių su šaknimi uten- : ežerai Utenas, Vyžuonaitis ir Utenykštis, upė Utenėlė (arba Utenaitė). Labiausiai tikėtina, kad miestas pavadintas pagal Utenėlės upelį, kuris anksčiau vadinosi tiesiog Utena, o miestui išaugus įgavo mažybinę priesagą.^[7] Kryžiuočiai savo raštuose miestą vadino Uten, Utten, Vitena ir kitais vardais.

Savivalda

1599 m. Utenai suteikta prekybos privilegija kitų savivaldos teisių nesuteikė, miestelis liko valsčiaus centru. Tik 1791 m. miestui suteiktos Magdeburgo teisės, bet miestelėnai jomis nepasinaudojo, nes netrukus visas kraštas atiteko Rusijai. Utenos valsčius priklausė Ukmergės apskričiai.

Pirmojo pasaulinio karo metais Utena tapo apskrities (kreizo) centru. 1918 m. miestą užėmę bolševikai buvo įsteigę savo revoliucinį komitetą, bet 1919 m. birželio 2 d. Lietuvos kariuomenės 1-asis pėstininkų pulkas, kuriam vadovavo karininkas Kazys Ladyga, miestą išvadavo ir buvo sudaryta miesto savivaldybė bei įkurta Utenos apskritis, kuri panaikinta tik 1950 m. įkūrus Utenos rajoną.

1990 m. išrinkta Utenos rajono savivaldybės taryba, nuo 1995 m. miestas savivaldybėje turi atskiros seniūnijos statusą.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2021 m.

1823 m.

1885 m.*^[3]

1897 m.^sur.

1902 m.

1923 m.^sur.

1931 m.

1939 m.

1959 m.^sur.

500

884

3 200

3 188

4 890

5 339

6 276

7 200

1970 m.^sur.^[8]

1976 m.^[9]

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.

-

13 300

20 100

23 461

34 430

33 860

28 997

25 343

-

Žymūs žmonės

Konstantinas Jasiukaitis (1882–1941), rašytojas, palaidotas senosiose miesto kapinėse, šalia Vytauto aikštės. Ant kapo 1983 m. pastatytas stogastulpis (liaudies meistras S. Karanauskas).
Jeronimas Uborevičius (1896–1937), sovietų karininkas, kilęs iš Utenos krašto, kuriam atminti sovietmečiu miesto centre stovėjo paminklas.
Bernard Lown (1921–), Nobelio premijos laureatas, defibriliatoriaus išradėjas, taikos aktyvistas. Gimė Utenoje, 13 metų persikėlė į JAV.
Saulius Šaltenis (1945–), prozininkas, dramaturgas, publicistas, redaktorius.
Simona Krupeckaitė (1982–), dviratininkė.
betoninis Jono Basanavičiaus biustas skvere (1934 m.; skulptorius Boleslovas Plungė). J. Basanavičius XX a. pradžioje lankėsi Utenoje ir domėjosi apylinkių archeologiniais paminklais.

1835 m. atidarius traktą Sankt Peterburgas–Varšuva, Utenos pašto stotyje lankėsi caras Nikolajus I ir jo sūnus Aleksandras. Vėliau buvo užsukęs ir dailininkas Ilja Repinas. 1843 m. Utenos pašte arklius keitė rašytojas Onorė Balzakas.

Žydų bendruomenė

Iki II pasaulinio karo Utenoje ir jos apylinkėse gyveno keletas tūkstančių žydų tautybės Lietuvos piliečių, iš kurių daugiau nei 90 proc. buvo išžudyta vokiečių ir jiems talkinusių lietuvių. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus duomenimis, vien 1941 m. liepos-rugpjūčio mėnesio Utenoje ir Molėtuose buvo nužudyta 4 603 žydų tautybės asmenys – vyrai, moterys ir vaikai.

Apie 1960 m. Utenoje gyveno tik apie 50 žydų tautybės asmenų.

Pramonė

Miesto pramonės pirmagimis – Laboratorinių elektros krosnių gamykla, pastatyta 1960 m. už keturių kilometrų nuo Utenos, Narkūnuose.

1967 m. pirmą produkciją pagamino trikotažo fabrikas, o 1975 m. prijungus Zarasų trikotažo-galanterijos įmonę, jis tapo stambiausia miesto pramonės įmone.

Utenoje šiuo metu veikia tokios šalyje ir užsienyje žinomos bendrovės – UAB „Švyturys-Utenos alus“, AB „Utenos trikotažas“, „Utenos mėsa“, AB „Rokiškio sūris“ Utenos filialas.

Sportas

Futbolas

Krepšinis

Utenos Juventus

Miestų partnerystė

Šaltiniai

↑ Utena. Vietovės.lt. Video YouTube.
↑ Уцяны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 35 (69) : Усинский пограничный округ — Фенол. С.-Петербургъ, 1902., 104 psl. (rus.){{#subobject:Utena (Уцяны, ESBE) |Straipsnis=Utena |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Уцяны |Žodyno tomas=Т. 35 (69) |Žodyno puslapis= 104 psl. }}
↑ ^3,0 ^3,1 Уцяна. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 408 psl. (rus.)
↑ Oro temperatūra. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 69 psl.
↑ Utena SSRS genštabas 1985–1990 m.
↑ Utena loadmap.net
↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 236–237 psl.
↑ Utena. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 616 psl.
↑ Utena. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius. - 582 psl.

153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 110 psl.

Utena. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 389 psl.
Utena. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 8 psl.
Uciana. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich (Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas), T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 740 psl. (lenk.)
Utenos krašto svetainė
Utenos krašto enciklopedija
Utena.eu
Mockus.us žemėlapis
Sentikių bendruomenė
Utenos krašto informacinis portalas
Utenos miestas ir kraštas Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentuose (virtuali paroda)
Trumpa Utenos miesto susikūrimo ir jos gyventojų žydų istorija iki 1918 m.
Utenos krašto muzikantai (sud. Raimondas Garsonas). – Utena: Utenos spaustuvė, 2008. – 132 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-35-019-4

[1] Utena. Vietovės.lt. Video YouTube.

[ESBE-2] Уцяны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 35 (69) : Усинский пограничный округ — Фенол. С.-Петербургъ, 1902., 104 psl. (rus.){{#subobject:Utena (Уцяны, ESBE) |Straipsnis=Utena |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Уцяны |Žodyno tomas=Т. 35 (69) |Žodyno puslapis= 104 psl. }}

[GSSRI-3] 3,0 ^3,1 Уцяна. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 408 psl. (rus.)

[4] Oro temperatūra. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 69 psl.

[5] Utena SSRS genštabas 1985–1990 m.

[6] Utena loadmap.net

[7] Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 236–237 psl.

[MLTE-8] Utena. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 616 psl.

[LTE-9] Utena. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius. - 582 psl.

[2]

[3]

[1]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]